Mokslas nėra nuobodus, jis įtraukiantis, stebinantis ir tikrai – nestovintis vietoje! Būtent toks nacionalinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ jau tryliktąjį kartą rugsėjo 9 dieną pakvietė visus šalies smalsius protus į paskaitų, seminarų, laboratorijų, ekskursijų kupiną programą, apimančią ne tik didžiuosius miestus, bet ir regionus. Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnyje mūsų fakulteto dėstytojai taip pat nusitaikė į tuos, kuriems rūpi sužinoti verslo įmonės veikimo principus, aptarti XXI a. finansų iššūkius (prof. A. Guzavičius), suprasti, ar vartotojas, pakliuvęs į marketingo žabangas, turi pasirinkimą (tyrėja E. Vaičiukynaitė) ir kas bendro tarp LEGO kaladėlių dėlionės ir tikro lėktuvo gamybos proceso (lektorės A. Daunorienė ir R. Lalienė).
Šių dienų finansų pasaulio akimirksniu kintančios realijos ir prognozės, finansų krizės pasekmės ir dirbtinis intelektas – susirinkusiuosius įsitraukti margą diskusiją apie milžiniškais greičiais vykstantį progresą ir procesus kvietė Finansų katedros profesorius Andrius Guzavičius: „Volstrytas tėra simbolinė kažkada klestėjusių finansinių opera.JPG)
cijų vieta, legenda, kurią šiandien aplanko japonų turistai“, – šypsodamasis tikino mokslininkas, apžvelgęs nuolat vykstančius žaibiškus pokyčius ir tokius įrankius bei raktažodžius kaip kriptovaliutos, dirbtinis intelektas, intelektuali prekyba ir kt.
Tuo tarpu neuromarketingo eksperimento dalyviai buvo kviečiami išbandyti emocijų atpažinimo programą. Ragaujant sultis, vertinant jų skonį, speciali programa fiksavo dalyvio emocijas ir atskleidė, kad marketinginiai triukai, nors iš pirmo žvilgsnio ir paprasti, tačiau labai paveikūs vartotojo sąmoningumui ir pasirinkimui. „Iš esmės marketingo srities profesionalai dirba taip, kad vartotojas, nors ir galvoja esąs pasirinkimo šeimininkas, pasirinkimo kaip ir neturi, mat daugybė marketinginių priemonių bei gudrybių veikia pardavėjo naudai ir galutiniam tikslui pasiekti“, – pastebi Marketingo katedros tyrėja E. Vaičiukynaitė.
Lektorės A. Daunorienė ir R. Lalienė praktiniame užsiėmime, siekdamos parodyti LEAN metodo principus, jų teikiamą naudą įmonei, pabrėžė ne sudėtingumo ar skubos svarbą, bet protingai priimtų sprendimų reikšmę. Tam buvo pasitelktos Lego kaladėlės imituojant lėktuvų gamybos procesą.
.JPG)
Apskaitos katedros doktorantų ir lektorių komanda moksleivius įtraukė į praktinius skaičiavimus ir aptarimą, kas, kaip ir ką dirba sėkmingą veiklą vykdančioje įmonėje; kokią informaciją valdo įmonės apskaitos specialistai ir kokie profesionalūs pastebėjimai ir sprendimai leidžia pasiekti tikslų.
Nacionalinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė” – kasmetinis renginys, pirmąkart įvykęs 2004 metais Vilniuje ir Kaune. Metams bėgant, festivalis tapo didžiausiu mokslo populiarinimo renginiu šalyje, pasklidęs po daugiau nei dešimt miestų bei rajonų. Įvairiuose renginiuose (paskaitose, demonstracijose, ekskursijose, parodose, kurių dabar kasmet organizuojama daugiau nei 300) kiekvieną rugsėjį apsilanko daugiau nei 30.000 dalyvių. Jie lankosi universitetuose, aukštųjų technologijų kompanijų (TEVA /„Sicor Biotech”, „Thermofisher Scientific Baltics”, „Ekspla”) laboratorijose, kitose verslo įmonėse, muziejuose. Įvairaus amžiaus vaikai, moksleiviai ir šeimos dalyvauja Mokslo festivalį lydinčiose mokslo šventėse po atviru dangumi Vilniuje ir Kaune. Kiekvienais metais festivalyje paskaitas skaito žymūs mokslininkai iš įvairių užsienio šalių: Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Italijos.
Pagrindiniai Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė” tikslai: ugdyti visuomenės mokslinę kultūrą ir skatinti jaunimą, ypač moksleivius siekti karjeros moksle.
Mokslas festivalis yra projekto „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas” dalyvis. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimas“.
