Gerda Žigienė. Skaitmeninės eros žmogaus iššūkis – asmenybės tokenizacija

Svarbiausios | 2019-07-22

Gerda Žigienė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė

Ar kada kilo klausimas, kiek kainuotumėte, jei būtumėte nulietas iš aukso, sidabro arba platinos? Paprasta sužinoti, nes Lietuvos pinigų muziejuje yra svarstyklės, kurios pateikia atsakymą. Čia esantis įrenginys žmogaus kūno masę paverčia aukso ar kito metalo mase, o tada pagal realius valiutų kursus ir tauriųjų metalų kainas apskaičiuoja žmogaus vertę eurais, doleriais ar kita pasirinkta valiuta. Tačiau kuo matuoti vertę skaitmeniniame amžiuje? Ir ar įmanoma skaitmeninėje erdvėje taip lengvai konvertuoti į kažką patį save?

Auksas ir sidabras yra tradiciniai vertės nustatymo būdai, taip esame įpratę matuoti. Vis dėlto, modernusis skaitmenizacijos amžius jau spėjo padovanoti virtualias vertes, todėl šiandien klausti reikėtų jau kitaip. Kokia būtų mano kriptovertė? Ir kiek gi kiekvienas iš mūsų būtų vertas, jei paverstume save tokenais?

Siekiant atsakyti į klausimą, logiška pradėti nuo pradinio paaiškinimo. Tikriausiai teko girdėti, kad egzistuoja toks reiškinys, kuris vadinamas tokenizacija. Jei labai paprastai, tai yra turto vienetų skaitmenizavimas ir jų pavertimas vadinamaisiais tokenais, naudojantis decentralizuota blokchain sistema, kurioje turto vienetui suteikiamas matematinis kodas. Šis operacijos įrašas išsaugojamas nesuklastojamais kodais. Pastarieji sujungiami į blokų grandines ir užrakinami.

Palyginsiu: panašiai kaip ir akcijos, tokenai yra skaitmeninio turto forma, išleidžiama įmonės. Šiuo metu egzistuoja dviejų tipų tokenai – nuosavybės ir aktyvų.

Nuosavybės tokenai (angl. security tokens) dažniausiai atspindi nuosavybės teises į įmonės kapitalą. Kitaip tariant, tai tarsi skaitmeninės akcijos.  Vadinamieji aktyvų tokenai (angl. utility tokens), tarsi tokie kriptožetonai, kurie naudojami specifiniam tikslui ar turto vienetui įsigyti.

Pavyzdys iš skaitmeninio gyvenimo: norėdami saugoti savo kompiuterio informaciją, mes dažniausiai perkame skaitmeninės vietos abonementą Google Drive, Dropbox ar Amazon Cloud Computing serveriuose. Tada patalpiname ten saugoti savo informaciją ir už tai mokame įprastine valiuta.

Tačiau atsirado ir kitas būdas. Pavyzdžiui, Filecoin network siūlo galimybę saugoti informaciją, nesinaudojant centralizuotomis sistemomis ar tarpininkais. Atvirkščiai – vartotojai savo užrakintus duomenis gali saugoti kitų žmonių kompiuteriuose, o pastarieji „parduoti“ savo kompiuterių ar serverių laisvą vietą – tarsi išnuomoti kitų naudojimui. Taigi kompanija kriptovaliutos sistemos pagrindu sukūrė aktyvų tokenus, vadinamuosius filecoinus, tarsi specialią atsiskaitymo valiutą, skirtą tik šio pobūdžio operacijoms.

Tendencija – parduoti dalimis
Jei jau galime parduoti vietą kompiuteryje ir už tai gauti kriptovaliutos, tai ką dar galima paversti kriptoverte? Ar galima tokenizuoti save? Ar įmanoma pateikti rinkai asmenybę, parduodant jos atskiras savybes?

Nors šiandien galimai dar skamba kaip utopija, bet mano atsakymas yra: „Taip“. Kol kas – su išlygomis, gal ne taip greitai, bet tokia tendencija sparčiai artėja. Verčiau klausime ne „ar“, o „kaip“.

Teoriškai, jeigu galime įvertinti savo laiką, gebėjimus, talentus, vadinasi, galime juos parduoti ar tokenizuoti. O praktiškai – jau dabar kuriasi startuoliai, leidžiantys žmonėms parduoti dalį savo laiko ar įgūdžių. Štai verslininkas Borisas Akimovas dar 2018 pradžioje paskelbė, kad jis bus pirmasis, tokenizavęs pats save „Waves“ platformoje. Aiškindamas rinkai savo sprendimą, Akimovas sakė, kad valdo atitinkamus išteklius: jis turįs reikalingų žinių, įgūdžių, patirties. Be to, jis numatęs laiką, kai visa tai pasitelkia, todėl jo valandos gali būti tokenizuotos. Dar daugiau –  kuo asmuo pasižymi aukštesne kompetencija, tuo tos kompetencijos panaudojimo laikas yra brangesnis!

Ar noras tokenizuoti save šiandien Jums skamba nerealiai ir netgi šventvagiškai? Vis dėlto, tai – netolima darbo rinkos ateitis, todėl audringai prieštarauti nebevertėtų.

Tarkime, jau dabar platformoje „Earn“ galite sukurti savo profilį, apibūdinti savo kompetencijas ir gauti užklausas, kurias siųsdami paklausėjai moka už jūsų sugaištą laiką, jūsų atsakymus, jūsų konsultacijas. Įmonė „MyTime“ kaip tik ir suteikia galimybę dalimis parduoti savo laiką, kurio metu naudojami profesiniai įgūdžiai.

Modernūs būdai užsidirbti
Įdomu tai, kad skirtingi žmonės turi skirtingų įgūdžių, kuriuos išlavina skirdami tam laiko ir pastangų. Kai kurie jų kasdienius, netgi pramoginius veiksmus išvysto iki profesionalaus lygio. Galimas daiktas, kad ateityje bus galima monetizuoti pačias įvairiausias veiklas.

Ne paslaptis, kad dažnas mūsų neatsiplėšia nuo kompiuterio, mėgsta naršyti ar žaisti kompiuterinius žaidimus. Argi nebūtų naudinga, jei kriptovaliuta papildytų mūsų kišenes ir mums būtų mokama už youtube reklamos žiūrėjimą? Gal tada ne taip erzintų nuolat iškylančios reklamos? Ar nebūtų puiku, jei žaidimų gamintojai suteiktų mums tokenus, iškeičiamus į nuolaidas ar kitus žaidimus, už tai, kad mes pratestavome kuriamus kompiuterinių žaidimų prototipus? Manau, tikrai atsirastų savanorių, kurie sutiktų atlikti šiuos darbus.

O kokie klodai atsivertų pasižvalgius feisbukuose, instagramuose ir tviteriuose? Juk ištisos minios tikrąjį gyvenimą atranda socialinėse medijose, tam skirdamos daug laiko ir pastangų. Vadinamųjų „influnecerių“ gretos auga sulig kiekviena diena.

Jau ir dabar neretas mąsto, kad užtenka demonstruoti gyvenimo stilių minioms sekėjų, o už pareikštą nuomonę gauti įplaukas. Kas svarbiausia – „influencinimas“  leidžia maudytis skaitmeniniame dėmesyje, šis pakylėja į savivertės aukštumas, pelno žinomumą, šlovę ir, žinoma, pinigus. O jų čia išties yra. Pavyzdžiui, portalas „TechJury“ prognozuoja, kad „influencerių“ marketingo industrija iki 2020 bus verta 10 milijardų dolerių.

Nors Lietuvos mastelis – gerokai kuklesnis, bet drįstu spėti, kad ne vienas Y kartos atstovas, jei ne garsiai, tai bent tylomis pritartų tokiai karjeros vizijai. Sąlyga viena – jeigu tik nuo mobilaus ekrano nukreiptų dėmesį, kuriuo taip dosniai maitina šią akimirką madingus „celebričius“.

Tuo tarpu tėtis ar mama elgtųsi atvirkščiai. Ne ne ne – sakytų. Visa tai skamba netikroviškai ir ne taip, kaip iš tiesų vyksta gyvenime. Tai nežada nei stabilaus gyvenimo, nei nuoseklaus kelio į karjeros aukštumas, nei aprūpinto rytojaus. Tai nesisieja nei su  uniforma, nei su baltu gydytojo chalatu, nei su aukštas pareigas užimančio vadovo kostiumu – realia profesija, kuri leidžia sumokėti už duoną su sviestu, už butą, už automobilį ar būsimų vaikų būrelius.

Tačiau čia jau sakau: „Stop“. Žvelgiant į ateities darbo rinkos transformaciją yra akivaizdu, kad skaitmenizacija ryškiai pakeis jos struktūrą ne tik darbo vietų turinio, bet ir formos prasme. Dabartiniu metu apie 70 proc. darbo vietų egzistuoja darbo sutarties pagrindu ir apie 23 proc. sudaro savarankiškai ir nepriklausomai dirbantys specialistai.

Pajamos – iš skirtingų šaltinių
Specialistai prognozuoja, kad per artimiausias dekadas ši proporcija apsivers, tad galimybė pačiam „parduoti“ savo įgūdžius taps kritinė, siekiant generuoti ateities pajamas. Knygoje „Flex or Fail: The Future of Work and Pay“ mano bičiulis, profesorius A. Bris su bendraautoriais teigia, kad kita svarbi tendencija – pajamų šaltinių skaičiaus didėjimas. Kitaip tariant, po 10 -15 metų galime tikėtis vidutiniškai apie 7 skirtingų pajamų šaltinių, iš kurių, prognozuojama, vis didesnę dalį sudarys tokenai ar kitos kriptoformos.

O dabar  grįžkime  prie nuomonės formuotojų. įsivaizduokite, kad esate vadinamasis „influenceris“. Pavyzdžiui, aštrialiežuvis restoranų kritikas arba mados ikona, arba sveikos gyvensenos ekspertas.

Kaip ir priklauso, socialiniuose tinkluose maitinate savo minias sekėjų reikiamu turiniu – atsiliepimais, nuotraukomis, video. Be abejonės, dėl savo įtakingos nuomonės uždirbate iš produktų reklamos. Kaip ir diktuoja verslo prigimtis, norėtumėte bent iki reikiamo plėtros lygio dar labiau padidinti pajamas, tačiau kaip tai padaryti? Suprantama, tam reikia plėsti savo sekėjų ratą ir reikiamos informacijos sklaidą. Kokia išeitis? Ogi panaudoti tam tikrą skatinimo sistemą, kad sekėjai taip pat turėtų naudą būdami jūsų socialinio tinklo dalimi.

Iš štai čia išmuša tokenizacijos valanda. „Influenceris“ galėtų išleisti tokenus ir, pavyzdžiui, dalinti atitinkamą jų kiekį kaip lojalumo taškus tiems, kurie atliks pageidaujamus veiksmus. Kokius? Nagi dalinsis „influencerio“ įrašais arba registruosis kaip nauji sekėjai. Jūsų su restoranais sudarytos lojalumo schemos leistų žmonėms išleisti jų tokenus į restoranų nuolaidas.

Specialistai sako, kad būtų nauda visiems –  sukūrus tokią lojalumo mainymo į tam tikras naudas sistemą, naudos būtų dalijamos tarp „influencerio“, restoranų ir sekėjų. Win – win situacija visiems suinteresuotiems asmenims. Dar daugiau – nors tokenai šiandien  yra tik ankstyvojoje vystymo fazėje, bet artimiausiu metu stebėsime daug inovacijų, susijusių su šia blockchain technologija bei jos įtaka tokenizacijos eros vystymuisi.

Pabaigai galima paspėlioti ateitį: įsivaizduokime dabartinio abituriento ar universiteto absolvento darbo formą ir pajamų struktūrą po 15-20 metų. Jo pajamų pyragas dalintųsi taip: dalis būtų susieta su nuolatinio darbo sutartimi, dalį pajamų sudarytų tokenizuoti specialisto įgūdžių pardavimai, vykdomi skaitmeninėse platformose, dar dalis tokenų įkristų už kompiuterio atminties nuomą.

Išlaidas irgi galima skaičiuoti tokenais. Pavyzdžiui,  sportinius batelius įsigyjame už tokenus, surinktus registruojant programėlėje vaikščiojimą ar bėgiojimą; restoranuose turime nuolaidą, gautą už restorano kritiko apžvalgos pasidalijimą savo socialinių tinklų paskyrose, o Amazon parduotuvėje atsiskaitome už Facebook patiktukų surinktus tokenus.

Kaip jums toks paveikslas? Tad kada ir kaip ryšimės tokenizuoti  patys save?

 

Download WordPress Themes
Download Best WordPress Themes Free Download
Download Nulled WordPress Themes
Download Nulled WordPress Themes
online free course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku