„Talent Garden“ Kaunas įkūrėjas: „Tikrieji startuoliai dirbs kantriai ir taikysis prie besikeičiančios rinkos“

Svarbiausios | 2016-02-17

 „Lietuvoje nėra atviros startuolių kultūros. Tai vis dar trys stovyklos. Pirmoji – uždaras ratas, kuriame tikrai yra magijos, idėjų ir pinigų. Antroji  – jaunieji kūrėjai, dar neturintys savo kontaktų rato, bet sėkmingai jį kuriantys. Trečioji – madingieji, gyvenantys iliuzijoje ir kuriantys ekstravagantišką viešumą.“, – susirūpinęs startuolių padėtimi teigė verslininkas Artūras Bulota.

Kauno technologijos universitete Ekonomikos ir verslo fakultete (KTU EVF) vykdomo modulio „Technologijų antreprenerystė“ – verslumo ugdymo alternatyva – pavasario semestrą atidaręs A. Bulota sunerimęs. Pasak „Talent Garden“ įkūrėjo, į viešumą patenka tik sėkmingos startuolių istorijos, investicijos klaidingai vertinamos kaip per didelės, o jaunimas susidaręs netinkamą požiūrį, jog norint užsidirbti užtenka tik sugeneruoti verslo idėją.

 Kūrybiškiausios darbo vietos Kaune vienas iš idėjos autorių dalinasi savo mintimis, apie tai, kas kenkia startuoliams, koks iš tikro turi būti lyderis ir ko reikia, kad idėjos virstų realybe.

Kaip manote, kas ir kokią žalą padarė startuoliams?, – paklausėme A. Bulotos.

–Startuolius mes laikome idėjomis, teorijomis ar kažkokiais nerealiais užmojais, kurių imasi tik jaunimas. Investicija į startuolį prilyginama pinigų maišui, kurį išleidi „Ferrari“ automobiliui ar namui senamiestyje. Deja, realybė yra visiškai priešinga. Žiniasklaida publikuoja tik didžiulės sėkmės istorijas, kurių yra vos keletas.

Visuomenėje sukurta iliuzija, kad gera idėja jau garantuoja sėkmingą rezultatą. Tuo tarpu valdžios atstovai ieško subsidijų, garantijų, finansavimo šaltinių ir daug kitų aspektų. Aš tai prilyginčiau tam, kai į tavo namus ateina ilgai keliavęs svečias svajojantis apie lėkštę cepelinų, o tu jam siūlai „Rafaelo“ saldainį su puodeliu „Espresso“. Ne nuo to galo pradėjome, todėl dabar tenka tik kantriai dirbti ir taisyti žalą.

Startuoliai – tai mada ar puikus verslo modelis, suteikiantis galimybę jaunam žmogui sukurti savo verslą?

 –Savaime tai nėra joks verslo modelis. Tai tiesiog didelio tempo verslo idėjos ir modelio išgryninimas, bandymas visiškai susikoncentravus jį išpildyti, patikrinti rinkoje, tam dar neturint biudžeto, pilnai sukomplektuotos komandos bei daugybės kitų, įprastam verslui reikalingų “įrankių”.

Ar šiuo metu Lietuvoje startuolių nėra per daug? Ar kiekybė nelaimi prieš kokybę?

–Lietuvoje nėra atviros startuolių kultūros. Tai vis dar trys stovyklos. Pirmoji – uždaras ratas, kuriame tikrai yra magijos, idėjų ir pinigų. Antroji  – jaunieji kūrėjai, dar neturintys savo kontaktų rato, bet sėkmingai jį kuriantys. Trečioji – madingieji, gyvenantys iliuzijoje ir kuriantys ekstravagantišką viešumą.

–Tai kas visgi yra tas tikrasis startuolis?

–Inovacija ir komanda, kuri nepasiduos po 7-os iš eilės nesėkmės. Dirbs kantriai ir realiu laiku taikysis prie besikeičiančios rinkos. Tai kompanija žmonių, radusi arba numananti realų poreikį ir kurianti jam sprendimą.

–Atidarėte pirmąjį verslumo ugdymo alternatyvos „Technologijų antreprenerystė“ kurso susitikimą pavasario semestre. Jo metu atvirai atskleidėte ne tik savo sėkmės istoriją, bet ir visas rizikas, su kuriomis susidūrėte kurdamas „Talent Garden“ Kaune. Kuo antrepreneriškas lyderis pranašesnis už įprastą?

–Antrepreneris keičia senuosius bosus į naujuosius – kolegas. Išmintingus vadovus, dirbančius kartu su komanda ir tikslą piešiančius kasdieniu darbu, o ne „PowerPoint“ prezentacijose.

Sėkmingos karjeros siekiantiesiems didžiausią grėsmę kelia daug kalbantys, tačiau nieko nedarantys asmenys. Labiausiai reikia saugotis viską atidėliojančių žmonių. Tų pačių, kurie sėdi lauko kavinėse ir yra aktyviausi socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai. Tie, kurie rašo knygą, po mėnesio atidarinėja barą, tada keliauja aplink pasaulį, o galiausiai tarptautiniame skambučių centre dirba analitikais. Nenoriu nieko įžeisti, bet visa tai, ką jie kalba, niekada ir neįvyksta.

​„Technologijų antreprenerystės“ modulis sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį, kursas buvo apdovanotas Tarptautinės inovacijų ir antreprenerystės konferencijos (angl. ECIE 2015) organizuotame konkurse „The Innovation & Entrepreneurship Teaching Excellence Awards“.

KTU EVF Strateginio valdymo katedros vykdomas modulis „Technologijų antreprenerystė“ – tai verslumo ugdymo alternatyva, universitete sėkmingai dėstoma jau ketvirtą semestrą iš eilės. Ją kartu vykdo KTU Ekonomikos ir verslo, Mechanikos inžinerijos ir dizaino, Elektros ir elektronikos, Cheminės technologijos bei informatikos fakultetai. Šiais mokslo metais pradėta bendradarbiauti ir su KTU „Startup Space“ komanda, kuri su studentais dalinasi savo patirtimi bei talkina organizuojant kviestinių lektorių paskaitas.

Ši disciplina išskirtinė tuo, jog ją gali rinktis įvairių kursų ir specialybių KTU studentai bei moksleiviai. Studijų metu skirtingas žinias bei patirtį turintys studentai ir mokiniai dirba komandose, diskutuoja, generuoja ir vysto bendrą verslo idėją. Geriausiųjų autoriai dalyvauja konkurse „Silicio slėnio inovacijų iššūkis“ (angl. Sillicon Valley Innovation Challenge), organizuojamo „Silicio slėnyje“ įsikūrusio San Chosė valstijos universiteto (Kalifornija, JAV).