KTU mokslininkų ir verslo kuriamas įrankis: skaitmenizuota vadovų atranka Lietuvoje taps realybe jau rudenį

Mokslas žiniasklaidai | 2020-07-28

KTU mokslininkai, kartu su verslu, personalo atranką perkelia į virtualią realybę – sukurtas vienas pirmųjų pasaulyje dirbtinio intelekto įrankių, kurį naudodami darbuotojų atrankų specialistai galės objektyviau, pigiau ir greičiau įvertinti vadovų kompetencijas, ypač socialinius įgūdžius. Planuojama šį produktą rinkai pasiūlyti jau šių metų rudenį.

Dėl globalizacijos ir skaitmenizacijos rinka tapo labai dinamiška, todėl vyksta ir kur kas didesnė darbuotojų kaita. Tai, anot Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų, reiškia, kad ir naujų darbuotojų paieškos procesas, reikalaujantis didelių kaštų, įmonėse yra kur kas dažnesnis nei ankščiau.

Asta Savanevičienė

Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) priemonės „Intelektas LT“ projekto metu KTU Žmonių išteklių vadybos studijų krypties profesorė Asta Savanevičienė ir docentė Lina Girdauskienė kartu su bendrove „Inlusion Netforms“ sukūrė vadovų atrankos ir vertinimoirtualioje realybėje įrankį. Teigiama, kad jis personalo atranką pavers ne tik greitesniu ir pigesniu, bet ir kur kas efektyvesniu procesu.

Kaip įrankis veikia?

Pagrindinė šio įrankio technologija – virtuali realybė, skirta interaktyvių patirčių kūrimui. Pasak „Inlusion Netforms“ projektų vadovo Dainiaus Štaro, ši inovacija plačiai taikoma jau daugelyje sričių, mat turi visiškai kitą poveikį informacijos įsisavinimui.

„Pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti įrankį, galintį objektyviai įvertinti specialistų kompetencijas dar atrankos metu, vietoje klausimų apie menamas situacijas iš tikrųjų nukeliant į jas virtualioje realybėje. Atlikti tyrimai rodo, kad žmogus geba įsiminti tik 10 proc. informacijos, kurią perskaito, 20 proc. tos, kurią girdi ir 30 proc. tos, kurią mato. Virtuali realybė apjungia visas šias informacijos formas ir paskatina ją įsisavinti kaip patirtį, prisiminimus. Kombinuojant matomą ir girdimą informaciją, pačio žmogaus atliekamus veiksmus, informacijos įsisavinimas padidėja net iki 90 proc.“, – sako D. Štaras.

Visą produktą sudaro kelios sistemos – virtualios realybės programa, kurioje kandidatas perkeliamas į tam tikras situacijas. Vertinimo metu, naudojant KTU Biomedicininės inžinerijos instituto mokslininkų sukurtą apyrankę, matuojami biometriniai duomenys, kurie integruojami su kandidato pasirinkimais įvairių scenarijų metu. Vėliau pateikiama ataskaita, o visas procesas vienam kandidatui užtrunka iki valandos.

Dainius Štaras

Įrankio testavime dalyvavęs bendrovės „Belam LT“ pardavimų direktorius Aleksandras Židokas patvirtina, kad šis įrankis padėtų kur kas plačiau įvertinti kandidatą.

„Į darbo pokalbį žmogus ateina pasiruošęs net ir nepatogiems klausimams. Tačiau jo metu yra sunku įvertinti, kodėl jis priima vienokius ar kitokius sprendimus, kaip jis konkrečiai elgiasi tam tikroje situacijoje. Manau naudojant šį įrankį būtų galima objektyviau įvertinti skirtingas kandidato savybes ir nuspręsti ar jis yra tinkamas įmonei“, – savo įspūdžiais dalijasi A. Židokas.

Vertina socialinę vadovo brandą

Pasak A. Savanevičienės, vykdant vadovų atranką labai svarbios yra ne tik dalykinės kandidato kompetencijos, bet ir socialiniai jo įgūdžiai.

„Neuromokslų tyrėjai yra atradę ir tyrimais įrodę, kad žmogui yra labai svarbios penkios būsenos: statuso turėjimas, saugumo (užtikrintumo) jausmas, tam tikro autonomijos laipsnio turėjimas, bendravimas su žmonėmis ir teisingumas. Kalbant apie vadovus, yra labai svarbu, kad šias būsenas jis gebėtų užtikrinti ne tik sau, bet ir darbuotojams. Kas gi verčia abejoti ir jaustis nesaugiu? Atsakymas – aplinka, jos grėsmės. Tačiau žmogus, turintis reikiamas kompetencijas, į tas grėsmes gali reaguoti tinkamai ir jas sumažinti“, – paaiškina KTU profesorė.

Lina Girdauskienė

Įprasto darbo pokalbio metu socialinę brandą, pasak L. Girdauskienės, yra sunku įvertinti, mat kandidatas ateina labai gerai pasiruošęs, parengęs nepriekaištingą prisistatymo kalbą. Naujasis personalo atrankos įrankis sukuria tam tikras grėsmes ir patikrina ar žmogus turi pakankamai socialinių kompetencijų jas įveikti.

„Įvertinti kandidato elgseną priimant sprendimus, kainuoja brangiai, užtrunka labai ilgai. Todėl šis technologinis sprendimas, padedantis pamatyti, kaip žmogus pasirenka, kokius daro sprendimus, kaip reaguoja jo organizmas, kaip jis susitvarko su stresu, gali padaryti atrankas objektyvesnėmis, pigesnėmis ir greitesnėmis“, – sako KTU mokslininkė.

Sprendimus priims ir dirbtinis intelektas

Personalo atrankos įrankis išbandytas su 50 skirtingų sričių ir lygmens vadovų. Tobulinant inovaciją bei surinkus pakankamą duomenų kiekį, į sistemą bus įdiegtas ir dirbtinis intelektas.

„Simuliacijai pasibaigus, įrankio naudotojai gaus patogia forma pateiktus rezultatus su komentarais. Visa ši informacija bus sudėta į vieną duomenų bazę, kurios pagrindu veiks dirbtinis intelektas. Jo pagrindinis uždavinys bus įverčių koregavimas“, – pasakoja D. Štaras.

Naująjį vadovų atrankos ir vertinimoirtualioje realybėje įrankį rinkai planuojama pasiūlyti jau šių metų rudenį.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku