Plėtojant nacionalines inovacijų sistemas akcentuojama technologinių mokslų bei žinių svarba, leidžianti kelti technologinį įmonių bei ekonomikos, bendrąją prasme, lygį. Atitinkamai, iki šiol buvo įprasta manyti, jog nacionalinės inovacijų sistemos yra pagrindinis technologinių žinių įgijimo šaltinis įmonėms. Visgi, atvira ekonomika, inovacijų tinklų globalizacija ir sparti pažangių įmonių internacionalizacija šiam požiūriui metė iššūkį. Ypač – mažose pereinamąjį laikotarpį išgyvenančiose šalyse.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkai „ERA Chair“ projekte „Pramonė 4.0 įtaka vadybos praktikai ir ekonomikai“ (toliau – „IN4ACT“) atskleidžia, jog vienas iš svarbiausių veiksnių keliant nacionalinės inovacijų sistemos lygį Rytų ir Vidurio Europos šalyse šiandien yra tarptautiniai tinklai, ryšiai ir partnerystės.
Nacionalinių inovacijų sistemų reikšmė
Nacionalinių inovacijų sistemų samprata mokslo, technologijų ir inovacijų studijose susiformavo devintojo dešimtmečio pabaigoje. Šios sistemos tikslas – skatinti inovacijas ir platesnės sistemos elementas, apimantis valdžios institucijas, akademinę bendruomenę, pramonę ir aplinką. Daugelį metų nacionalinės inovacijų sistemos buvo traktuojamos kaip pagrindinis, didžiąją dalį žinių įmonėms ir kitiems subjektams suteikiantis šaltinis. Šiuo požiūriu nacionalinė inovacijų sistema dabar yra svarbesnė nei bet kada anksčiau. Atviros inovacijos yra dinamiškas, bendradarbiavimą skatinantis, daugialypis procesas, apimantis verslą, vyriausybę, mokslinius tyrimus ir pilietinę visuomenę.
„Dauguma į inovacijų skatinimą nukreiptų tyrimų buvo atliekama analizuojant didžiąsias valstybes. Visgi tyrimų išvados, kurias galima pritaikyti didelėms šalims, retai tinka mažoms pereinamosioms ekonomikoms. Šiame kontekste mūsų tyrimas atskleidė, kad nacionalinės inovacijų sistemos veikimas, kuris didelėse ekonomikose yra pagrįstas institucinių pasitikėjimu ir tinklaveika, turi įtakos žinių vystymui nacionaliniu lygmeniu yra itin svarbus. Tuo tarpu besivystančiose pereinamosiose ekonomikose šalyse, atsižvelgiant į santykinai silpnus nacionalinių inovacijų sistemų rezultatus, tarpinstitucinis pasitikėjimas ir tinklaveika yra silpnai išvystyta.“, – sako Monika Petraitė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto bei projekto „IN4ACT“ mokslininkė.
Mokslininkės teigimu, klausimas kaip organizaciniai gebėjimai, susiję su technologijų mokymusi, žinių mainais ir pasitikėjimu naujovėmis, veikia tinklų kūrimo modelius nacionalinėje inovacijų sistemos aplinkoje, lieka atviras. Atsižvelgiant į santykinai silpnai veikiančią nacionalinės inovacijų sistemą gerai besivystančiose pereinamosios ekonomikos šalyse, šie aspektai įgauna ypatingą svarbą.
Remdamiesi šia problematika, mokslininkai analizavo tarptautinių tinklų bei ryšių vaidmenį tobulinant nacionalinėmis inovacijų sistemomis pagrįstus tinklus mažose Vidurio ir Rytų Europos ekonomikose. Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog didžiausią svarbą šiose šalyse įgauna tarptautinio verslo patirčių ir globalių inovacijų sistemų integravimas.
Ši įžvalga tampa reikšmingu atradimu mažųjų ekonomikų politikos formavime: atveriant ekonomiką užsienio investicijoms, leidžiant vietiniams subjektams bei ištekliams patekti į pasaulines rinkas ir kuriant ilgalaikę technologinio bei organizacinio tobulėjimo strategiją šalies įmonėse.
„Analizuodami 131 įmonės, veikiančios Lietuvos ekonomikoje, apklausos rezultatus, nustatėme, kad šalies įmonių ryšiai su tarptautine bendruomene yra kur kas svarbesni, nei rodė tyrimai, atlikti didžiosiose ekonomikose. Kalbėdami apie tarptautinius ryšius omenyje turime prieigą prie tarptautinių verslo bei pasaulinėmis inovacijų sistemomis pagrįstų tinklų, partnerystę per vietinius užsienio šalių tinklus, tarptautinę konkurenciją, inovatyvių užsienio subjektų dalyvavimą nacionalinės inovacijų sistemos pagrindu veikiančiuose įmonių tinkluose“, – sako M. Petraitė.
Analizė atskleidė, jog inovacijų veiksmingumui, našumui ir sėkmei ypatingai didelę įtaką turėjo vartotojai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad inovacijų plėtros strategija kiekvienoje įmonėje gali lemti visai kitą kryptį. Tokiu būdu rinkoje kuriamos skirtingos inovacijoms skirtų tinklų konfigūracijos.
Mokslininkų nuostabai, žinios ir pasitikėjimas technologijomis tik nežymiai paveikė tarptautiniu inovacijų sistemos pagrindu veikiančius tinklus. Tiesa, šie veiksniai skatino pasitikėjimą bei didino suvokimą apie technologijas nacionaliniu inovacijų sistemos lygmeniu veikiančiuose organizacijose. Šie rezultatai atspindi daugelyje sričių galimą pritaikyti reiškinį – globalios sistemos tampa priežastimi tobulinti procesus, veikiančius vietiniu lygmeniu.
M. Petraitė atskleidžia, kad pagrindinės tyrimo išvados taip pat išryškino keletą esminių įmonių elgsenos modelių, iliustruojančių Vidurio ir Rytų Europos šalių technologinius ir inovacijų srities pajėgumus.
Pirma, technologinis mokymasis ir pasitikėjimas technologijomis pasirodė esą svarbiausiomis organizacinėmis savybėmis, leidžiančiomis sėkmingai įgyvendinti inovacijų strategijas. Pasitikėjimas yra savybė, kuri iš dalies netiesiogiai gerina inovacijų diegimą nacionalinio lygmens tinkluose.
Antra, nors technologinis mokymasis ir pasitikėjimas yra esminiai veiksniai formuojant pažangius inovacijų tinklus, jie daro įtaką šalių mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų sistemoms pasaulinių inovacijų sistemų, tarptautinių vartotojų tinklų, nacionalinių mokslinių tyrimų, plėtros tinklų bei tarptautinių konkurentų kontekste.
Trečia, internacionalizavimo ir inovacijų plėtros strategijos tiesiogiai neskatina ir netobulina šalies inovacijų sistemos. Šis tikslas pasiekiamas per technologinį mokymąsi, pasitikėjimą technologijomis ir skirtingus inovacijų tinklus.
Tęsiant toliau, nacionalinių inovacijų sistemomis pagrįstų tinklų poveikis turi būti pasiektas pasitelkiant tarptautinius verslo tinklus, pasaulinėmis inovacijų sistemomis pagrįstus tinklus arba tarptautinius konkurentų ir vartotojų tinklus, atsižvelgiant į inovacijų strategiją ir naudojamus organizacinius pajėgumus.
Galiausiai, vartotojų skatinamas inovacijų tinklo įsitraukimas yra vienintelis veiksnys, turintis tiesioginės įtakos ir visapusiškai padedantis pasiekti inovacijų sėkmę. Joks kitas analizuojamas inovacijų tinklas neturi tiesioginės įtakos inovacijų sėkmei. Visgi jo poveikis turi būti sustiprintas pasitelkiant sudėtingas žinių ir mokymosi sąveikas, kurias pasiekti leidžia nacionalinės inovacijų sistemos arba tarptautiniai pagrindiniai vartotojų ir konkurentų tinklai.
Tyrimas yra KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos mokslininkų vykdomo projekto „IN4ACT“, finansuojamo Europos Sąjungos projekto „Horizontas 2020“, dalis. Daugiau apie „IN4ACT“: https://in4act.ktu.edu/
