Geopolitinė įtampa, pandemija ir sparčiai besivystančios skaitmeninės technologijos aiškiai parodė Europos Sąjungos (ES), kaip aljanso, silpnybes ir priklausomybę nuo kitų šalių įvairiose srityse. Pastaraisiais metais Europos Komisijos parengtos iniciatyvos ir numatytos investicijos yra skirtos stiprinti Europos strateginę autonomiją – ekonominį, pramoninį ir kitus sektorius apimantį atsparumą. Oksfordo universiteto tyrėjas ir Europos universiteto Kipre profesorius Paulas Timersas pastebi, kad visa tai – ES autoritetui gresiančio pavojaus padariniai.
„Mums kaip bendruomenei, įstatymų kūrėjams, įmonėms ir akademikams tenka didžiulis iššūkis surasti atsakymus į aktualias problemas, tarp kurių – suvereniteto ir autonomijos problema. Politinių darbotvarkių viršūnėje esantis nepriklausomybės klausimas atsirado dėl jam kylančios grėsmės didėjant įtampai tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kinijos, Europos ir Rusijos. Suvereniteto atotrūkis atsiranda, kai piktnaudžiaujama valstybių sistema ar nepaisoma tarptautinės teisės“, – sako buvęs Europos Komisijos Skaitmeninės visuomenės, pasitikėjimo ir kibernetinio saugumo direktorius.
2016 metų JAV prezidento rinkimai bei didėjanti įtampa su Kinija ir Rusija pradėjo diskusiją apie suverenitetą Europos kontekste, tačiau geopolitika nėra vienintelė dedamoji, skatinanti nuolatines kalbas apie autonomijos svarbą. Skaitmeninė transformacija ir skaitmeninių platformų atsiradimas keičia įprastą kasdieninio vartotojo gyvenimą, kartu sutrikdydamas ir vyriausybių veiklą.
„Skaitmeninėms platformoms užimant dominuojančią poziciją, matome, jog jos lemia tai, kokia informacija yra skleidžiama, įskaitant dezinformaciją, kuri gali kenkti šalies demokratijai“, – sako P. Timersas.
Profesorius teigia, kad suvereniteto problema paliečia visus pokalbio dalyvius – tai ne tik lokali problema, bet ir vienijanti grėsmė, su kuria kovoti reikia kartu.
„Kibernetiniai nusikaltimai, klimato kaita, pandemija neturi sienų ir nepriklauso nuo šalies, kurioje esi. Tai vyksta visur. Šiandieninė energetikos krizė yra puikus pavyzdys grėsmės, kuri slegia visas šalis ir kenkia vyriausybių teisėtumui, sukeldama valstybės suvereniteto problemą. Vyriausybės stengiasi įtikinti savo piliečius, kad jos turi atsakymą į šią energetikos krizę, kuri yra daug didesnė nei bet kuri atskira šalis“, – sako Europos politikos centro (EPC) Briuselyje vyresnysis patarėjas.
Nors suvereniteto sąvoka suvokiama kaip dominuojančios galios ar valdžios turėjimas, o šiuolaikinėse demokratijose ši galia atiduodama piliečiams ir įgyvendinama per atstovaujamąsias institucijas, ES kontekste suverenitetas skirstomas į skirtingus lygius. ES, kaip ekonominė ir politinė bendrija, nuo savo atsiradimo leido atskiroms valstybėms – narėms – dalytis savo nepriklausomybe ir kurti nepriklausomą Europą. Įvairios iniciatyvos ir skaitmeniniai sprendimai, sukurti ar taikomi ES, įteisino šį principą.
„Kuriant įvairias iniciatyvas išlieka klausimas: kaip užtikrinti, kad sukurta valdymo priemonė būtų naudinga visiems? Juk esant skirtingiems lygiams, Europos lygis gali laimėti, o nacionalinis – pralaimėti. ES skaitmeninis COVID pažymėjimas yra puikus Europos sprendimo, sukurto siekiant užtikrinti, kad valstybės galėtų tinkamai valdyti visuomenės sveikatą, pavyzdys, kurį naudoja milijonai žmonių. Jis nesumažino jokios valstybės narės suvereniteto. Tai – Europos turtas, didinantis ES patikimumą ir teisėtumą“, – sako profesorius.
Pasak Paulo Timerso, šios naudos prisidėjo prie aljanso stiprybės: „Kai pagalvoji, niekas neprarado savo savarankiškumo. Europa tapo stipresnė viduje ir išorėje, todėl suvereniteto sąvokos apibrėžimas plečiasi“.
Suvereniteto terminas apima ne tik įprastus nepriklausomybės elementus: teritorinį vientisumą, pamatinių institucijų teisėtumą šalies viduje ir užsienio valstybių pripažinimą. Skaitmenizacijos eroje svarbu atsižvelgti ir į kitus kintamuosius.
„Ieškodami atsakymo į tai, kas yra suverenitetas, pagalvokite apie savo situaciją: kas yra „šalis“, o kas yra „šalies piliečiai“? Kas priklauso mums? Ar tai tik teorinis šalies aspektas, o gal kultūra ir vertybės? Ar tai gamtos ištekliai, nafta, žemė ar jūra? O gal tai ir skaitmeninė erdvė? Šiandien skaitmeniniai ištekliai, tokie kaip jūsų sveikatos duomenys, gali būti suvereniteto sampratos dalis“, – sako P. Timersas.
Siekiant suprasti suverenitetą bei priimti ir įgyvendinti nacionalinės ir užsienio politikos sprendimus, reikia turėti strateginę autonomiją – galimybę pasirinkti, kada ir kur bendradarbiauti su partneriais. Strateginė autonomija ES kontekste yra susijusi su galimybe atsisakyti bendradarbiavimo, jei jis kelia grėsmę sąjungos autonomijai, kartu išlaikant gerus santykius su šalimis partnerėmis kitose srityse.
„Dažnai girdimas terminas „skaitmeninis suverenitetas“ reiškia strateginę autonomiją skaitmeniniame sektoriuje, siekiant apsaugoti ir sustiprinti mūsų suverenitetą. Turime suprasti, kokią vertę kuria skaitmeniniai duomenys mums, bei turime gebėti tai apsaugoti. Be to, tai susiję su strateginiu savarankiškumu atskirose pramonės srityse“, – sako P. Timersas.
Strateginis savarankiškumas atskirose pramonės srityse reikalauja atitinkamų skaitmeninės, pramoninės ir tarptautinių santykių politikos veiksmų, tarp kurių ES lustų įstatymas, Skaitmeninių rinkų įstatymas, Europos skaitmeninė tapatybės piniginė ir kitos iniciatyvos. Jos aktualios valstybių narių piliečiams ir jose įsikūrusioms įmonėms, mat suvienodina rinkos taisykles, sumažindamos priklausomybę nuo priešiškai nusiteikusių valstybių.
„Verslas nuo geopolitikos, planetos, technologinių pokyčių pasislėpti negali, todėl įmonės privalo numatyti grėsmes ir iš to gauti naudos, pergalvojant savo verslo modelius, jos šie būtų atsparūs pokyčiams. Pagalvokite apie tokius valdymo modelius, kaip „just-in-case” (liet. dėl viso pikto) ir „just-in-time“ (liet. pačiu laiku), įsivertinkite, kokiais tiekėjais pasikliaunate, nes nejučia galite sukurti verslo priklausomybę. Bendradarbiaukite su vyriausybėmis, nes joms svarbus šalies savarankiškumas ir jos į tai deda didelius pinigus“, – pataria jis.
Paulas Timersas teigia, kad futuristinis įmonių požiūris yra pagrįstas bendromis vertybėmis, yra atviras ir globalus. Šio požiūrio jau laikosi tokios kompanijos kaip „BMW“, „OVH“, o šias savybes atspindi ir tokie sprendimai kaip Europos skaitmeninė tapatybės piniginė.
Strateginė autonomija svarbi ir piliečiams, nes demokratijos pagrindas yra ryšys tarp žmogaus ir valstybės. Profesorius teigia, kad diskutuojant apie skaitmeninį tapatybės dokumentą ar kitas iniciatyvas itin svarbu nepamiršti piliečių, kuriems tai ir yra skirta, bei suteikti teisę į jų individualų suverenitetą ir šviesti juos apie Europos ir jos vertybių suvokimą.
„Neseniai buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo bene 20 tūkst. žmonių, kurių buvo prašoma nupasakoti, kaip ES atrodys ateityje. Europiečiai tikisi, kad ES vaidins svarbų vaidmenį pasaulio mastu bei savo sprendimais galės daryti įtaką sprendžiant tokius klausimus kaip klimatas, taikas, žmogaus teisės ir karinė jėga. Anot apklaustųjų, daugelis mato politinės sistemos potencialą, bet nepasitiki pačiais politiniais veikėjais“, – sako P. Timersas.
Tačiau pasitikėjimą teks atstatyti: suvereniteto iššūkis nebus greitai išspręstas. Profesorius pabrėžia, kad ši problema yra susijusi ne tik su su mūsų laisve šiandien, bet ir ateityje.
„Nors skaitmenizavimus procesas griauna nusistovėjusią tvarką daugelyje sričių, permąstyti suvereniteto sąvoką šiame amžiuje yra tikra privilegija, suteikianti daug galimybių. Neleiskime tam nueiti perniek“, – sako jis.
Specialisto pranešimas buvo skaitomas jau 20-ąjį kartą vykstančioje Baltijos vadybos plėtros asociacijos (angl. Business Management Development Association (BMDA)) organizuojamoje konferencijoje. Kasmet šimtus aukštųjų mokyklų vadovų, verslo atstovų ir visuomeninkų sutraukiantis renginys šiemet nagrinėjo skaitmenizacijos svarbą ekonominei ir socialinei ekosistemai, verslo ir akademinio pasaulio rolės geopolitinių pokyčių eros kontekste klausimus.
Spalio 5-7 dienomis vykstančios konferencijos dalyviai žinių sėmėsi iš visame pasaulyje pripažintų ekspertų pranešimų, diskutavo teminėse diskusijose bei stiprino tarpusavio ryšius interaktyvių dirbtuvių metu. Tarptautinė konferencija organizuojama BMDA kartu su Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetu (KTU EVF).
