Nuo Kauno iki Džakartos, arba neišsemiami studijų užsienyje patirčių aruodai

Svarbiausios | 2016-09-05

Tomas Butkevičius – KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto trečio kurso Marketingo studijų programos studentas, šių metų pavasario semestrą nusprendęs varstyti ne savo fakulteto auditorijų duris, o neįkainojamų įspūdžių pasisemti tolimojoje Indonezijoje, teigia, jog pasiryžimas semtis žinių ir smagios patirties turi sniego gniūžtės efektą – kartą pamėginęs, nori dar, norisi daugiau!

Tomas sako vos pradėjęs studijuoti tvirtai žinojęs, jog būtinai pasinaudos universiteto teikiamomis studijų mainų galimybėmis: „Pirmąkart mėginti laimę ir išvykti atlikti vasaros praktiką į Maltą  paskatino, manau, tradiciniai dalykai – smalsumas ir noras pažinti kitos šalies kultūrą, proga pagyventi svetur savarankiškai“. Tomą galima laikyti išskirtiniu ir tuo, kad jaunuolio tarptautinių studijų sąraše – Kroatija, Indonezija, o šių metų rudenį, pakeitęs lagaminus, jis vėl patrauks studijuoti į užsienį, šį kartą – į Portugaliją.

Susidūrimas su tarptautine aplinka Tomą įkvėpė siekti daugiau, ieškoti galimybių išvykti į kitų šalių aukštąsias mokyklas, domėtis ir rasti praktikos vietą. „Tie įspūdžiai, kuriuos parsivežiau iš Kroatijos, įgavo netikėtą pagreitį, ir jau pirmojo studijų semestro svečioje šalyje metu, sužinojęs apie galimybę studijuoti Azijoje, iškart pateikiau dokumentus atrankos konkursui.“

Privačiame BINUS universitete, Indonezijos sostinėje Džakartoje mokęsis studentas pripažįsta, kad toks intensyvus ir kryptingas studijavimas užsienyje reikalauja organizuotumo, greitos orientacijos, stiprios motyvacijos, puikių anglų kalbos žinių. „Iniciatyva, be abejo, turi ateiti iš paties studento: kaip tau sekasi rasti tinkamą priimančią instituciją, kokius dalykus studijuosi, ar sugebėsi mokytis be skolų ir pan.“,- sako itin pažangus EVF studentas.

Tolimojoje Indonezijoje studento duonos ragavęs T. Butkevičius atkreipė dėmesį į ERASMUS ir dvišalių mainų programų atrankų skirtumus – pastaroji pasižymėjo didesniais reikalavimais ir studijų rezultatų, ir anglų kalbos, ir nesvyruojančios motyvacijos atžvilgiu. Kandidatams taip pat buvo labai svarbu turėti gyvenimo užsienyje patirties.

Greta patobulintų užsienio kalbos žinių, bendravimo įgūdžių, naujos ir savitos kultūros pažinimo, jau trečią semestrą į užsienį keliausiantis Tomas pažymi anksčiau įgytos patirties naudą: „Pavyzdžiui, jeigu prieš dalyvaujant konkurse mainams į Aziją nebūčiau atlikęs vasaros praktikos Maltoje, galime tik spėlioti, ar jį būčiau laimėjęs“, – savikritiškai situaciją komentavo jis.

Aptardamas mokymąsi, Marketingo studijų programos studentas pabrėžė optimalų paskaitų krūvį, įprastas grupinių projektų ir atsiskaitymų formas, o požiūris į užsienio studentus buvo toks pat, kaip ir į vietinius. Tarptautinis fakultetas, kuriame vyko paskaitas, modernus ir tvarkingas. „Pagrindinis skirtumas auditorijose – lankomumo žymekliai, reikalaujantys kortele įsiregistruoti į kiekvieną paskaitą. Dauguma dėstytojų, mano atveju, labai gerai išmanė savo mokomus dalykus bei laisvai kalba anglų kalba. Nuostabos tai nebekelia, sužinojus, kad daugelis jų turi net dešimtis metų tarptautinės darbo ar studijų patirties“, – paskaitas bei dėstytojus prisiminė Tomas

Tomas tikina, kad Džakartoje studentų gyvenimo sąlygos buvo tikrai geros: bendrabučio kiemelyje įrengtas didelis baseinas, taip pat galima naudotis sporto sale, pasirūpinta ir studentų skrandžiais – valgykla su įvairiais kioskeliais ir dvidešimt keturias valandas per parą veikiantis mažas prekybos centras. Tiesa, vaikinas išskyrė vieną minusą, kuris viešnagės pradžioje trikdė įprastą ritmą: „Tai trys mečetės, kasryt penktą valandą kviečiančios į pamaldas tikinčius ir neleidžiančios ramiai miegoti“, – dalinosi Tomas, suprasdamas, kad daugiausiai musulmonų turinčioje pasaulio šalyje vargu, ar galėtų būti kitaip.

Džakartoje merginų ir vaikinų bendrabučių priestatai buvo atskirti ir stebimi prižiūrėtojų, o miegoti studentai griežtai galėdavo tik savo kambariuose.

Laisvalaikį Tomas išnaudojo nuostabios gamtos, salų, įspūdingų miestų ir istorinių vietų lankymui bei pažinimui. Tam, žinoma, reikėdavo kruopščiai susiplanuoti išlaidas, prireikdavo ir papildomų lėšų. Į keliones būsimasis marketingo specialistas leisdavosi ir su studijų draugais. Tarptautinę bičiulių kompaniją sudarė atvykusieji iš Maroko, Japonijos, Meksikos, Puerto Riko ir kitų tolimų kraštų.

Lagaminus į Portugaliją besikraunantis T. Butkevičius entuziastingai tikina, kad praėjusių sprendimų nekeistų ir vėl ryžtųsi dalyvauti tarptautinių studijų mainų programose: „Vienintelis patarimas, kurį duočiau kitiems studentams – Tokios patirtys atneša neišmatuojamą naudą bei pokyčius jūsų mąstysenai, gyvenimui. Kad ir kaip baisu gali pasirodyti dalyvauti atrankoje ar skristi vienam į svetimą šalį ilgesniam laikui, tokios galimybės vėliau gali nepasikartoti, todėl gaudykit laimės paukštę nedvejodami“.

Pabaigai Tomas dalijosi įdomiais faktais. Vietiniai europiečius vadindavo būlė– baltaisiais žmonėmis. Kaip prisimena jaunuolis, ne kartą užmiestyje teko susidurti su gyventojais, norinčiais kartu nusifotografuoti: „Kartais net sustodavau, nes pastebėdavau, kad mane beeinantį bando „įamžinti“ telefono kamera. Taip pat Indonezija gali pasigirti tokiais vaisiais kaip durijus, savo stipriu kvapu galinčiais užgniaužti visą kitą penkių metru spinduliu (juokiasi). Akivaizdu, kad tiek oro linijų kompanijos, tiek viešojo transporto vairuotojai reikalaudavo jų neturėti su savimi naudojantis jų paslaugomis“.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Marketingo studijų programos vadovė doc. Žaneta Piligrimienė taip pat įžvelgė aiškią studijų užsienyje naudą: „Marketingo sektorius Europos Sąjungoje ir pasaulyje pasižymi didesniu mobilumu nei kiti sektoriai, todėl marketingo specialistams egzistuoja didelės karjeros galimybės tarptautinėse kompanijose. Marketingo programos studentus mes skatiname ryžtis išvykti studijuoti užsienio universitetuose, pasisemti tarptautinės patirties, užmegzti tarptautinius ryšius, pamatyti tam tikras situacijas “kitaip”. Geras marketingo specialistas turi išmanyti tarpkultūrinius vartotojų skirtumus, būti lankstus, greitai prisitaikantis prie pasikeitusių sąlygų, spręsti iškilusias problemas pasitelkiant kūrybiškumą bei analitinius gebėjimus. Studijos užsienio universitetuose pagal Erasmus + ar dvišalių mainų programas neabejotinai stipriai prisideda prie šių savybių ugdymo. Kartais tik reikia nepabijoti “išeiti iš savo komforto zonos”. Tomas yra geras to pavyzdys. Neabejoju, kad jo, kaip marketingo specialisto, pabaigusio studijas, lauks graži ateitis“.

Daugiau apie studijų užsienyje galimybes ir dalyvavimo atrankoje sąlygas skaitykite: http://ktu.edu/erasmus