Ekonomikos ir verslo fakultete atliekami tyrimai 3 tyrimų kryptyse, vykdomi įvairūs tarptautiniai projektai bei tarpkryptiniai mokslo klasteriai, rengiamos mokslinės konferencijos.
Universiteto projektaiEkonomikos ir verslo fakultete atliekami tyrimai 3 tyrimų kryptyse, vykdomi įvairūs tarptautiniai projektai bei tarpkryptiniai mokslo klasteriai, rengiamos mokslinės konferencijos.
Universiteto projektai
Pramomės 4.0 poveikis valdymo praktikai ir ekonomikai (IN4ACT)
IN4ACT projekto tikslas – įgyvendinti KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto struktūrinius pokyčius, integruojant ERA Chair tyrimų poziciją “Pramonė 4.0 vadyboje ir ekonomikoje”, siekiant didinti tyrimų kokybę, socio-ekonominį poveikį, tarptautinę reputaciją bei institucijos patrauklumą tarp tarptautinių talentingų tyrėjų ir studentų. Tikslui pasiekti buriama 6 aukšto lygio tarptautinių tyrėjų komanda.
Pramonė 4.0. kelia iššūkius ekonomikai ir verslui. Ateities gamybos tyrimų kryptis sietina su skaitmenizacijos, technologijų transformacijos, antreprenerystės ir atvirųjų inovacijų raiška ir poveikiu verslui ir visuomenei.
Technologijos keičia vartotojų įpročius ir poreikius, o vartotojai daro poveikį ne tik verslo modeliams, bet ir visuomenei. Vartotojų sumanumo ir atsakingos visuomenės tyrimų kryptis sietina su vartotojo išprusimo ir organizacijų bei žmogiškųjų išteklių tvarumo poveikio atsakingos visuomenės transformacijai tyrimais.
Konkurencinga ekonomika sietina su darnių organizacijų vystymusi, vertės kūrimu vartotojams ir visuomenei, įtraukia, žalia ir integralia šalies ekonomikos politika. Tvarios ekonomikos tyrimų kryptis skirta tvarios visuomenės vystymosi tyrimams makro ir mezo lygmenyse.
| Skaitmenizavimo mokslo grupė | Pagrindinė tyrėja Prof. dr. Lina Dagilienė |
| Inovacijų ir antreprenerystės mokslo grupė | Pagrindinė tyrėja Prof. dr. Monika Petraitė |
| Tvaraus valdymo mokslo grupė | Pagrindinė tyrėja Prof. dr. Asta Savanevičienė |
| Tvarios ekonomikos mokslo grupė | Pagrindinė tyrėja Prof. dr. Daiva Dumčiuvienė |
Fakulteto tyrėjai dalyvauja „Horizontas 2020“ ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje:
HORIZON 2020: Europos SVĮ inovatyvūs verslo modeliai (ENviSION) (2015-2018, vadovas: prof. dr. Rimantas Gatautis). Projekto metu parengtas pirmasis smulkioms ir vidutinėms įmonėms orientuotas masinis atviras internetinis kursas „Verslo modelio Inovacijos“. Šis kursas yra prieinamas internete.
HORIZON 2020: Bendros rekomendacijos ir personalizuoto energijos tausojimo adaptyvi kontrolė“ (enCompass) (2016 – 2019, vadovė: prof. dr. Daiva Dumčiuvienė), kurio tikslas- įgyvendinti ir patvirtinti integruotą socialinį ir techninį požiūrį į elgesio pokyčius taupant energiją.
Apie projektą: http://www.encompass-project.eu/
Tyrėjai nuolat dalyvauja LMT finansuojamuose projektuose
Visuotinės dotacijos projektas „Technologijoms ir inovacijoms imlių įmonių dinaminių gebėjimų įtakos entreprenerystės raiškai tyrimai“ (2012-2015, vadovas- prof. dr. Asta Pundzienė), kurio tikslas-įvertinti dinaminių gebėjimų poveikį Lietuvos verslumo vystymui.
Projekto rezultatas- monografija anglų k. „Dynamic capabilities view based competitive advantage, country competitiveness and manisfestation of enterpreneurship research methodology“.
Visuotinės dotacijos projektas „Socialiniais žaidimais įgalintas vartotojų įtraukimas į vertės kūrimą IRT plėtros kontekste“ (2013-2015, vadovas prof. dr. R. Gatautis), kurio tikslas- atlikti kompleksinį socialiniais žaidimais pagrįsto vartotojų įtraukimo į vertės kūrimą IRT plėtros kontekste ištyrimą, atskleisti atskirų socializacijos tendencijų raišką IRT plėtros sąlygomis. Projekto rezultatas- monografija „Sužaidybinimu grįstas vartotojų įsitraukimas į vertės kūrimą IRT plėtros kontekste“ .
Visuotinės dotacijos projektas „Socialinių sistemų sumanus vystymas (2013-2015, vadovas prof. habil.. dr. Robertas Jucevičius), kurio tikslas- parengti teoriškai pagrįstą ir tarptautine gerąja praktika patvirtintą socialinių sistemų (šalis, miestas, regionas, visuomenė, ekonomika) sumanaus vystymo koncepciją ir jo vertinimo metodologiją.
Projekto rezultatas: monografija anglų k. International Practices of Smart Development.
Ilgalaikė institucinė 2012 – 2014 metų ekonomikos mokslinių tyrimų programa „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“skirta kompleksinių ir turinčių ilgalaikį poveikį ekonomikos mokslinių tyrimų vykdymui užtikrinti. Fakulteto tyrėjai (vadovas- prof. dr. Rytis Krušinskas) atliko tyrimus ir pateikė rekomendacijas LR Vyriausybei.
Su rekomendacijomis galima susipažinti ČIA
Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos projektas
„Žalesnės inovacijos turizmo sektoriuje: pasienio regionų abipus sienos patirtis“ (2014) , kurio metu parengti EMAS diegimo pasienio regiono abipus sienos turizmo verslo įmonėse vadovai (2014, projekto vadovė- prof. dr. Rūta Čiutienė)
Su projekto rezultatais galima susipažinti ČIA
DAAD Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro projektas „Emigrantų adaptacija Baltijos šalyse“ (2017, projekto vadovė: prof. dr. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė), kurio metu kartu su TU Dortmund University (Vokietija) vykdomi tyrimai, skirti emigrantų adaptacijos situacijai Baltijos šalyse.
Fakulteto tyrėjai teikia MTEP paslaugas. Pagal Inovaciniai čekiai priemonę atliktos šios paslaugos:
Tyrėjai aktyviai dalyvauja Erasmus+ projektuose, kurių metu parengti įrankiai naudojami paskaitose ir seminaruose.
Erasmus projektas „Jungtinė paieškos ir socialinės žiniasklaidos marketingo magistratūra“ (2013-2015, vadovas- prof. dr. Rimantas Gatautis), kurio tikslas- sukurti skaitmeninio ir socialinės žiniasklaidos marketingo bendrą magistro programą.
Projekto rezultatas- virtualus MOOC kursas „Digital and Social Media Marketing“.
Erasmus+ Žinių aljanso projektas „SCIENT Universitetų ir verslo aljansas jaunųjų mokslininkų verslumui ugdyti“ (2015-2017, projekto vadovė: doc. dr. Aušra Rūtelionė), kurio tikslas- yra ugdyti jaunųjų tyrėjų (doktorantų ir neseniai (3 m.) apsiginusių) verslumą. Projekto mokymuose dalyvavo 24 doktorantai ar neseniai apsiginę daktarai. Projekto metu gimė penkios idėjos, kai kurios iš jų buvo išvystytos iki prototipo, kai kurių gamybos pradžios laukiama jau 2017 m.
Projekto rezultatas- virtuali antreprenerystės mokymų programa
| Vytautė Dlugoborskytė | Komandos įvairovės ir atvirumo įtaka inovacijų komandos rezultatams | Monika Petraitė | 2018 |
| Viktorija Varaniūtė | Verte suinteresuotosioms šalims grįstas veiklos vertinimas aukštajame moksle: Lietuvos universitetų atvejis | Edita Gimžauskienė | 2018 |
| Miglė Matulevičienė | Organizacijos reputacijos įtaka suinteresuotųjų šalių pasitikėjimui organizacija | Stravinskienė Jurgita | 2018 |
| Kristina Grumadaitė | Saviorganizacija grindžiamų industrinių sistemų formavimosi įgalinimas | Giedrius Jucevičius | 2018 |
| Lolita Jurkšienė | Organizacinė ambideksterija ir įmonės veiklos rezultatai: tarporganizacinio bendradarbiavimo vaidmuo | Asta Pundzienė | 2018 |
| Ligita Zailskaitė-Jakštė | Vartotojų įsitraukimo į komunikaciją socialinėje žiniasklaidoje elgsenos poveikis prekės ženklo vertei | Rita Kuvykaitė | 2018 |
| Imantė Markevičiūtė | Veiksniai, lemiantys rinkoje įsitvirtinusių įmonių atsako strategijas į pertraukiamąsias inovacijas: TV transliuotojų industrijos atvejis | Giedrius Jucevičius | 2017 |
| Asta Tarutė | Vartotojų įsitraukimas į vertės kūrimą informacinių ir ryšio technologijų plėtros kontekste | Rimantas Gatautis | 2017 |
| Remigijus Kinderis | Verslo modelių komplementarumas atvykstamajame turizme | Giedrius Jucevičius | 2017 |
| Jolanta Stanislovaitienė | Sumaniojo viešojo valdymo dimensijų raiška: Lietuvos atvejis | Robertas Jucevičius | 2016 |
| Stankevičiūtė Živilė | Tvarumo dimensija organizacijos žmonių išteklių valdyme | Savanevičienė Asta | 2015 |
| Liugailaitė-Radzvickienė Laura | Miesto inteligentiškumo vystymo prielaidos | Jucevičius Robertas | 2015 |
| Vita Juknevičienė | Regioninės inovacijų sistemos absorbcinio gebėjimo vystymas | Vladislavas Domarkas Robertas Jucevičius | 2015 |
| Vainauskienė Vestina | Prekės ženklo pažeidžiamumas: scenarijų kūrimo metodologija | Rimgailė Vaitkienė | 2015 |
| Gadeikienė Agnė | Įmonių socialiai atsakingos veiklos įtaka santykių su vartotojais ilgalaikiškumui | Banytė Jūratė | 2014 |
| Stankevičė Inga | Organizacijų inovacijų strategijų institucinė dimensija | Jucevičius Giedrius | 2013 |
| Bakanovė Agnė | Paslaugų teikėjų ir klientų bendrakūros vystymas informacinėmis technologijomis grįstose verslo paslaugose | Bagdonienė Liudmila | 2013 |
| Klovienė Lina | Veiklos vertinimo sistemos adekvatumas verslo aplinkai | Gimžauskienė Edita | 2012 |
| Jucevičienė Rita | Pasitikėjimo tarp organizacijų vystymo vadybiniai veiksniai | Kriščiūnas Kęstutis | 2013 |
| Deltuvaitė Vilma | Sisteminės rizikos valdymo sprendimų priėmimo modeliavimo bankų sektoriuje platforma | Vaškelaitis Vytautas, | 2013 |
| Strumickas Marius | Valdymo apskaitos sistemos subalansavimo modelis | Valančienė Loreta | 2011 |
| Kazokienė Lina | Verslo įmonių ryšių su visuomene efektyvumo vertinimas | Stravinskienė Jurgita | 2011 |
| Keršienė Kristina | Tarptautinės organizacijos tarpkultūrinės kompetencijos valdymas | Savanevičienė Asta | 2011 |
| Piligrimienė Žaneta | Asmens sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų kokybė tarpdiscipliniu požiūriu | Bučiūnienė Ilona | 2010 |
| Šapkauskienė Alfreda | Laiko kaštų valdymo modelis | Boguslauskas Vytautas | 2010 |
| Virbickaitė Rūta | Įmonės krizinės situacijos diagnozavimas | Sakalas Algimantas | 2010 |
| Damkuvienė Milda | Klientų suvokiama ilgalaikių santykių su aukšto kontakto paslaugų organizacija vertė | Virvilaitė Regina | 2010 |
| Duoba Kęstutis | Organizacijų virtualumo raiška įvairiose Lietuvos ekonominės veiklos rūšyse | Savanevičienė Asta | 2009 |
| Vienažindienė Milita | Sakalas Algimantas | 2009 | |
| Staškevičiūtė Inga | Neverauskas Bronius | 2009 | |
| Tijūnaitienė Rigita | Neverauskas Bronius | 2009 | |
| Gokienė Rūta | Boguslauskas Vytautas | 2009 | |
| Rupšys Rolandas | Vidaus audito veiklos vertinimo modelis | Boguslauskas Vytautas | 2009 |
| Krušinskas Rytis | Technologijų adaptavimo sprendimų priėmimas įmonės vertės kūrimo kontekste | Vasiliauskaitė Asta | 2008 |
| Vilkas Mantas | Tinklaveika ir procesų pokyčių rezultatyvumas | Stancikas Edmundas-Regimundas | 2008 |
| Susnienė Dalia | Suinteresuotųjų šalių poreikių tenkinimo prielaidos organizacijų vadyboje (viešojo transporto įmonių pavyzdžiu) | Vanagas Povilas | 2007 |
| Ineta Zykienė | Vietovės patrauklumo verslo plėtrai sumanaus vystymosi kontekste vertinimas | Snieška Vytautas | 2018 |
| Ineta Žičkutė | Migracijos veiksnių įtaka tarptautinės migracijos sprendimui: elgsenos ekonomikos požiūris | Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė | 2018 |
| Aistė Palevičienė | Tiesioginių užsienio investicijų veiksnių vertinimas Europos Sąjungos ekonominės integracijos procese | Daiva Dumčiuvienė | 2018 |
| Linas Jasiukevičius | Viešojo ir privataus sektorių partnerystės galimybių optimizuoti investicijas į viešąją infrastruktūrą vertinimas | Asta Vasiliauskaitė | 2018 |
| Kristina Barkauskienė | Lietuvos kaimo turizmo plėtros veiksnių nustatymas ir vertinimas | Vytautas Snieška | 2017 |
| Susnienė Rozita | Globalizacijos įtaka šalies apdirbamajai gamybai | Pekarskienė Irena | 2016 |
| Keizerienė Eglė | Nekilnojamojo turto kainų „burbulo“ kompleksinis vertinimas | Simanavičienė Žaneta | 2016 |
| Oksana Palekienė | Regionų atsparumo ekonominiams šokams vertinimas | Simanavičienė Žaneta | 2016 |
| Sigita Neverauskaitė | Šalies konkurencingumo verslumo aspektu vertinimas | Snieška Vytautas | 2016 |
| Antonio Luis Mihi Ramirez | Socialinių ir ekonominių veiksnių įtaka tarptautinės migracijos srautams turtingose ir neturtingose šalyse | Kumpikaitė-Valiūnienė Vilmantė | 2016 |
| Rima Kontautienė | Įmonių socialinė atsakomybė kaip konkurencingumo veiksnys ekonomikos nuosmukio laikotarpiu | Navickas Valentinas | 2016 |
| Saulius Adamauskas | Technologijų diegimo rinkos sąlygomis laiko nustatymo modelis | Krušinskas Rytis | 2016 |
| Lalienė Rasa | Mokslinių tyrimų organizacijų veiklos efektyvumo vertinimas | Sakalas Algimantas | 2015 |
| Rasa Viederytė | Lietuvos jūrinio sektoriaus klasterizacijos prielaidų ekonominis vertinimas | Vytautas Juščius | 2015 |
| Daunorienė Asta | Kokybės kaštų vertinimo pridėtinės vertės grandinės aspektu modelis | Snieška Vytautas | 2014 |
| Šeinauskienė Beata | Eksporto strategijos standartizacijos-adaptacijos įtaka įmonės veiklos rezultatams tarptautinėje rinkoje | Regina Virvilaitė | 2014 |
| Adlytė Rūta | Kompleksinio šalies investicijų į technologijas vertinimo indeksas | Loreta Valančienė | 2014 |
| Giriūnienė Gintarė | Šalies mokesčių sistemos vertinimas verslumo skatinimo aspektu | Edita Gimžauskienė | 2014 |
| Stankevičius Evaldas | Mokesčių naštos poveikio ekonomikos konkurencingumui vertinimas socialinės aplinkos kontekste | Asta Vasiliauskaitė | 2014 |
| Lekavičius Vidas | Energijos išteklių pasiūlos pokyčių poveikio šalies ekonomikai modeliavimas | Galinis Arvydas | 2013 |
| Simanavičius Artūras | Atvykstamojo turizmo komplekso rizikos suvokimo ekonominis vertinimas | Snieška Vytautas | 2013 |
| Drakšaitė Aura | Tvaraus vyriausybės skolos portfelio formavimas mažoje atviroje ekonomikoje | Snieška Vytautas | 2013 |
| Sinevičienė Lina | Valstybės fiskalinės politikos poveikis privačioms investicijoms | Vasiliauskaitė Asta | 2013 |
| Masteikienė Rūta | Globalizacijos poveikio pereinamosios ekonomikos šalių verslo aplinkai veiksniai | Šliburytė Laimona | 2013 |
| Liepė Žeidūna | Žmogiškojo kapitalo sisteminis vertinimas makro lygyje | Sakalas Algimantas | 2013 |
| Jakštienė Sandra | Mikroekonominių ir makroekonominių veiksnių poveikio pažeidžiamiems darbo rinkos segmentams vertinimas | Beržinkienė Daiva | 2013 |
| Valodkienė Gitana | Inovacijų įtaka tarptautiniam pramonės konkurencingumui ekonomikos nuosmukio laikotarpiu | Snieška Vytautas | 2013 |
| Venckuvienė Vitalija | Vyriausybės remiamų rizikos kapitalo fondų įtaka inovacijoms Lietuvos įmonėse | Snieška Vytautas | 2013 |
| Volochovič Andžej | Energijos taupymo galimybės dėl elgsenos pokyčių namų ūkiuose | Simanavičienė Žaneta | 2013 |
| Rimienė Kristina | Tiekimo grandinės paslankumo vertinimas | Bernatonytė Dalia | 2013 |
| Remeikienė Rita | Savarankiško užimtumo veiksniai pereinamosios ekonomikos šalyse | Startienė Gražina | 2013 |
| Gižienė Vilda | Investicijų į aukštąjį mokslą vertinimas žmogiškojo kapitalo kontekste | Simanavičienė Žaneta | 2011 |
| Malakauskaitė Asta | Turizmo klasterio konkurencingumo vertinimas gyvavimo ciklo pagrindu | Navickas Valentinas | 2011 |
| Mileris Ričardas | Įmonių kredito rizikos vertinimo modelis | Boguslauskas Vytautas | 2011 |
| Vasauskaitė Jovita | Naujos technologijos diegimo laiko parinkimas technologijos efektyvumo parametro pagrindu | Snieška Vytautas | 2010 |
| Kvedaravičienė Goda | Šalies vertinimo modelis išorinio kontraktavimo teikimo kontekste | Boguslauskas Vytautas | 2010 |
| Pilinkus Donatas | Makroekonomių rodiklių ir akcijų rinkos indekso sąryšio vertinimas | Boguslauskas Vytautas | 2010 |
| Kovaliov Ruslan | Įmonių socialinės atsakomybės įtaka įmonės vertei | Simanavičienė Žaneta | 2009 |
| Kundelienė Kristina | Verslo procesų apskaitos kokybės savybių vertinimas | Boguslauskas Vytautas | 2009 |
| Čibinskienė Akvilė | Inrastruktūros natūralių monopolijų kainų poveikio šalies konkurencingumui vertinimas | Navickas Valentinas | 2009 |
| Vaznonis Bernardas | Žemės ūkio viešųjų gėrybių teikimo reguliavimas ekonominės vertės pagrindu | Startienė Gražina | 2009 |
| Pridotkienė Jūratė | Eksportuotojo teikiamo prekinio kredito rizikos veiksnių vertinimas | Snieška Vytautas | 2009 |
| Vasiliauskienė Ligita | Sandorio kaštų įtaka išornaudos kontraktams | Snieška Vytautas | 2009 |
| Venclauskienė Deimantė | Būsto kainų lygio pereinamosios ekonomikos šalyje formavimosi modelis | Snieška Vytautas | 2009 |
| Meilienė Evelina | Pereinamosios ekonomikos šalies pramonės eksporto konkurencingumo vertinimas | Snieška Vytautas | 2009 |
| Šivickas Gintautas | Paramos smulkiam ir vidutiniam verslui įtakos darniam vystymuisi vertinimas | Simanavičienė Žaneta | 2009 |
| Bruneckienė Jurgita | Šalies regionų konkurencingumo įvertinimas regionų konkurencingumo indeksu | Snieška Vytautas | 2008 |
| Dagilienė Lina | Finansinių vertinimo metodų parinkimas investavimo ir valdymo tikslams | Boguslauskas Vytautas | 2008 |
| Snieškienė Gabrielė | Eksporto kainodaros strategijos modelis | Startienė Gražina | 2007 |
| Zigmantavičienė Aida | Netarifinių barjerų įtaka tekstilės pramonės konkurencingumui | Snieška Vytautas | 2007 |
Dėl paslaugų kreipkitės:
Technologijų perdavimo specialistas
tel. +370 657 668 26
e. p. giedrius.zukauskas@ktu.lt
Naudojantis Boomberg professional terminalais verslo profesionalai gali surasti informaciją labai greitai, susisteminti duomenys pateikiami išmaniąja vartotojo sąsaja. Duomenų tarpusavio palyginamumą garantuoja teikėjas (Bloomberg Professional).
Ši platforma yra vienas pažangiausių finansų pasaulyje naudojamų įrankių, kuriuo naudojasi daugiau nei 315000 verslo objektų. Tai yra įprastas CEO, finansų vadovo ar ekonomisto darbo įrankis verslo korporacijose.
Užklausą pateikti galite APCIS sistemoje.
Kontaktinis asmuo: Raminta Benetytė, el. p. raminta.benetyte@ktu.lt
Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį. Daugelis organizacijų gana sistemingai kaupia informaciją. Tačiau kaip ji panaudojama? Jei ypač svarbios informacijos trūksta arba ji sunkiai pasiekiama, verslo sprendimai dažniausiai priimami remiantis nuojauta. Mūsų tyrėjai pasiūlys realaus laiko informacijos valdymo įrankius („Bloomberg Professional“ platforma) ir metodikas, kurios leis identifikuoti reikalingą naudoti informaciją ir priimti efektyvius sprendimus jūsų verslui ir vartotojams.
Aplinką pakeisti sunku, bet ją analizuoti ir prognozuoti yra būtina. Organizacijas veikia tarptautinė ir vidinė šalies situacija, ekonominis augimas ir infliacija, naujos technologinės galimybės ir klimato kitimas. Mūsų tyrėjai atliks tyrimus ir konsultuos kaip išvengti didelių pokyčių, kuriuos veikia aplinkos veiksniai.
Jei pažįsti vartotoją ir sugebi jį įtraukti į bendrakūrą, tai sėkmė garantuota. Šiandien vartotojai yra išprusę, patys pasirenkantys kelią iki produkto, norintys įsitraukti į produkto kūrimą ir sklaidą. Mūsų tyrėjai, pasitelkdami naujausias neormarketingo, sužaidybinimo ir vartotojų elgsenos metodikas, pasiūlys jūsų verslui inovatyvių vertės vartotojui ir vartotojų lojalumo sprendimų.
Visose organizacijose egzistuoja procesai, kuriuos reikia ne tik žinoti, bet ir valdyti. Vadovams svarbu įsisąmoninti, kad nėra finišo linijos verslo procesų ir kokybės tobulinime. Tai veikla, kuri vykdoma nuolat, kurios dėka pasiekiami organizacijos tikslai. Mūsų tyrėjai padės sistemingai sutvarkyti verslo procesus, įvertinti organizacijos vertės efektyvumą ir pasiūlyti sprendimus kokybei gerinti.
Skaitmenizacija keičia verslo modelius. Dinamiška verslo aplinka, didelė konkurencija verslą skatina eiti skaitmenizacijos keliu, diegti technologijas ir taikytis prie vartotojų poreikių. Kuo toliau, tuo daugiau paslaugų ir produktų vartotojams tampa pasiekiami nuotoliniu būdu, vis daugiau galimybių rinktis norimą prekę, nesvarbu, kurioje šalyje būtų tiekėjas. Tačiau skaitmenizacija įmones taip pat skatina imtis strateginių pokyčių. Mūsų tyrėjai padės jums priimti pamatuotus verslo skaitmenizacijos sprendimus.
Verslo sėkmę lemia inovatyvumas ir proaktyvus strateginis požiūris. Paprastai yra labai sunku ilgą laiką išlaikyti stiprią inovacijų kultūrą organizacijose. Inovacijos kyla iš kūrybiškumo, o jį palaikyti yra nelengva. Tai didelis iššūkis organizacijų įkūrėjams ir strategams. Mūsų tyrėjai, naudodami JAV Silicio slėnyje taikomas metodikas, atliks verslo plėtros greitai augančiose/nestabiliose rinkose tyrimus, parengs verslo strategijas vietinei ir globaliai rinkai.
Šiandien organizacijos sėkmė priklauso nuo sugebėjimo išlikti. Didelį vaidmenį šiuolaikinių organizacijų veikloje vaidina gebėjimas suprasti esminius vertę kuriančius procesus, užtikrinti veiklos efektyvumą bei tobulinti veiklos vertinimo sistemas, aprūpinančias vadovus verslo valdymui reikalinga informacija. Be to, kiekvienas valdymo sprendimas turi būti pagrįstas finansinės, ekonominės vertės kūrimu. Mūsų tyrėjai pasiūlys sprendimus, kurie leis užtikrinti įmonės veiklos bei finansų valdymo sprendimų efektyvumą.
Žmonės – brangiausias organizacijos turtas. Tačiau jį gana sunku pritraukti, išlaikyti ir ugdyti. Mūsų tyrėjai pasiūlys, kaip diferencijuoti darbo užmokesčio struktūrą, motyvuoti darbuotojus ir skatinti jų kūrybiškumą ir inovatyvumą, didinti efektyvumą.
Fakulteto mokslininkų sukurti technologiniai sprendimais padedame mūsų užsakovams spręsti technologines problemas. Bendradarbiavimas su užsakovais vyksta vykdant veiklas nuo paprastų užsakymų ir pirmųjų testų iki bendrų mokslinių tyrimų ir plėtros projektų. Kitomis teikiamomis paslaugomis ir pasiūlymais. Įrangos rezervaciją ar paslaugų užsakymą galima atlikti per KTU Atviros prieigos centrą.
PlačiauVykdomi projektai:
EASME/COSME projektas „Antrepreneriai Inovatyvių Pokyčių Sistemoje“ (2018-2020, doc.dr. Aušra Rūtelionė). https://www.erasmus-entrepreneurs.eu/
H2020 Teaming projektas „INNOCULT“ Kultūros ir Kūrybinių Inovacijų Ekselencijos centras Lietuvoje (2017-2018, prof. dr. Rimantas Gatautis)
HORIZON 2020: Bendrosios rekomendacijos ir adaptuota kontrolė individualizuotam energijos taupymui (enCompass) (2016 – 2018, Prof. dr. Daiva Dumčiuvienė).
HORIZON 2020: Europos SVĮ inovatyvūs verslo modeliai (ENviSION) (2014-2018, Prof. dr. Rimantas Gatautis).
Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro projektas „Emigrantų adaptacija Baltijos šalyse“ (2017, prof. dr. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė).
Interreg Lietuvos – Latvijos bendradarbiavimo per sieną projektas „Mentorystė jaunimo antreprenerystės skatinimui“ (2017 – 2018, prof. dr. Rūta Čiutienė).
COST programos projektas „Nuo Dalinimosi prie Rūpinimosi: socio-techninių bendradarbiavimo ekonomikos aspektų vertinimas” (2017-2020, prof.dr. Rimantas Gatautis).
COST programos projektas: „Normavimas – neatlikti arba uždelsti slaugos veiksmai: tarptautinė daugiaaspektė problema“ (2016 – 2020, prof. dr. Rūta Čiutienė).
COST programos projektas: „Europos kooperacija tinklinių duomenų mokslo statistikai“ (2015-2020, dr. Inga Stankevičė)
Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras: „Darbuotojų psichikos sveikatos stiprinimas“ (2017, prof. dr. Asta Savanevičienė).
Lietuvos – Ukrainos bendradarbiavimo projektas: Institucinių ir ekonominių tvaraus vystymosi ir žaliosios ekonomikos pagrindų formavimas regioniniame lygmenyje (2016 – 2017, dr. Lina Sinevičienė).
Erasmus+ Žinių aljanso projektas „SCIENT Universitetų ir verslo aljansas jaunųjų mokslininkų verslumui ugdyti“ (2015-2017, doc. dr. Aušra Rūtelionė).
Įgyvendinti projektai:
COST programos projektas: „Nusikalstamumo prevencija per miesto planavimą ir dizainą“ (2014-2016, dr. Inga Stankevičė).
Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras: „Darbuotojų psichikos sveikatos regenreacijos ir stiprinimo tyrimo metodologija“ (2016, prof. dr. Asta Savanevičienė).
IPRI: „Socialinės atskaitomybės tyrimas Centrinėje ir Rytų Europoje“ (2013-2015, prof. dr. Lina Dagilienė).
Interreg Lietuvos – Lenkijos bendradarbiavimo per sieną projektas „Žalesnės inovacijos turizmo sektoriuje: pasienio regionų abipus sienos patirtis (2014, prof. dr. Rūta Čiutienė).
INTEREG IVC: COGITA „Verslo socialinė ir aplinkosaugos atsakomybė viešosios politikos požiūriu“ (2012-2014, prof. habil. dr. Žaneta Simanavičienė).
Lietuvos – Ukrainos Programa: „Regionų konkurencingumas ir fiskalinė Politika” (2012-2013, habil. dr. prof. Žaneta Simanavičienė).
Latvijos – Lietuvos Bendradarbiavimo per sieną programa: „MForBusinessGrowth: regionų verslo plėtros skatinimo metodologinių pagrindų kūrimas (LT-LV)“ (2010-2012, habil. dr. prof. Žaneta Simanavičienė).
Lenkijos – Lietuvos Bendradarbiavimo per sieną programa: „Turizmo patrauklumo link LT-PL“ (2010-2011, habil. dr. prof. Žaneta Simanavičienė).
INTERREG IVC Programa: „DE-LAN – Skaitmeninės Ekosistemos – Mokymuisi pritaikyti tinklai“ (2010-2011, prof. dr. Rimantas Gatautis).
INTERREG IVC Programa: „EVITA: geriausių regioninės politikos priemonių mainai, valorizacija ir perkėlimas SVĮ paramai ir e-verslo įsisavinimui“ (2010-2011, prof. dr. Rimantas Gatautis).
Eparticipation programa: „WAVE – Argumentų vizualizacija Europos Sąjungoje“ (2009-2012, prof. dr. Rimantas Gatautis).
EC: DG ECFIN: „SVĮ politikos priemonių ir SBA vertinimo kompiliacija: SVĮ Apžvalga 2010“ (2011-2012, Prof. habil. dr. Robertas Jucevičius).
Lietuvos – Ukrainos Programa: „Verslo aplinka Europoje” (2009-2010, habil. dr. prof. Žaneta Simanavičienė).
Eureka: „Pažangios krovinių grandinės ir logistikos technologijos” (LOGCHAIN+) (2006-2011, Prof. Dr. Regina Virvilaitė).
Vykdomi projektai:
MITA Inovaciniai čekiai projektas „Veiksmingo klientų dalyvavimo vandens sistemų valymo įrenginių projektavimo ir diegimo paslaugose metodikos parengimas ir validavimas“, (2018, prof. Dr. Liudmila Bagdonienė)
KTU tapsritinis projektas „Atvirųjų inovacijų modeliai medicinos inžinerijos sektoriaus transformacijai: MTEPI ir vartotojų bendruomenių sąveikų įgalinimas sveikatos iššūkių sprendimui (AIM MED)“ (2017, prof. Dr. Monika Petraitė).
LMT Aukšto lygio MTEP projektas „Nuotolinės pacientų priežiūros paslaugų dinaminių gebėjimų ir radikaliųjų inovacijų sveikatos priežiūros ekosistemoje palyginamasis empirinis tyrimas“ (2017-2020, prof. David John Teece).
LMT Mokslininkų grupių projektas „Šeimos verslo vadovo dinaminių gebėjimų poveikis įmonės novatoriškos veiklos rezultatams“ (2017-2020, prof. A. Pundzienė).
LMT Mokslininkų grupių projektas „Vartotojo moralinio identiteto įtaka įsitraukimui į tvarų vartojimą asmeniniame gyvenime ir darbinėje aplinkoje (VIMIR)“ (2017 – 2020, dr. Laura Šalčiuvienė/prof. dr. Jūratė Banytė).
LMT Mokslininkų grupių projektas „Prieštaravimai ir įtampos organizacijose pereinant į darnumą“ (2017 – 2020, prof. dr. Eglė Staniškienė).
LMT Mokslininkų grupių projektas „Migracinės kultūros tyrimas Nepriklausomoje Lietuvoje: 1990‐2018 m. (MIGRACULT)“, (2017 – 2020, prof. dr. Vilmantė Kumpikaitė – Valiūnienė).
LMT Mokslininkų grupių projektas „Pramonės įmonių taupumo ir judrumo gebėjimų vystymo trajektorijos ir jas lemiantys veiksniai Pramonės 4.0 tendencijų kontekste“ (2017 – 2019, doc. dr. Mantas Vilkas).
LMT Mokslininkų grupių projektas „Daiktų interneto poveikis verslo modeliams“ (2017-2019, prof. dr. Rimantas Gatautis).
ESFA projektas „Analizės, modeliavimo ir rizikos valdymo kompetencijų centro (i.MAMC) įkūrimas“ (2016 – 2019, doc. dr. Živilė Rutkūnienė).
LMT Mokslininkų grupių projektas „Tarptautinio užkrato rizika: grėsmės ir pasekmės Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalims“ (2015-2018, lekt. dr. Vilma Deltuvaitė).
LMT Mokslininkų grupių projektas „Saviorganizacija grįsto valdymo įgalinimas šiuolaikinėse inovacijų ekosistemose: „vėluojančios“ ekonomikos kontekstas“ (2015-2018, prof. dr. Giedrius Jucevičius).
Įgyvendinti projektai:
Institucinės mokslinių tyrimų programos projektas „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“ (2012-2014, prof. dr. Rytis Krušinskas).
LMT Mokslininkų grupių projektas „Organizacijų inovacinės strategijos besiformuojančioje ekonominėje-institucinėje aplinkoje“ (INNOSTRAT) (2012–2014, prof. dr. Giedrius Jucevičius).
LMT Mokslininkų grupių projektas „Prekės ženklo rizikos scenarijų kūrimo metodologija“ (PŽSK) (2012–2014, prof. dr. Rimgailė Vaitkienė).
LMT Mokslininkų grupių projektas „Gyvenimo kokybės gerinimo modelis vietos (savivaldybių) lygmeniu“ (GKGS) (2011–2012, doc. dr. Egidijus Rybakovas).
LMT Mokslininkų grupių projektas „Inovacijų sistemos žinių absorbcinis gebėjimas: sektorinė ir institucinė perspektyva“ (ISAG) (2010–2011, Prof. Dr. Habil. Robertas Jucevičius).
LMT Visuotinės dotacijos projektas „Technologijoms ir inovacijoms imlių įmonių dinaminių gebėjimų įtakos entreprenerystės raiškai tyrimai“ (2012–2015, prof. dr. Asta Pundzienė).
LMT Visuotinės dotacijos projektas „Socialinių sistemų sumanus vystymas“ (SMART) (2013–2015, prof. habil. dr. R. Jucevičius).
LMT Visuotinės dotacijos projektas „Socialiniais žaidimais įgalintas vartotojų įtraukimas į vertės kūrimą IRT plėtros kontekste“ (SKRYDIS) (2013–2015, prof. dr. Rimantas Gatautis).
LMT Visuotinės gerovės projektas „Atvirųjų inovacijų eksosistemos: technologinių, institucinių ir socialinių veiksnių sąveikų įgalinimas“ (2015-2016, prof. dr. Monika Petraitė).
MTEP (Inočekiai LT priemonė): „Informacinių technologijų taikymo verslo problemos sprendimui ar inovacijos diegimui įmonėje techninės galimybių studijos parengimo paslaugos: techninė galimybių studija“ (2014, lekt. dr. Renata Urbonė).
MTEP (Inočekiai LT priemonė): „Kėdainių turizmo klasterio įveiklinimas skatinant inovatyvių nišinių turizmo produktų formavimą Kėdainių mieste: galimybių studija” (2014, doc. dr. Aušra Rūtelionė, doc. dr. Rimantė Hopenienė).
KTU tarpsritinis / tarpkryptinis mokslo projektas, mokslo kryptis „Išmanios aplinkos ir informacinės technologijos“: Mobiliųjų aplikacijų aplinkos poveikis vartotojų įsitraukimui (MOBIS) (2015 prof. dr. Rimantas Gatautis).
KTU tarpsritinis/tarpkryptinis mokslo projektas, mokslo kryptis „Tvarus augimas ir darni sociokultūrinė plėtra“. Cirkuliacinės ekonomikos modelio taikymo galimybių analizė Lietuvos gamybos sektoriuje (CEMTA) (2016 prof. dr. Lina Dagilienė).
Lietuvos kultūros fondo projektas „Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos modelio sukūrimas“ (2016, prof. dr. Rimantas Gatautis).
Lyderiaujančiuose mokslo institucijose tyrėjai dirba mokslo grupėse, taip užtikrindami veiklos institucinio lygmens kryptingumą ir pasiekdami sinergijos efektą. KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas savo veiklos organizavimo principus keičia pagal nusistovėjusias pasaulines tendencijas. Todėl aktyvinami tarp-sritiniai, tarp-kryptiniai bei tarp-šakiniai moksliniai tyrimai EVF viduje ir su kitais tyrėjais. Nuo 2015 m. EVF veikia 5 tarp-kryptiniai mokslo klasteriai, kurie specializuojasi:
Adamauskas, Saulius; Krušinskas, Rytis. Optimal timing for a technology shift in mature markets of mobile communication. Strategic Change. Wiley, 2017, vol. 26, iss. 4, p. 343-361. Atidaryti publikaciją
Jang, Seongsoo; Kim, Jinwon; Von Zedtwitz, Maximilian Joachim. The importance of spatial agglomeration in product innovation: a microgeography perspective // Journal of business research. New York: Elsevier Science. ISSN 0148-2963. 2017, vol. 78, p. 143-154. Atidaryti publikaciją
Jurkšienė, Lolita; Pundzienė, Asta. The relationship between dynamic capabilities and firm competitive advantage: the mediating role of organizational ambidexterity // European business review. Bingley: Emerald. ISSN 0955-534X. 2016, vol. 28, iss. 4, p. 431-448. Atidaryti publikaciją
Hadengue, Marine; de Marcellis-Warin, Nathalie; Von Zedtwitz, Maximilian Joachim; Warin, Thierry. Avoiding the pitfalls of reverse innovation lessons learned from essilor // Research technology management. Arlington: Industrial Research Institute. ISSN 0895-6308. 2017, vol. 60, iss. 3, p. 40-47. Atidaryti publikaciją
Pilinkienė, Vaida; Deltuvaitė, Vilma; Daunorienė, Asta; Gaidelys, Vaidas. Competitiveness creation and maintenance in the postal services industry: a Lithuanian case study. Springer, 2016. 619 p. Atidaryti publikaciją
Sekliuckienė, Jurgita. Factors leading to early internationalization in emerging Central and Eastern European economies: empirical evidence from new ventures in Lithuania // European business review. Bingley: Emerald. ISSN 0955-534X. 2017, vol. 29, iss. 2, p. 219-242. Atidaryti publikaciją
Staniškis, Jurgis Kazimieras; Katiliūtė, Eglė. Complex evaluation of sustainability in engineering education: case and analysis // Journal of cleaner production. Oxford: Elsevier. ISSN 0959-6526. 2016, vol. 120, p. 13-20. Atidaryti publikaciją
Tarutė, Asta; Nikou, Shahrokh; Gatautis, Rimantas. Mobile application driven consumer engagement // Telematics and informatics. Amsterdam: Elsevier. ISSN 0736-5853. 2017, vol. 34, iss. 4, p. 145-156. Atidaryti publikaciją
Woodard, Melissa S.; Milner, Jane K.; Miller, Daniel J.; Silvernail, Kirk D.; Guo, Chun; Nair, Sudhir; Aydin, Mehmet Devrim; da Costa Lemos, Ana Heloisa; Donnelly, Paul F.; Kumpikaitė-Valiūnienė, Vilmantė; Marx, Robert; Peters, Linda M.. A cross-cultural examination of preferences for work attributes // Journal of managerial psychology. Bingley, W. Yorkshire: Emerald. ISSN 0268-3946. 2016, vol. 31, iss. 3, p. 702-719. Atidaryti publikaciją
Zhua, Andy Yunlong; Von Zedtwitz, Maximilian Joachim; Assimakopoulos, Dimitris; Fernandes, Kiran. The impact of organizational culture on Concurrent Engineering, Design-for-Safety, and product safety performance // International journal of production economics. Amsterdam: Elsevier. ISSN 0925-5273. 2016, vol. 176, p. 69-81. Atidaryti publikaciją
Mokslo prodekanas
Gedimino g. 50-214, Kaunas
tel. +370 (686) 15 704
e. p. kestutis.duoba@ktu.lt
Socialinė atsakomybė
Socialinė atsakomybė
Būti atsakingu – ne mada, o būtinybė. Socialinę atsakomybę galima apibrėžti kaip bandymą siekti tvarios verslo sėkmės tokiais būdais, kurie gerbia etines vertybes, žmones, bendruomenes. Socialinė atsakomybė siejama su generuojamų pajamų, o ne pelno paskirstymu. Mūsų tyrėjai padės jums įsivertinti jūsų organizacijos polinkį tvarumui ir pasiūlys įrankių, kaip sėkmingai panaudoti pajamas ilgalaikiams tikslams.