Vaidas Gaidelys, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius
Iki 2013-ųjų Lietuvoje veikė 12 bankų. Per pastaruosius aštuonerius metus trys iš jų visai sustabdė savo veiklą, du susijungė į vieną, dar vienas – pasitraukė iš rinkos. Likusieji didieji bankai, tokie kaip AB „Swedbank“ ir SEB Bankas iš esmės sumažino savo padalinių ir bankomatų skaičių. Tačiau nepaisant to, Lietuva bankams tapo pelningiausia rinka Europos Sąjungoje (ES), nors pagal smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) finansavimą esame priešpaskutinėje vietoje. Kodėl?
Palyginus naujų būsto paskolų ir paskolų ne finansų bendrovėms vidutinę palūkanų normą, aiškiai matyti, kad nuo 2014 metų euro zonos būsto paskolų ir paskolų euro zonos ne finansų bendrovėms palūkanų norma sumažėjo nuo 3,1 proc. iki 1,4 proc. Kai kurie Danijos bankai siūlo paskolas su nuline arba net neigiama palūkanų norma.
Tuo tarpu Lietuvos būsto paskolų ir paskolų Lietuvos ne finansų bendrovėms siūloma palūkanų norma nuo 2015 metų antros pusės auga geometrine progresija nuo 1,7 proc. iki 3,2 proc. Ganėtinai keistai atrodo situacija turint omenyje, kad Lietuva yra ES ir Euro zonos narė. Tai sąlygojo drastišką bankų pelno augimą Lietuvos rinkoje, tokiu būdu bankams ji tapo pelningiausia rinka ES.
Bankai stabdo Lietuvos ekonomikos augimą
Lietuvos bankas savo 2019 m. 9 mėnesių atskaitoje skelbia, kad 2019 m. sausio – rugpjūčio mėn. perteklinis likvidumas Eurosistemos kredito įstaigose sumažėjo 0,081 mlrd. Eur suma, kadangi grynieji pirkimai pagal Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos susitarimą (angl. Trans-Pacific Partnership, TPP) nebebuvo vykdomi ir sandorių šalys buvo linkusios skolintis mažiau. Lietuvos bankas į finansų rinką įliejo 0,044 mlrd. Eur.
Esant situacijai, kai rinkoje yra pinigų perteklius, o bankai vietoje to, kad skolintų pinigus verslui, dažnu atveju atsisako finansuoti verslo įmones ir ypač smulkų ir vidutinį verslą (SVV). Nors Lietuvoje smulkus ir vidutinis verslas užima mažesnę rinkos dalį nei Europos Sąjungoje, tačiau ribojant finansinius išteklius Lietuvoje veikiantys bankai tokiu būdu galimai stabdo Lietuvos ekonomikos augimą.
Tai patvirtina ir privataus vartojimo palyginimas su bankų pelno augimu. Tuo metu kai nuo 2017 metų 3,7 proc. pokyčio, 2018 – 2,5 proc., 2019 – 2,3 proc., 2020 – 2,2 proc. vartojimas privačiame sektoriuje aiškiai krenta, bankų pelnas Lietuvos rinkoje drastiškai auga.
Kyla retorinis klausimas, kaip krentant vartojimui privačiam sektoriuje, t. y. bankams ribojant skolinimą, tai yra nevykdant pagrindinės jų kaip verslo subjekto funkcijos, jų pelnas vis tiek auga?
Atsakymas paprastas – bankai, atsisakydami savo pagrindinės skolinimo funkcijos ir pereidami prie paslaugų apmokestinimo, tai yra jokių rizikų neprisiėmimo, pradėjo veikti kaip mokesčių administratoriai.
Pelną augina mažindami paslaugų prieinamumą ir skolinimą
Lietuvoje lyderiaujantys bankai yra: AB „Swedbank“ 7,8 mlrd. eurų, „SEB bankas“ – 7,72 mlrd. eurų, „Luminor“ – 6,68 mlrd. Eurų. Šiaulių bankas – 1,8 mlrd. eurų. Kiti – ženkliai mažesni. Akivaizdu, kad sąlygas rinkoje diktuoja AB „Swedbank“, „SEB bankas“ ir „Luminor“. Pasinaudodami sumažėjusia konkurencija šiame sektoriuje, pirmieji du bankai akivaizdžiai sumažino aptarnaujančių skyrių skaičių ir nors nuo to galėjo nukentėti paslaugų kokybė ir prieinamumas, tokiu būdu sumažino savo sąnaudas ir išaugino pelną.
Bankų nenoras skolinti ne finansų įmonėms akivaizdžiai matosi metinio paskolų portfelio pokyčiuose. Nuo 10 proc. paskolų portfelis sumažėjo iki -4 proc., taip pat akivaizdžiai krito ir kiti kreditai (įskaitant ir ne kredito įstaigų suteiktą finansavimą). Tai patvirtina ir būsto pirkimo sandorių skaičiaus metiniai pokyčiai, kur nuo 2014 metų nuo 42 proc. nukrito iki 2 proc. 2019 metais, tai yra 40 proc. sunku patikėti, kad šioje situacijoje bankų pelnas auga.
Mažėjant skolinimui, bankų turtas išaugo nuo 22 mlrd. iki 28 mlrd. eurų. Finansinio turto saugumas užtikrinamas skaidant investicijas, sudarant sandorius su geros reputacijos bei aukštus reitingus turinčiomis finansų įstaigomis ir investuojant tik į investicinį reitingą turinčių emitentų skolos vertybinius popierius. Tarptautinių reitingų agentūrų suteiktas investicinis reitingas rodo, kad emitentų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra maža. 2019 m. rugsėjo pabaigoje 53 proc. turimų investicijų buvo suteiktas aukščiausias AAA reitingas.
Lietuva pagal SVV finansavimą – priešpaskutinėje vietoje
Europos investicinio fondo (angl. European Investment Fund, EIF) duomenimis, Lietuvos smulkiojo verslo finansinė perspektyva, viena prasčiausių Europos Sąjungoje ir siekia 0,3, tuo tarpu, kai Švedijos viršija 0,7, čia Lietuvą lenkia net Bulgarija.
Pagal teikusių paraišką ir visą prašomą sumą gavusių MVĮ skaičių Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje ir lenkia tik Graikiją. Tai parodo bankų požiūrį į smulkų ir vidutinį verslą (šaltinis: Europos Komisija, Science, research and innovation performance of the EU, p. 247–276.).
Bankų skolinimo ribojimai smulkiam ir vidutiniam verslui stabdo šalies ekonomikos augimą. Tuo metu, kai Europos Centrinis bankas, siekdamas paskatinti ekonomikos augimą, mažina palūkanų normas iki neigiamos, bankai, veikdami kaip tarpininkai, piniginėms lėšoms neleidžia patekti į rinką
ir tokiu būdu paskatinti ekonomikos augimą šalyje. Finansinius išteklius kaupia, pelną augindami iš mokesčių už teikiamas paslaugas.
Neretai, siekdami gauti finansavimą iš bankų smulkaus ir vidutinio verslo atstovai yra priversti bankų reikalavimu užstatyti ne tik tą turtą, kurį planuoja įsigyti, bet ir papildomą turimą turtą.
Tuo atveju, jeigu smulkaus ir vidutinio verslo atstovai neturi papildomo turto, bankai reikalauja akcininkų garantuoti savo asmeniniu turtu, tokiu būdu perkeldami įmonės įsipareigojimus ant pečių fizinių asmenų. Nors pagal galiojančius teisės aktus, juridiniai asmenys (išskyrus individualias įmones) atsako savo turtu. Tokiu atveju, bankų turtas išaugo daugiau kaip 20 proc.
Skolinti atsisako ir verslui su nepriekaištinga kredito istorija
Į aukščiau pateiktą statistiką nėra įtrauktos smulkios ir vidutinės įmonės, kurios iš anksto tikrinosi finansavimosi galimybę per bankus ir tiesiog nusiųsdavo finansinės atskaitomybės dokumentus, tokioms galimybėms įvertinti. Tokiu atveju, gaudavo atsakymą iš bankų su nepriimtinomis sąlygomis.
Pavyzdžiui, bankai ar lizingo bendrovės reikalaudavo nepagrįstai didelio avansinio mokėjimo (apie 40 proc.) nuo turto vertės irakcininkų laidavimo asmeniniu turtu bei reikalaudavo nepagrįstai aukštų procentų už paskolą.
Neatsižvelgdami net į tai, kad įmonė veikia rinkoje 10, 15 ar daugiau metų bei turi labai teigiamą kreditavimo istoriją (nebuvo skolinga fiziniams ar juridiniams asmenims bei neturėjo pradelstų mokėjimų, o turėtus finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ar bankams vykdė tinkamai). Atsakymas dažniausiai būna paprastas „tokia banko/lizingo bendrovės politika…“.
Ar tai reiškia, kad Lietuvoje veikiančių bankų/lizingo bendrovių politika, nefinansuoti Lietuvoje veikiančio smulkaus ir vidutinio verslo ir tokiu būdu stabdyti šalies ekonominį augimą?
Teigiamo sprendimo bankuose bei lizingo bendrovėse nesulaukia ir SVV atstovai, pagal Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vertinimą patenkantys į 2 procentus patikimiausių įmonių. Kyla klausimas, kodėl bankai bei lizingo bendrovės kvestionuoja kitos autoritetingos įstaigos vertinimą?
Yra pavyzdžių kai, bankai atsisakė finansuoti smulkaus verslo atstovą, teikiantį paslaugas ir turintį tokių paslaugų teikimo sėkmingą patirtį kitame mieste. Negana to, kad bendrovė sutiko pati sumokėti 30 proc. įrangos vertės bei turėjo INVEGA garantiją, visi Lietuvoje veikiantis bankai į kuriuos kreipėsi, verslą finansuoti atsisakė.
Išnagrinėjus tokius atvejus, tampa aišku kodėl Lietuva pagal smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą yra priešpaskutinėje vietoje – po Graikijos.
Kaip elgsis komerciniai bankai koronaviruso sąlygomis
Valstybei imantis vis griežtesnių priemonių kovojant su pasauline pandemija, karantiną įvedusi Lietuva tuo pačiu apribojo ir SVV veikimo sąlygas, t.y. dalis verslo negali vykdyti veiklos ir gauti pajamų. Nors valstybė ir ėmėsi priemonių darbuotojų atlyginimams kompensuoti, tačiau įmonės sąnaudas sudaro ne tik darbuotojų atlyginimai. Pavyzdžiui, vargu ar komercines patalpas išsinuomavusios įmonės gali tikėtis mokėjimų už patalpų nuomą atidėjimo ar net atleidimo nuo šio mokesčio. Negaunant pajamų tai tampa našta daugeliui įmonių.
Smulkioms ir vidutinėms įmonėms norint prisitaikyti prie esamų rinkos sąlygų, reikalingos investicijos. Tačiau jeigu jau ekonomikos augimo sąlygomis komerciniai bankai labai siaurai žiūri į smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo galimybes, tai artėjančios recesijos sąlygomis, verslui gauti finanasavimą iš komercinių bankų tikriausiai gali tapti nebeįmanoma.
