Dr. Deimantė Krisiukėnienė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas
Kūrybinės industrijos apima veiklas, kuriose ekonominė vertė kuriama pasitelkiant kūrybiškumą, intelektinę nuosavybę ir simbolinę produkto ar paslaugos vertę. Tai architektūra, dizainas, audiovizualinė produkcija, leidyba, muzika, programinė ir skaitmeninė kūryba, žaidimų industrija bei kitos sritys, kuriose pagrindinis išteklius yra ne žaliavos ar fizinis kapitalas, o idėjos, žinios ir talentai.
Šios industrijos kuria darbo vietas, prisideda prie miestų plėtros, technologinės pažangos, eksporto, socialinės gerovės ir inovacijų. Tačiau vien kūrybinio potencialo neužtenka. Esminis klausimas yra kitas: kaip įvertinti, ar kūrybinės industrijos iš tiesų produktyviai panaudoja turimas sąlygas inovacijoms kurti?
Į šį klausimą atsakymo ieškota KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto tyrėjos Deimantės Krisiukėnienės tyrime. Jo tikslas buvo palyginti šalis pagal tai, kaip efektyviai jų kūrybinės industrijos turimas ekonomines, žmogiškojo kapitalo, infrastruktūros ir viešosios politikos sąlygas paverčia inovacijų rezultatais.
Neužtenka turėti talentų
Tyrime analizuotas kūrybinių industrijų produktyvumas inovacijų aspektu ir sukurtas KIIP indeksas, leidžiantis įvertinti, kaip skirtingos šalys savo turimus išteklius ir sąlygas transformuoja į inovacijų rezultatus. Indekso logika grindžiama dviem aspektais.
Viena vertus, vertinama aplinka ir ištekliai, kurie sudaro prielaidas kūrybinėms industrijoms vystytis: makroekonominė aplinka, žmogiškasis kapitalas, infrastruktūra ir vyriausybės politika. Kita vertus, vertinamas inovacijų rezultatas – tai, ką iš šių sąlygų šalis realiai sugeba sukurti.
Šis atskyrimas labai svarbus. Ekonomikoje dažnai daroma prielaida, kad kuo daugiau investuojama į švietimą, infrastruktūrą ar inovacijų programas, tuo geresnis turėtų būti rezultatas. Tačiau kūrybinių industrijų atveju toks ryšys nėra automatinis.
Kai kurios šalys turi itin palankią aplinką inovacijoms, tačiau šios sąlygos nevisiškai virsta realiais inovatyviais produktais ir paslaugomis. Kitos, turėdamos kuklesnius išteklius, sugeba juos panaudoti produktyviau. Kitaip tariant, ekonominę sėkmę lemia ne vien išteklių kiekis, bet ir gebėjimas juos efektyviai transformuoti į rezultatą.
Produktyvumas veikia platesnę ekonomiką
Kūrybinių industrijų produktyvumas svarbus ne tik pačiam sektoriui – jo poveikis persiduoda ir kitoms ekonomikos sritims.
Vienas svarbiausių kanalų yra inovacijų sklaida. Kūrybinės įmonės glaudžiai sąveikauja su technologijų, gamybos, paslaugų ir prekybos sektoriais, todėl dizaino, komunikacijos, skaitmeninio turinio ar vartotojo patirties sprendimai gali didinti kitų sektorių produktų vertę ir konkurencingumą. Tokiu būdu kūrybinės industrijos tampa grandimi, jungiančia technologinę inovaciją su jos praktiniu pritaikymu ir galutiniu vartotoju.
Ne mažiau svarbus yra žmogiškasis kapitalas. Kūrybinėse industrijose itin reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai, gebantys derinti kūrybines, technologines ir analitines kompetencijas.
