Mokslo ir verslo sąlyčio beieškant, arba kodėl Lietuvoje būtina vystyti technologijų perdavimo centrus

Svarbiausios | 2018-09-26

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarba nenuginčijama – juk vienas svarbiausių visos šalies konkurencingumo prioritetų yra būtent inovacijos ir efektyvus technologijų perdavimas, siekiant, kad mokslo ir technologiniai laimėjimai virstų išskirtiniais produktais, paslaugomis ar skirtingų procesų gerinimo varikliais, o genialios mokslo idėjos pasiektų kuo didesnį vartotojų skaičių. Tai ne tik atveria galimybes augti įvairioms industrijoms, bet ir suteikia progą rezultatyviai varžytis tarptautinėje erdvėje.

„Šiandien mokslas, nesprendžiantis esamų iššūkių, kurių, beje, yra apstu ir vis daugėja, nebėra vertingas ir aktualus, praranda patrauklumą, neasistuoja visuomenei ir jos poreikiams“, – teigia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Inovacijų valdymo ir antreprenerystės magistrantūros studijų absolventė Rūta Žmuidzinaitė.

Ji įsitikinusi, kad visgi mokslininkai pagal savo valią ir turėtų likti mokslininkais, o ne tapti projektų rašytojais ar verslininkais, nes mokslas yra jų energijos šaltinis ir aistra. Dėl šios priežasties reikalingi tarpininkai, kurie būtų arti tyrėjų ir tuo pačiu žinotų industrijos poreikius bei vice-versa.

„Būtent technologijų perdavimo centrai (angl. Technology Transfer Office, TTO) yra tas tarpininkas tarp mokslo ir verslo“, – tikina R. Žmuidzinaitė, šiuo metu dirbanti Pietryčių Norvegijos universiteto (angl. University of South-Eastern Norway) TTO.

Dažnai sprendimai, rasti, pavyzdžiui, laboratorijose, jose ir lieka, nes arti nėra tų, kurie pažintų sprendimo potencialą ankstyvoje stadijoje ir investuotų įvairius resursus į jo vystymą tam, kad vėliau būtų patenkinti vienokie ar kitokie visuomenės poreikiai. Tuo tarpu verslas dažnai kamuojasi su įvairiais iššūkiais, kuriems sprendimą nesunkiai galėtų pasiūlyti mokslas.

„TTO dėka yra sukuriama terpė akademijai ir verslui bendradarbiauti bei tokiu būdu patenkinti visuomenės interesus. O tam, kad tarpininkavimas vyktų sklandžiai, būtina žinoti, kokie veiksniai tam daro įtaką, kad pastaruosius būtų galima moderuoti“, – sako R. Žmuidzinaitė.

Tyrė Europos technologijų perdavimo centrus

Siekiant išsiaiškinti veiksnius, lemiančius sėkmingą technologijų perdavimą, R. Žmuidzinaitė kartu su bendrakurse Sandra Žalgevičiene atliko tyrimą.

Magistro baigiamajame darbe (vadovė – KTU EVF docentė Lina Užienė) „Factors Influencing the Performance of Technology Transfer Offices“ (liet. Veiksniai, darantys įtaką technologijų perdavimo centrams) aprašytame tyrime KTU absolventės išanalizavo 10 Europos inovatyvių universitetų tinklo (angl. European Consortium of Innovative Universities, ECIU) technologijų perdavimo centrų veiklas.

„Visi tik ir kalba apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei inovacijas, kaip tai yra gerai. Kiti teigia priešingai – jog Lietuvoje niekas nevyksta. Dėl to pasidarė aktualu ir įdomu pažvelgti ne tik į rezultatus švieslentėse, bet ir į pačius mokslo-verslo bendradarbiavimo procesus, kurie lemia vienokį ar kitokį perdavimo centrų rezultatą“, – pasakoja S. Žalgevičienė.

Tyrimo rezultatai parodė, jog svarbų vaidmenį organizuojant produktyvų technologijų perdavimo centrų darbą lemia organizacinis TTO veiklos modelis bei vystymosi (brandos) stadija. Praktika rodo, kad brandesni TTO centrai ilgainiui praauga universitetų ribas ir aptarnauja didesnio ar mažesnio regiono inovacijų ekosistemą, be to, tampa atsakingi už jo konkurencingumą.

„Labai svarbu suvokti, kad nereikia iš centrų, pvz., esančių Lietuvoje, neturinčių ilgametės patirties, tikėtis, tarkime, Vokietijos TTO rezultatų. Reikia šiam procesui duoti laiko“, – pažymi S. Žalgevičienė.

Remiantis tyrimais yra nustatyta, kad aukšti TTO veiklos rezultatai yra pasiekiami apytiksliai po 10 metų nacionaliniu mastu, o globaliu – tik po 20 metų patirties.

„Tai yra kultūrinis aspektas: pirmiausia turi atsirasti aiškus suvokimas, kam tokie procesai reikalingi, kaip jie veikia bei kokia jų nauda visuomenei. Visa tai turi vykti per nuolatinę komunikaciją žmogus-žmogui“, – sako KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) Technologijų perdavimo specialistė S. Žalgevičienė.

Esminį vaidmenį, pasak KTU EVF docentės L. Užienės, Lietuvos konkurencingumui artimoje perspektyvoje suvaidins technologijų perdavimo infrastruktūros valdymo sprendimai.

„Nuo to, kiek ir kokių technologijų perdavimo centrų turėsime Lietuvoje, kaip bus organizuotas jų darbas ir pasiekta sinergijos, didele dalimi priklausys ir nacionalinis konkurencingumas“, – įsitikinusi ji.

Potencialas vis dar neišnaudojamas

Lietuvoje TTO vis dar labiau suprantamas ir traktuojamas kaip administracinę veiklą vykdantis vienetas, kai kitose šalyse TTO yra labiau linkę veikti pagal socialinį modelį, tikina KTU alumnės.

„Tai reiškia, kad svarbiausias veiksnys inovacijų ekosistemoje yra žmogus. Tikslas – tiek skatinti mokslininkus dalintis savo kompetencijomis, tiek padėti verslui suvokti, kad universitetai nėra tik studentus ruošiančios institucijos. Taip pat svarbu, kad technologijos, prie kurių dirba mokslininkai, būtų integruojamos visuomenėje, o neužsiliktų stačiuose“, – teigia S. Žalgevičienė.

Pasak R. Žmuidzinaitės, Lietuvoje yra daugybė neišnaudoto potencialo ir akademinėje, ir verslo erdvėje. „Toks bendradarbiavimas Lietuvoje tik prasideda. Suvokimas iš abiejų pusių kasdien auga, tačiau kol kas yra nemažai kliūčių jo brandai pasiekti“.

Tuo tarpu L. Užienė pažymi, kad Lietuvoje į technologijas linkstama investuoti ženkliai vėlesnėje stadijoje, palyginti su užsienio TTO. „Tai lemia ne tik mažesnis pinigų kiekis rinkoje, bet ir kultūrinė investuotojų mąstysena (angl. mindset), kuri Lietuvoje dar turi būti ugdoma“, – atskleidžia ji.

„Mūsų šalyje vis dar trūksta bendro suvokimo apie šį procesą: verslas dažnai skeptiškai žiūri į tai, ar mokslininkai tikrai gali daugiau nei studijos, o mokslas sunkiai prisileidžia verslą. Čia atsiranda ir pasitikėjimo klausimas, o pasitikėjimui reikia laiko“, – antrina S. Žalgevičienė.

Būtent pasitikėjimą KTU alumnės įvardija kaip vieną iš pagrindinių sėkmingą technologijų perdavimą lemiančių veiksnių.

„Žmogus yra lengvai paveikiamas įvairių emocijų bei jausmų, tad bet kurioje situacijoje, susijusioje su technologijų perdavimu, yra svarbu įgyti bei išlaikyti pasitikėjimą: technologijų perdavėjui(-ai) su mokslininku(-e), verslininkui(-ei) su akademijos atstovu(-e), investuotojui(-ai) su technologijų perdavimo atstovu(-e) ar pan.“, – pažymi R. Žmuidzinaitė.

Ko reikia sėkmingam bendradarbiavimui?

Be tarpusavio pasitikėjimo efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą lemia ir skirtingi išoriniai ir vidiniai veiksniai. S. Žalgevičienė, kaip turinčius daugiausiai įtakos veiksnius, išskiria norą ir poreikį bendradarbiauti.

„Esant  norui tobulėti ir kurti naujoves, poreikis atsiranda natūraliai, kas ir nulemia šio proceso pradžią“, – tikina ji.

Biurokratiniais saitais mažiau suvaržyti centrai, turintys didesnę autonomijos laisvę veikti, o kartu ir atsakomybę su aiškiai apibrėžtais siektinais veiklos rezultatais, pasiekia geresnių rezultatų. Tokiems centrams yra būtinas pasitikėjimas ir pažangiais lyderystės principais grįsta vadyba.

„Taip pat labai reikšminga nuolatinė komunikacija ir skirtingų kultūrų, t. y. mokslo ir verslo, priėmimas bei suvokimas“, – teigia KTU alumnė.

Kitas aktualus aspektas – bendras tikslas. Šiuo atveju, pasak S. Žalgevičienės, jau yra svarbu integruota, sklandi inovacijų diegimo sistema, suformuota valstybinių institucijų. „Be to, būtina įvertinti ekonomines priemones, kurios skatina ilgalaikį bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo“.

L. Užienė pabrėžia ir technologijų išmanymą, kuris, organizuojant jų perdavimą, yra vienas iš esminių veiksnių, užtikrinančių kelią į sėkmę.

„Technologijų perdavimo centrai turėtų siekti pritraukti dirbti juose specializuotų technologijų profesionalus, o ryšiams su platesne mokslo bendruomene turi būti pasitelkiamos visos priemonės, įgalinančios pasitikėjimo kultūros vystymąsi, bendradarbiavimo tęstinumą, socialinio konteksto palaikym“, – tikina KTU EVF docentė.

Taigi, sėkmingam technologijų perdavimui regione reikalinga tiek aukšto lygio technologinė ir vadybinė kompetencija, tiek technologijų perdavimą įgalinanti infrastruktūra ir politinis palaikymas. Visa tai sąlygoja inovacijų sklaidą, skatina šalies konkurencingumą. Tuo tarpu efektyvus, kryptingas bei ilgalaikis inovacijų diegimas versle didina darbo efektyvumą, eksporto augimą, ūkio plėtrą.

„TTO veikla, mokslo ir verslo bendradarbiavimas – visuomenei gyvybiškai reikalingas procesas. Be jo idėjos ir liktų tik idėjomis, nes nebūtų komercializuojamos ir nekurtų ekonominės naudos“, – patikina KTU alumnė S. Žalgevičienė.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku