Kovo 25 d. vykę debatai vainikavo KTU Akademinio mokslo pažinimo klubo vykdytą projektą „Politika ar ekonomika?“. Paklausę politiko Česlovo Juršėno, ekonomisto Gitano Nausėdos įžvalgų bei padiskutavę tarpusavyje, studentai buvo kviečiami išsakyti argumentus viešai bei apginti savo nuomonę debatuose apie tai, kas svarbiau valstybės valdyme bei sprendimų priėmime – politika ar ekonomika.
Debatų ringe susitiko Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) atstovai bei Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) atstovai.
Politiką atstovavę SHMMF studentai tvirtino, jog ne kas kita, o būtent politika svarbiausia valstybės valdyme ir sprendimų priėmime, nes būtent ji ir formuoja ekonomiką tokiais metodais kaip įstatymų leidyba, mokesčių reguliacija bei investicinės aplinkos puoselėjimu, ūkio sektoriaus vystymu.
Taip pat, pasak politikos didesnę svarbą ginančių studentų, politika yra svarbiau nei ekonomika dar ir todėl, kad ekonomika, kaip ir švietimas, kultūra, yra viena iš sudedamųjų politikos dalių. Būtent politiniai sprendimai bei jų įgyvendinimas formuluojama švietimo politikos kryptis, kuri lemia ekonominį valstybės išsivystymą.
Studentai pabrėžė, kad, nors gamtos resursų išsaugojimas, aplinkos švaros palaikymas ne visada finansiškai, ekonomiškai naudingas, jis yra labai svarbus ateities kartoms. Tad tokiu atveju reikia remtis ne ekonominiu naudingumu, o kitais prioritetais.
Negana to, be politikų kontroliuojamo teisėsaugos, specialiųjų tarnybų aparato, nebūtų užtikrintas visuomenės gerbūvis, tame tarpe ir tinkamos sąlygos plėtotis ekonomikai, vystytis verslui.
Vienas iš SHMMF komandos narių pažymėjo, kad politikos vaidmuo formuojant ypač svarbią žmonėms sveikatos apsaugos sistemą yra labai reikšmingas, nes rinkos ekonomikos sąlygomis ne visi žmonės būtų pajėgūs susimokėti už sveikatos priežiūrą ir medikamentus.
Oponentai, pasisakę už tai, jog ekonomika valstybės valdyme svarbesnė nei politika, debatų pradžioje minėjo, kad buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas akcentavo ypatingai didelę ekonomikos svarbą valstybės valdyme.
EVF atstovai sakė, kad ekonomika turi būti svarbesnė pasaulio vystymuisi, nes politikai dažnai priima ekonomiškai nenaudingus sprendimus, pavyzdžiui, Graikijos atvejis: stengiamasi ją išlaikyti euro zonoje, šaliai skiriama parama, nors tai nėra ekonomiškai naudinga.
Be to, pasak EVF studentų, politikai paiso tik savų interesų, vadovaujasi emocijomis, pavyzdžiui, Lietuvos santykiai su Rusija privedė prie lietuviškų produktų eksporto embargo. Taip pat Ignalinos atominės elektrinės uždarymas nebuvo ekonomiškai naudingas sprendimas.
Anot studentų, būtent politikai sukelia karus, konfliktus, kurie atneša dideles nelaimes. Jų priimti sprendimai didina valstybės skolas, kurias reikės grąžinti ateities kartoms. Būsimieji ekonomistai pabrėžė, kad be ekonomikos valstybė neturėtų pajamų, nesurinktų biudžeto.
EVF nuomonę reziumavo vieną iš komandos narių: „Politika ir ekonomika – tai dvi monetos pusės, politika – tai herbas, ekonomika – skaičius ir kiekvienas paėmęs į rankas monetą pirmiausia kreipiame dėmesį į skaičių, o ne į herbą“.
Po diskusijos žodis perleistas autoritetingai teisėjų komisijai – EVF prof. dr. Irenai Pekarskienei, SHMMF prof. dr. Algiui Krupavičiui ir neutraliam teisėjui – Akademinio mokslo pažinimo klubo nariui Lukui Statkui. Teisėjai debatuose paskelbė lygiąsias. Studentai diskusiją pratęsė prie kavos ir vaišių stalo.
Po renginio išdalinus anonimines anketas debatų dalyviams ir žiūrovams, paaiškėjo, kad net 72 proc. debatuose dalyvavusių ir juos stebėjusių studentų pasisėmė naujų žinių iš susitikimo su Č. Juršėnu, 80 proc. – iš susitikimo su G. Nausėda.
Taip pat paaiškėjo, jog daugiau nei trečdalis apklaustų studentų planuoja prisijungti prie vienos iš Universitete veikiančių studentiškų organizacijų, o daugiau nei pusė susirinkusių studentų jau yra kokios nors organizacijos nariais.
