Šiandien dauguma įmonių vadovų sutaria dėl tvarumo reikšmės ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinėse srityse. Viešoje erdvėje daug diskutuojama, kaip svarbu dirbti taip, kad mūsų dabartiniai poreikiai nepakenktų ateities kartų poreikiams. Visgi tarp deklaruojamų vertybių ir realaus įgyvendinimo verslo aplinkoje vis dar tvyro atotrūkis. Dėl šios priežasties Kauno technologijos universiteto mokslininkai iškėlė klausimą – ar Pramonės 4.0 procesai gali įgalinti tvarias verslo inovacijas?
Inovatyvios ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijos egzistuoja visuose šiuolaikiniuose verslo procesuose. Problema, kuri sudomino Kauno technologijos universiteto mokslininkus, įgyvendinančius projektą „Pramonės 4.0 įtaka valdymo praktikai ir ekonomikai“ (toliau – „In4Act“), kaip šios inovatyvios technologijos koreliuoja su tvarumu šiuolaikinėse įmonėse?
„Pramonė 4.0 siūlo įdomių galimybių spręsti verslo operacijų tvarumo problemas. Skaitmeninės ketvirtosios pramonės revoliucijos transformacijos pastebimos ne tik atskirose įmonėse, bet ir vertikalioje gamybos sistemų integracijoje bei horizontalioje vertės grandinės partnerių integracijoje. Dėl analogų neturinčių socialinių medijų panaudojimo galimybių, skaitmeninė pramonės revoliucija apima net ir klientų integraciją“, – sako Morteza Ghobakhloo, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto įgyvendinamo projekto „In4Act“ mokslininkas.
Pramonės 4.0 ir tvarumo sąveika sulaukė daug dėmesio akademinėje bendruomenėje. Tiesa, nors mokslininkai, aiškindami Pramonės 4.0 poveikį tvarumo aspektams buvo nusiteikę optimistiškai, ketvirtosios pramonės revoliucijos reikšmė tvarioms inovacijoms iš esmės nėra ištirta.
Atsižvelgiant į mokslinių tyrimų, susijusių su Pramonės 4.0 technologijų įtaka tvarumui, nevienalytiškumą, mokslininkai ėmėsi tirti kaip Pramonės 4.0 revoliucijos dėka diegiamos tvarios inovacijos, siekiant gerinti verslo procesus. KTU mokslininkų atliktas tyrimas užpildo šią tyrimų spragą ir atskleidžia kaip Pramonės 4.0 technologijos ir principai gali būti panaudoti siekiant užtikrinti tvarių inovacijų ir iniciatyvų sėkmę.
„Tyrimas parodė, jog ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijos įgalina tvarias inovacijas per vienuolika tarpusavyje susijusių funkcijų: pažangios gamybos kompetencijas, žaliųjų pajėgumų plėtrą, ekologiškų procesų bei produktų inovacijų pajėgumus, tarpfunkcinio bendradarbiavimo ir mokymosi, naujų produktų kūrimo kompetencijas, produkto gyvavimo ciklo funkcijas, valdymo gebėjimų, tvarių inovacijų orientacijos plėtrą, tvarią partnerystę ir bendradarbiavimą, tvarų talentų valdymą ir vertės grandinės integravimą“, – aiškina Morteza Ghobakhloo.
Remiantis šiomis funkcijomis, mokslininkai parengė tvarių inovacijų plėtros pagal Pramonę 4.0 planą ir paaiškinta, kaip kiekviena funkcija sąveikauja su kitomis, kartu prisidedant prie tvarių inovacijų kūrimo.
„Pramonė 4.0 pirmiausia skatina tvarių inovacijų diegimą, palengvindama būtiną organizacijos kultūrinį ir struktūrinį atvirumą. Šį vaidmenį ji atlieka puoselėdama tarpfunkcinį bendradarbiavimą ir mokymąsi. Taip ketvirtoji pramonės revoliucija sukuria organizacinius standartus ir strateginę kryptį, kuri skatina tvarias inovacijas kuriant konstruktyvią tvarumo vertybių komunikaciją, dalijimąsi informacija, duomenų valdymą ir atsekamumą“, – sako M. Ghobakhloo.
Mokslininkas teigia, kad Pramonė 4.0 palengvina ir perėjimą prie tvarių inovacijų organizacijos viduje, skatindama edukaciją apie tvarumą bei didindama darbuotojų indėlį į tvarių inovacijų kūrimą.
Pramonės 4.0 technologijos tampa tarsi šaltiniu, teikiančiu žinias apie produktų bei procesų inovacijas rinkoje. Tai skatina plėtoti tvarų talentų valdymą ir pažangias gamybos kompetencijų funkcijas. Pastarosios – žaliąsias idėjas ir inovacijas, teikdamos pirmenybę tvaraus valdymo praktikai bei integruodamos tvarų mąstymą į verslo operacijų valdymą.
Pramonė 4.0 palengvina partnerystės procesus ir padeda suderinti skirtingų suinteresuotųjų grupių poreikius strateginiu įmonės lygmeniu. Tokiu būdu tvarios inovacijos tampa prioritetu tiek vidiniams, tiek išoriniams verslo subjektams.
„Šiuolaikinė verslo ekosistema, paremta Pramonės 4.0 technologijomis, verslo partneriams leidžia saugiai keistis informacija apie įvairius produkto gyvavimo etapus ir toliau dalyvauti bendradarbiaujant žaliųjų žinių valdyme. Pramonės 4.0 indėlis į tvarias inovacijas taip pat apima įmonių technologinių pajėgumų gerinimą diegiant tvarumo inovacijas praktikoje. Pramonės 4.0 revoliucija paskatinusi diegti technologijas, leido pagerinti organizacijų verslo procesus, gamybos technologijos, tiekimo grandinės sąveikų ekologinį efektyvumą“, – sako KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkas.
Šios įžvalgos svarbios ne tik akademikams, bet ir verslo lyderiams bei praktikams. Anot mokslininkų, tyrimas parodo, kaip įmonės turėtų plėtoti reikiamus organizacinius pajėgumus, leidžiančius panaudoti Pramonės 4.0 funkcionalumą kuriant tvarias inovacijas. Anot tyrėjų, pagrindinės Pramonės 4.0 technologijos ir projektavimo principai gali padėti vertės grandinės partneriams ugdyti ir panaudoti savo pagrindines kompetencijas, siekiant geriau apibrėžti inovacijų tvarumo tikslus, įtraukti suinteresuotųjų šalių poreikius į tvarią inovacijų veiklą ir pertvarkyti žaliųjų inovacijų praktiką.
Tyrimas – KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos mokslininkų vykdomo projekto „IN4ACT“, finansuojamo Europos Sąjungos projekto „Horizontas 2020“, dalis. Daugiau apie „IN4ACT“: https://in4act.ktu.edu/
