Prieš keletą metų nuotolinės studijos atrodė sunkiai įgyvendinamos, tačiau pandeminis laikotarpis įrodė, kad studijos gali būti kokybiškos tiek esant gyviems susitikimams su dėstytojais, tiek bendraujant nuotoliniu būdu. Nuo 2022 metų rudens Kauno technologijos universitete (KTU) nuotoliniu būdu bus vykdomos dvi magistrantūros studijų programos – „Verslo ekonomika“ ir „Įmonių valdymas“.
Iki šiol tik Klaipėdoje ir Alytuje vykdytos 1,5 metų trukmės studijų programos bus prieinamos platesniam studentų ratui Lietuvoje bei užsienyje.
Apie pasirinkimus, vertes ir kompetencijas mintimis dalinasi „Verslo ekonomikos“ ir „Įmonių valdymo“ studijų programų alumnai: UAB „Retija“ direktorė Gabrielė Bujanauskienė, SĮ „Alytaus telekinas“ direktorė Simona Butrimienė, UAB „Gitana“ direktoriaus pavaduotojas Tomas Bružas ir viešųjų pirkimų ekspertė Vaida Bačiulienė.
Magistrantūros studijų programose „Verslo ekonomika“ ir „Įmonių valdymas“ studijavę alumnai vieningai tvirtina, kad tokį jų pasirinkimą lėmė du kriterijai: aukšta KTU studijų kokybė bei noras tobulėti savo profesiniame kelyje.
„Mano aplinkoje buvo žmonių, baigusių studijas KTU. Pasitaręs su jais, būsimų studijų kokybe buvau garantuotas“, – sako T. Bružas.
S. Butrimienės nuomone, KTU Lietuvos universitetų reitinge atrodo kaip šiuolaikinis, stiprus ir nuolat vystomas universitetas, pasižymintis profesionaliais dėstytojais ir sklandžiu studijų organizavimu.
Tai, kad šias studijų programas renkasi praktinę, o neretai ir vadovavimo patirtį, turintys stojantieji, parodo poreikį atnaujinti ekonomikos ar vadybos žinias, kurių praktikoje kartais pritrūksta.
„Nuo 2015 metų su vyru pradėjome šeimos verslą. Jį diferencijavus, 2018 metais įkūrėme dar vieną įmonę, kuriai nuo to laiko ir vadovauju. Nors turėjau du aukštuosius išsilavinimus, nebuvau baigusi vadybos krypties studijų, todėl mokymosi stimulu tapo noras įprasminti savo veiklą, pagilinti teorinį supratimą ir pasisemti žinių iš akademinės bendruomenės“, – sako G. Bujanauskienė.
„Darbinėje veikloje kasdien tenka priimti daug atsakingų sprendimų, nuo kurių tiesiogiai priklauso įmonės sėkmė bei ateitis. Priimti greitą ir teisingą sprendimą – ypač svarbu nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Po ekonomikos studijų tapo lengviau prognozuoti įmonės ateitį, o drąsūs ir kartais avantiūriški projektai, pritaikius studijuotus rizikos vertinimo metodus, tapo realistiški“, – pabrėžia T. Bružas.
KTU absolventui pritaria V. Bačiulienė, savo viešųjų pirkimų praktikoje pritaikiusi įgytas ekonomikos žinias apie finansinių bei kitų veiklos rodiklių vertinimą, valstybinį rinkų reguliavimą bei vyraujančius konkurencinius mechanizmus.
Studijų programos „Verslo ekonomika“ ekonomikos studijų krypties profilį apima makroekonominės ir tarptautinės ekonominės politikos analitika, ekonomikos prognozės ir jų sudarymo metodikos, įmonių plėtros, inovacijų, investicijų ekonominis ir socialinis vertinimas, mokestinių sprendimų ir mokesčių optimizavimas, konkurenciniai rinkos ir įmonių elgsenos aspektais.
„Ekonominis išprusimas yra vienas didžiausių privalumų nuolat besikeičiančioje globalioje aplinkoje, kur ekonomikos „šokai“, tokie kaip pandemija ar karas, nuolat išbalansuoja įmonių bei visos šalies gyvenimą. Dėka įgytų žinių, sprendimai, tikėtina, bus teisingi ir objektyvūs. Vienaip ar kitaip, neteisingi sprendimai skatina tobulėjimą, o teisingi – didina pasitikėjimą bei savivertę“, – argumentuoja T. Bružas.
Studijų programa „Įmonių valdymas“ gilina vadybines kompetencijas ir nagrinėja tokias sritis kaip strateginis finansų valdymas, projektų, pokyčių valdymas ar komunikacija ir derybos. Taip pat nemažai dėmesio skiriama studijuojančiųjų lyderystės kompetencijos ugdymui, savęs kaip lyderio pažinimui ir augimui.
„Prieš studijas į įmonėje vykstančius procesus žiūrėdavau kaip į „savaime suprantamą“ veiklą, neanalizuodama, kokie procesai vyksta, kas ir už kokias veiklas yra atsakingas, kaip procesai bus vystomi ateityje. Po vadybos studijų šis požiūris kardinaliai pasikeitė. Kuo giliau analizuoju procesus, tuo daugiau atsiranda naujų idėjų kaip juos skaitmenizuoti, kaip diegti išmaniuosius sprendimus savo įmonės veikloje“, – sako G. Bujanauskienė.
KTU alumnės nuomone, vadybos studijos leido ne tik įgyti specialybę, įgauti teorinių ir praktinių žinių, bet tai tapo ir atspirties tašku kurti, realizuoti svajones, stiprinti savo verslą.
Pašnekovų nuomone, labiausiai studijose įtraukė moduliai, kuriuose buvo taikomi šiuolaikiniai studijų metodai: realių ekonomikos ar verslo valdymo situacijų analizė, simuliacijos arba realių situacijų imitavimas, teorinių ir praktinių žinių integracija naudojant kompiuterines programas.
Taip pat pašnekovai akcentavo sustiprintas savianalizės, kritinio ir analitinio mąstymo kompetencijas, gebėjimą dirbti komandoje bei viešojo kalbėjimo įgūdžius.
„Kuriamas šiltas ir pagarbus santykis tarp dėstytojų ir studentų: tau, kaip studentui, leidžiama laisvai diskutuoti, dalintis savo patirtimi, klausti, atsakyti, o į atsakymus žvelgiama be išankstinių nuostatų. Dėstytojai atsižvelgia į studento nuomonę, atsako į rūpimus klausimus, veda konstruktyvias diskusijas, padeda išsiaiškinti nesuprantamus dalykus“, – sako G. Bujanauskienė.
Abejose programose nemaža dalis studijuojančiųjų turi praktinės darbo patirties, kuri praturtina diskusijas mokymosi metu. Studentai užmezga kontaktus su kitais studijuojančiaisiais, o ši tinklaveika neretai tęsiasi ir pasibaigus studijoms.
