Mantas Vilkas. Pramonė 4.0 revoliucija įsibėgėja: galimybė sustiprinti pozicijas ir vis dar lūkuriuojanti Lietuva

Svarbiausios | 2018-11-14

Mantas Vilkas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) docentas

Lietuvos gamybos sektorius yra svarbus ekonomikos ramstis. Gamybos įmonių investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą sudaro 80 proc. visų Lietuvos privačių įmonių investicijų, o produkcija – 80 proc. viso Lietuvos eksporto. Tačiau daugelis Lietuvos gamybos įmonių vadovų ir už pramonės politiką atsakingos institucijos šiuo metu sunerimusios – ar gamybos įmonės suspės įšokti į Pramonė 4.0 traukinį?

Pramonė 4.0 arba ketvirtoji pramonės revoliucija nusako šiuo metu iš esmės besikeičiantį gamybos įmonių kontekstą. Vienareikšmiškai atsakyti, kurios inovacijos sukėlė sektoriaus revoliucinius pokyčius – sudėtinga, tačiau vienomis iš svarbiausių inovacijų galima įvardinti daiktų interneto, mobilaus interneto, debesijos sprendimų technologijas bei besiformuojantį duomenų mokslą.

Daiktų internetas arba galybė nebrangių jutiklių leidžia įmonėms gauti realaus laiko informaciją apie produktus, klientus, procesus ir aplinką. Nebrangūs, bet galingi mobilūs įrenginiai, visuomet prijungti prie mobiliojo interneto leidžia klientams valdyti produktus, o įmonėms lengvai susieti darbo vietas, procesus, įrenginius. Debesijos sprendimai, nors kartais kritikuojami dėl savo brangumo, leidžia akimirksniu pasinaudoti naujausia programine įranga. Galiausiai, proveržis duomenų mokslo srityje leidžia automatizuoti duomenų analizės veiklas ir priimti sprendimus akimirksniu.

Svarbu įžvelgti galimybes

Revoliucinių pokyčių aplinka sukuria dideles galimybes, tačiau tuo pačiu metu ir kelia nerimą. Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje, kur gamybos sektorius buvo tradiciškai stiprus, gamybos įmonės siekia neprarasti savo pozicijų. Priešingai, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Prancūzijos, Graikijos gamintojai vertina šį laikotarpį, kaip galimybę atgauti prarastas pozicijas.

Lietuvos gamybos sukuriama pridėtinė vertė nuolat augo ir dabar sudaro per 23 proc. sukuriamos pridėtinės vertės. Tai aukštas pasiekimas ES kontekste, kurioje pramonė vidutiniškai sukuria per 15 proc. pridėtinės vertės.

Revoliucinės technologijos sudaro galimybes skaitmeninei gamybos transformacijai, kai bet kuris produktas, procesas, įmonė ar tiekimo grandinė gali įgyti skaitmeninį pavidalą. Tai sukuria prielaidas naujiems verslo modeliams, ženkliam veiklos lankstumo augimui ir leidžia pasiekti aukštą produktyvumo lygį.

Skaitmeninius gebėjimus įvaldžiusios gamybos įmonės papildo arba keičia produktus paslaugomis, suteikdamos vartotojams ne tik fizinį produktą, bet ir papildomas paslaugas, užtikrinančias vartotojams greitesnį aptarnavimą, eksploatacinių išlaidų mažėjimą bei papildomas funkcijas.

Pavyzdžiui, Lietuvos įmonė „Terekas“ siūlo klientams taros gamybos technologijas. Jei klientas pageidauja, įmonė gali jo patalpose pastatyti taros gamybos įrenginius, kurių operatoriumi lieka pati įmonė. Klientai moka ne už įrenginius, o už įrenginiais pagamintos taros kiekį. Be to, visi įrenginiai nuotoliniu būdu prižiūrimi iš Kretingos, kur veikia „Tereko“ gamykla. Matoma, kokiu našumu įrenginiai dirba, kiek taros pagamina, kokie sutrikimai, galima keisti įrenginių nustatymus, instaliuoti programinę įrangą.

Skaitmeninė transformacija taip pat leidžia pasiekti didesnį veiklos lankstumą. Prie santykinai mažų sąnaudų gamybos įmonės gali pritaikyti gaminius prie kliento poreikių, imtis tiek didelės, tiek mažos apimties užsakymų, įgyvendinti užsakymus greičiau nei tai pavyksta konkurentams. Prie įmonių lankstumo itin prisideda kompiuterizuotos gamybos planavimo sistemos, procesų integracija su klientais ir tiekėjais, produktų, veiklų imitacinis modeliavimas, 3D spausdinimo technologijos.

Pavyzdžiui, įmonė „Arginta Engineering“, gaminanti įrenginius įvairioms pramonės šakoms, kiekvieną savo gaminį pritaiko prie asmeninių klientų poreikių. Elektronikos gamybos paslaugas teikianti kompanija „Kitron“ imasi skirtingų užsakymų: tiek pagaminti keliasdešimt, tiek kelis šimtus tūkstančių gaminių. Lankstumo gebėjimai ypatingai svarbūs Lietuvos gamybos įmonėms, kurios negali konkuruoti su gamybos įmonėmis, veikiančiose mažu darbo užmokesčiu ir gausia darbuotojų populiacija išsiskiriančiose šalyse.

Galiausiai skaitmeninė transformacija sukuria sąlygas reikšmingam produktyvumo augimui, matuojamam pridėtine verte, kurią sukuria įmonės darbuotojas. Prie pridėtinės vertės augimo prisideda visos skaitmenizacijos technologijos: tiek verslo modelių kaita, tiek vidinės įmonėje įgyvendinamos priemonės.

Popierinių dokumentų eliminavimas sumažina dokumentų priežiūros sąnaudas, duomenis renkant ir analizuojant automatizuotu būdu mažėja rankinio darbo poreikis, ženkliai pagreitėja problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas. Gamybos ir pagalbinių procesų automatizavimas leidžia automatizuoti pasikartojantį darbą.

Metas judėti pirmyn

Skaitmenizavimo technologijos taip pat nuolat žengia pirmyn. Kompiuterizuotas gamybos planavimo ar verslo valdymo sistemas šiuo metu turi daugelis Lietuvos gamybos įmonių. Tai sudaro gerą pagrindą tolimesniems skaitmenizavimo darbams.

Skaitmenizavimo sprendimų rinkoje galima išskirti kelias tendencijas. Žaliavų ir galutinių produktų sandėliuose 1D ar 2D kodus keičia RFID technologija grįsti sprendimai, ypač įmonėse, valdančiose dideles žaliavų ar galutinių gaminių apimtis.

Konkurencija daiktų interneto platformų rinkoje didėja. Atsiranda vis daugiau įmonių, siūlančių priemones, kaip surinkti, analizuoti ir vizualizuoti duomenis iš įrenginių, kompiuterizuotų gamybos planavimo sistemų, jutiklių, pasklidusių po visą įmonę. Pirmiausia tai leidžia sumažinti įrenginių, gamybos linijų priežiūros sąnaudas, užkertant kelią gedimams. Taip pat didėja skaitmeninių produktų dvynių platformų pasirinkimas įmonėms, kurioms aktualu imituoti produktų skaitmeninius dvynius, siekiant vykdyti nuotolinę jų priežiūrą ir gedimų diagnostiką. Šios platformos aprūpintos pažangiausiais duomenų analizės algoritmais, tačiau dėl didėjančios konkurencijos jos tampa prieinamos ne tik rinkos lyderiams.

Kadangi pasikartojantis fizinis darbas gamybos įmonėse jau praktiškai automatizuotas, lyderiaujančios automatizavimo sprendimų įmonės susitelkė į lanksčių automatizavimo sprendimų kūrimą, iš dalies leidžiančių pakeisti robotų paskirtį. Pagalbinių procesų automatizavimas, siekiant sutaupyti administraciniams ir pagalbiniams procesams skiriamą darbuotojų laiką ir visiškai atsisakyti popierinių dokumentų, ženkliai supaprastėjo. Dabartinės išmanios procesų automatizavimo platformos leidžia automatizuoti  pagalbinius ir administracinius procesus be specializuotų informacinių technologinių žinių.

Konsultacinė įmonė „Roland Berger“ Europos šalis vertino pagal jų įmonių pasirengimą konkuruoti Pramonės 4.0 kontekste. Visos Europos šalys buvo sugrupuotos į keturias grupes: pirmaujančias pasirengimo ketvirtosios pramonės revoliucijos atžvilgiu šalis, turinčias daug potencialo, lūkuriuojančias ir jau vėluojančias šalis.

Pirmoje grupėje atsidūrė Vokietija, Austrija, Švedija. Daug potencialo turinčiomis šalimis buvo įvardintos Belgija, Nyderlandai, Danija. Lietuva, kartu su Slovakija, Slovėnija, Vengrija buvo priskirtos lūkuriuojančioms šalims. Tuo tarpu Ispanija, Estija, Portugalija, Lenkija, Kroatija, Bulgarija pateko į šalių, vėluojančių pasirengti Pramonė 4.0 tendencijoms, grupę. Nors Lietuvos įmonės ir nevėluoja pasirengti ketvirtajai pramonės revoliucijai, tačiau ilgiau lūkuriuoti irgi neverta.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku