Gebėjimas žvelgti plačiau, įvertinti įvairialypį realijų kontekstą, pagrįstai siūlyti pritaikomus sprendimus verslo problemoms – taip šį kompetencijų arsenalą pasitelkę Ekonomikos ir verslo fakulteto Tarptautinio verslo magistrantai dirbo, spręsdami įmonės „Western Union“ (WU) pateiktą užduotį. Toks produktyvus verslo organizacijos ir prof. Jurgitos Sekliuckienės dėstomo „Tarptautinio verslo organizavimo“ modulio studentų bendradarbiavimas tęsiasi jau ketvirtus metus. Šiemet magistrantams teko susipažinti, analizuoti ir pristatyti savo siūlomas idėjas „Western Union“ verslo plėtrai į Ukrainos rinką.
„Western Union“ atstovaujančios rinkodaros vadybininkė Aistė Albertavičiūtė ir vadybininkė Rasa Stonytė ne pirmus metus dalyvauja tokio pobūdžio projekte. Aktyviai stebėjusios ir vertinusios studentų darbo rezultatus, jos aptarė įspūdžius.
Kaip gimsta konkrečios užduoties idėjos?
Užduotys yra parenkamos atsižvelgiant į veiklos strategiją pagal kompanijos artimiausius plėtros planus. Jos yra realios – tokios, kurias ,,Western Union“ Lietuvoje darbuotojai sprendžia kiekvieną dieną.
Kaip matote universiteto ir verslo organizacijos (WU) bendradarbiavimą?
Bendradarbiaudami su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis turime galimybę ne tik pažinti būsimus darbuotojus, tačiau ir prisidėti prie jų ugdymo. Kviečiame juos atlikti praktiką ,,Western Union“. Turime labai daug pavyzdžių, kai studentai po sėkmingos praktikos lieka tęsti karjerą mūsų įmonėje. Tai – abipusė nauda. Studentai, tapę mūsų darbuotojais, turi galimybę susipažinti su globalios įmonės darbo kasdienybe. Kviečiame ir universitetų dėstytojus apsilankyti mūsų įmonėje. Turime prašymų suorganizuoti dėstytojų praktiką mūsų įmonėje. Mes tai labai vertiname, suprasdami suteikiamą vertę, nes taip dėstytojai pamatys verslo poreikius, galės pateikti studentams realių praktinių pavyzdžių ir taip papildyti mokomąsias programas.
Kaip vertinate šių metų magistrantų atliktą užduotį?
Verslo atvejo analizė studentams suteikia galimybę įsigilinti ir patirti, kaip veikia verslas. Nagrinėdami verslo užduotį studentai turi ne tik pritaikyti teorines žinias, bet ir atsižvelgti į ekonomines bei geopolitines tendencijas. Pavyzdžiui, atlikdami užduotį apie ,,Western Union“ verslo plėtrą į Ukrainos rinką, studentai turėjo ištirti Ukrainos Centrinio banko duomenis, pasaulio migracijos tendencijas bei Ukrainos geopolitinę situaciją.
Mus sužavėjo studentų darbų kokybė. Pateikti darbai – teorinės įžvalgos, išsami konkurentų analizė, išskaičiuota verslo atvejo sėkmė, suformuluota komunikacinė žinutė bei žinutės vizualizacija – buvo labai išsamūs ir profesionalūs. Pastebėjome, kad studentus labiausiai domino mūsų pristatytos kultūrinės įžvalgos ir realūs kasdieninio darbo iššūkiai, kuriuos patiriame dirbant tarptautinėje kompanijoje.
Studentų grupių atliktų užduočių stiprybės ir silpnybės? Kur galima patobulėti?
Studentų darbai buvo kūrybiški ir išsamūs. Gal kiek pritrūko įvairiapusiškumo. Dauguma verslo atvejį priėmė a priori, neklausdami „kodėl“? Kodėl siunčiami pinigai iš vienos vietos į kitą? Kas lemia šalies gyventojų migraciją? Kodėl kitose šalyse reikalingi darbo leidimai ir kokie yra apribojimai? Ar pinigų perlaidos priklauso nuo valiutos kurso? Kaip elgiasi vartotojas konkrečioje situacijoje ir kodėl jis naudojasi produktu. Džiaugėmės, kad kai kurių studentų sukurta komunikacinė žinutė tiksliai atitiko mūsų kompanijos planuojamą žinutę.
Jūsų, kaip tarptautinės kompanijos, įžvalgos, susijusios su studijų institucijomis?
Europos bei Amerikos universitetuose pastebima tendencija, kad studentai paskaitų metu ne tik nagrinėja realius verslo atvejus, bet ir diskutuoja, pristatinėja, argumentuoja savo nuomonę grindžiant teorinėmis žiniomis. Pastebime ir tai, kad dėstytojo kaip lektoriaus vaidmuo keičiasi į moderatoriaus ar patarėjo. Būtų džiugu, jei šios tendencijos atkeliautų ir į Lietuvos universitetus bei kitas mokslo įstaigas. Tad tikimės, kad universitetai aktyviau bendradarbiaus su verslo įmonėmis, o studentai sulauks dar daugiau realių verslo atvejų analizės užduočių.
Kokio kryptingo kurso turėtų laikytis universitetai, ruošdami ateities specialistus?
Universitetus paskatintume bendradarbiauti su investuotojais ir verslo įmonėmis, aiškinantis, kokių naujų, Lietuvoje nesančių specialybių poreikis žaibiškai auga ir kaip prie studentų ruošimo rinkai gali tiesiogiai prisidėti darbdaviai. Pastebima, jog apskritai plečiasi specializacijų ribos. Pavyzdžiui, Elektroninių kanalų skyrius Lietuvoje, vienas didžiausių ir greičiausiai besiplečiančių WU padalinių, vykdo ne tik skaitmeninių transakcijų, tačiau ir didelių duomenų analizės, administravimo, kainodaros bei rinkodaros, rinkotyros, dizaino ir kitas funkcijas. Taigi, reikalingos labai plačios tarpdisciplininės žinios, nes vienas specialistas turi turėti įvairialypių žinių: pvz., verslo vadybos, informacinių technologijų, inžinerijos, finansų ir rinkodaros. Įsitraukdami į studijų procesą mes siekiame paskatinti universitetus rengti kuo universalesnius specialistus.
