Darbuotojų atsparumas paprastai suprantamas kaip darbuotojų gebėjimas atsigauti po nepalankios situacijos bei prisitaikyti prie iššūkių, ieškant nuolatinio tobulėjimo galimybių.
Šiuo metu darbuotojai vis dar susiduria su pandemijos sąlygotu dideliu neapibrėžtumu ir nepalankiomis sąlygomis, tokiomis kaip išsitrynusios ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, padidėjęs darbo krūvis ar prarastas ryšys su organizacija ir kolegomis. Verta atkreipti dėmesį, kad atsparūs darbuotojai šiomis sąlygomis geba išlikti produktyvūs, pozityvūs ir sveiki. Taigi svarbu išsiaiškinti, kaip būtų galima stiprinti darbuotojų atsparumą.
Siekdama atsakyti į minėtą klausimą, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) studijų programos „Žmonių išteklių vadyba“ magistrantė Greta Žurauskė atliko tyrimą „Darbuotojų atsparumas ir jį didinantys veiksniai COVID-19 pandemijos sąlygoto „naujo normalumo“ kontekste“. Projektui vadovavo KTU docentė Ž. Stankevičiūtė.
Remiantis atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 463 respondentai, gautais duomenimis, buvo suformuota dešimt rekomendacijų darbuotojų atsparumui didinti.
Organizacijoms rekomenduojama įdarbinti, o darbuotojams rinktis tas organizacijas, kuriose dirba skirtingų lyčių, tautybių, amžiaus, tikėjimo, išsilavinimo ir pan. darbuotojai. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas tiesioginių vadovų mokymams, kad pastarieji gebėtų vadovauti ir rodytų paramą visiems darbuotojams nepriklausomai nuo demografinių ar kitų charakteristikų. Vadovo prievolė – lyderystės išdavoje sukurti tokią darbinę aplinką, kurioje kiekvienas darbuotojas jaustųsi gerai.
Organizacijos turėtų darbuotojų atlygį sieti tiek su jo individualiais, tiek padalinio ar organizacijos veiklos tikslais ir jų įgyvendinimu.
Norint didinti darbuotojų atsparumą, organizacijoms rekomenduojama turėti aiškią procedūrą, pagal ką ir kaip vertinama darbuotojų veikla. Rekomenduojama, kad veiklos vertinimas būtų orientuotas į darbuotojų tobulėjimą ir pažangą bei grindžiamas objektyviai ir kiekybiškai įvertinamais rodikliais.
Akcentuotinas vadovų įsipareigojimas domėtis naujausiomis savo srities tendencijomis tam, kad galėtų padėti darbuotojams vykdyti funkcijas, mokėtų pasidžiaugti ir didžiuotis pavaldinių pasiekimais darbe bei gebėtų juos sudominti ir įtraukti į projektines veiklas.
Rekomenduojama darbuotojams suteikti ir raginti prisiimti atsakomybę dėl tobulėjimo, skatinti juos vystyti savo karjerą, taip pat informuoti darbuotojus apie galimus vidinės karjeros kelius organizacijoje.
Būtina užtikrinti, kad darbuotojų darbo krūvis būtų racionalus, o aukštesnio lygio vadovai demonstruotų paramą darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo programoms bei padėtų ir skatintų darbuotojus tinkamai suderinti darbinius ir asmeninius poreikius.
Darbo vietos privalo atitikti darbo saugos reikalavimus, o darbuotojai turi būti aprūpinti visomis darbui reikalingomis darbų saugos priemonėmis bei įranga. Taip pat svarbu sudaryti geras sąlygas ne tik darbui, bet ir poilsiui, bei skatinti darbuotojus atsisakyti žalingų įpročių bei suteikti sveikatinimosi galimybes.
Svarbu darbuotojams suteikti galimybę patiems priimti sprendimus bei siūlyti veiklos patobulinimus. Taip pat darbuotojai turėtų būti informuojami apie aktualius įmonės aspektus (vizija, misija, tikslai, veikla) bei organizacija turėtų užtikrinti atvirą bendravimą, kad darbuotojai nebijotų išsakyti savo nuomonę įvairiais klausimais, pvz.: kokybės gerinimo, veiklos standartų diegimo, atlygio politikos.
Organizacijoms rekomenduojama skatinti kolegas padėti vieni kitiems, dirbti bendradarbiaujant, o ne konkuruojant. Svarbu, kad bendradarbiai turėtų galimybę išklausyti kolegą, kai reikia, pasikalbėti apie problemas, susijusias su darbu, padėtų įveikti sunkias užduotis net ir krizinėse situacijose.
Organizacijoms rekomenduojama periodiškai vykdyti įgūdžių ugdymo programas, organizuoti nuolatinius mokymus, kurie padėtų darbuotojams išlikti konkurencingais darbo rinkoje, svarbu siūlyti ir mentorystės programas, kaip darbuotojų mokymosi dalį. Taip pat rekomenduojama organizuojant mokymus, atsižvelgti į darbuotojų pageidavimus bei kiekvieno darbuotojo sugebėjimus – taip sudarant kiekvienam darbuotojui individualius mokymosi planus.
Projektas vykdytas KTU, bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0112) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
