Balandžio mėnesį, Iranas į Izraelį paleido daugiau kaip 300 bepiločių orlaivių ir raketų. Neilgai trukus, Izraelis sudavė atsakomąjį smūgį Iranui. Visai neseniai Iraną sukrėtė ir jo prezidento žūtis aviakatastrofoje. Įtampai Artimuosiuose Rytuose stiprėjant, investuotojai atidžiai stebi situaciją ieškodami ženklų, ar šie įvykiai nekelia grėsmės naftos rinkai.
„Iranas yra reikšmingas žaidėjas naftos sektoriuje. Pagal gavybos ir eksporto apimtis jis užima antrą vietą Naftą eksportuojančių šalių organizacijoje (OPEC) bei turi 9 proc. pasaulio naftos išteklių. Tai reiškia, jeigu būtų pažeista Irano naftos infrastruktūra, tai galėtų daryti įtaką naftos kainų kilimui, priklausomai nuo to, kiek tai apribotų Irano naftos eksportą“, – sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys.
KTU profesorius teigia, kad šiuo metu Irano ir Izraelio konfliktas neturi įtakos naftos rinkai. Pasak jo, Iranui yra taikomos sankcijos. Tai reiškia, kad jis eksportuoja, tačiau su tam tikromis sąlygomis, nustatytomis tarptautinės bendruomenės.
„Naftos kainas galėtų paveikti tai, jei Izraelį palaikančios šalys skirtų papildomų lėšų Izraelio kovai prieš Iraną. Taip pat, jei Izraelis pradėtų naikinti Irano naftos infrastruktūrą“, – svarsto V. Gaidelys.
Pašnekovas dalijasi, kad, pavyzdžiui, Ukrainos gynėjai, smūgiuodami Rusijos naftos infrastruktūrai, siekia sumažinti gaminamo kuro kiekį. Nepasaint to, tai didesnės įtakos eksportuojamai naftai neturi, šiuo atveju, žaliavinės naftos eksportas netgi auga. Jis tęsia, kad Rusija dalį kuro importuoja, nes jai nebepakanka savo gaminamo kiekio, tačiau pastebi, kad tai neturi didelės įtakos naftos kainoms.
„Daug kas priklausys nuo pačių Ukrainos gynėjų. Jeigu ir toliau tęsis sėkmingi Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai, tikėtina, kad naftos kainos ateityje gali šiek tiek paaugti“, – pasakoja KTU ekonomistas.
Gaidelys teigia, kad esant naftos pertekliui rinkoje, užsipildo saugyklos ir krenta naftos kainos. Taip pat kainų svyravimui gali turėti įtakos mažesnis naftos produktų vartojimas, pavyzdžiui, dėl šiltesnių orų, jeigu šildymui yra naudojama mažiau naftos produktų, ar rinkos dalyvių sprendimas didinti naftos išgavimo apimtis.
„Reikia pastebėti, kad šiuo metu stebimas didžiausias naftos kainų kilimas nuo praeitų metų spalio mėnesio. Tai sąlygoja pramonės augimas ir atsigaunanti Kinijos pramonė, kuri rodo geriausius rezultatus per pastarąjį pusmetį. Tam įtakos gali turėti ir artėjantis sėjos sezonas, kuris pareikalaus papildomų naftos produktų išteklių“, – sako jis.
KTU profesorius papildo, kad šiuo metu Kinija didina aukso pirkimą. Pasak jo, tai yra ir karo pasekmė – ne tik Irano prieš Izraelį, bet ir Rusijos prieš Ukrainą. Jis tęsia, jei Irano ir Izraelio konfliktas ir toliau didės, ateityje, priklausomai nuo smūgių bei pasirinktų tikslų, tai gali daryti tam tikrą įtaką finansų rinkai.
Pasak KTU profesoriaus, manyta, kad investuotojai gali nukreipti savo investicijas į kitus sektorius, tačiau reikšmingų pokyčių nepastebėta.
„Kalbant apie pastaruosius Irano ir Izraelio įvykius, tai yra pavienis veiksmas ir neaišku, kaip jis pasibaigs – ar smūgių, kurie jau įvyko, apsikeitimu, ar konfliktas, visgi, eskaluosis. Kol kas investuotojai laukia, todėl jų investicijų nukreipimas į kitus sektorius – nepastebimas“, – sako jis.
Tiesa, V. Gaidelys pastebi, kad rinkoje galėtų atsirasti kitas žaidėjas, kuris užimtų naftos gavyba ir eksportu užsiimančių šalių vietą, pavyzdžiui – Venesuela.
„Jeigu JAV pavyktų susitarti su Venesuela – o gali ir nepavykti dėl Venesuelos agresijos prieš kaimyninę šalį Gajaną – ir JAV panaikintų sankcijas bei leistų eksportuoti ženkliai didesnį naftos kiekį į pasaulinę rinką nei dabar, tai galėtų pilnai kompensuoti naftos produktų trūkumą. Tokiu atveju kainos galėtų stabilizuotis arba netgi kristi, priklausomai nuo to, koks yra naftos poreikis rinkoje“, – dalijasi KTU ekonomistas.
Jis aiškina, kad Venesuela turi didelius naftos išteklius ir galimybę eksportuoti nemažą jos kiekį. Pasak jo, norėta leisti Venesuelai eksportuoti naftą, tačiau ji pareiškė teritorines pretenzijas prieš Gajaną ir norėjo vystyti agresiją prieš ją.
„Venesuela yra turtinga naftos šalis, todėl tai būtų labai reikšmingas sprendimas, o Venesuela – veiksmingas žaidėjas šiame naftos kainų kare“, – sako pašnekovas.
KTU profesorius V. Gaidelys pastebi, kad norint suprasti naftos kainų pokyčius, reikia sekti, kas vyksta tiek su karo veiksmais, tiek su naftos kiekio išgavimu, saugyklų užpildymu, naujais rinkos žaidėjais ir sankcijomis.
