KTU tyrėjų kartu su kitų šalių mokslininkais atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kokia yra verslumo ugdymo aukštose mokyklose situacija – apklausus 68 STEAM srities ne verslo srities akademikus iš keturių ES šalių, daugiau nei pusė jų (67 proc.) pagalvoja apie savo verslo idėjų vystymą, tačiau patys neturi laiko jas vystyti.
Remiantis Pasaulio Banko grupės ataskaitos duomenimis (2020), Lietuva patenka į vienuoliktą vietą iš 190 pozicijų pagal lengvumą vystyti verslą. Nepaisant gerų sąlygų pradėti verslą, vis dar stokojama efektyvaus verslumo ugdymo ne verslo srities akademikų ir jų studentų tarpe.
Prieš metus startavo „Erasmus+“ Strateginių partnerysčių aukštajame moksle projektas ENTRANCE (angl. „Enhancing the ENTRepreneurial mindset of non-business Academics in Europe”), kurio pagrindinis tikslas – sukurti ir ištestuoti virtualią verslumo mokymų programą, skirtą STEAM srities akademikams-dėstytojams MOOC platformoje.
Lietuvą šiame projekte atstovauja Kauno technologijos universitetas (KTU), o jame taip pat dirba mokslininkai iš Kipro, Portugalijos ir Graikijos.
Šių metų pavasarį šio projekto tyrėjai atliko tarptautinį tyrimą, siekdami išsiaiškinti esamą verslumo ugdymo aukštose mokyklose situaciją. Apklausoje dalyvavo 68 STEAM srities ne verslo srities akademikai iš keturių ES šalių.
Tyrimas atskleidė, kad dauguma ne verslo akademikų-dėstytojų (67 proc.) pagalvoja apie savo verslo idėjų vystymą, tačiau patys neturi laiko jas vystyti. Svarbus iššūkis, su kuriuo susiduria respondentai, yra ankstesnės patirties, susijusios su jų tyrimų komercializavimu, stoka.
Daugiau nei pusė ne verslo akademikų-dėstytojų nurodo, jog jų institucijoje nėra taikomas verslumo mokymo požiūrio skatinimas tarp skirtingų fakultetų. Tikėtina, kad tokio požiūrio nebuvimas ne verslo akademikų institucijose neleidžia įgalinti inovatyvaus požiūrio į STEAM dalykų mokymą bei studentų verslumo įgūdžių mokymosi užtikrinimą.
Pasak projekto vadovės Lietuvoje, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentės Aušros Rūtelionės, šio tarptautinio kiekybinio tyrimo rezultatai yra itin svarbūs. Atsižvelgiant į juos, jau yra vystomi verslumą skatinantys edukaciniai metodai bei inovatyvus verslo modelio skaitmeninis įrankis.
„Kiekvienas tarptautinio projekto ENTRANCE partneris atliko pusiau struktūruotus interviu su verslo atstovais, kurie yra baigę STEAM srities studijas. Kokybinio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti verslo atstovų mąstyseną, identifikuoti gebėjimus ir žinias, kurių reikėjo šiems verslininkams sukurti sėkmingą verslą, bei iššūkius, su kuriais susidūrė verslo kelyje“, – sako A. Rūtelionė.
Projekto ekspertė Lietuvoje, KTU darbuotoja Eglė Vaičiukynaitė akcentuoja, kad gauti rezultatai tik patvirtina verslumą skatinančių iniciatyvų studijų procese poreikį.
„Tarptautinių tyrimų rezultatai glaudžiai siejasi su Masačiusetso technologijos instituto (angl. Massachusetts Institute of Technology, MIT) verslumo profesoriaus Billo Aulet ir jo kolegų pasiūlyta idėja ugdyti verslumą pagal „4H’s“ perspektyvą, dar kartais vadinamą „įrankių rinkiniu”. Kiekviena raidė žymi tam tikrą sritį, kuri svarbi verslumo ugdyme. Pavyzdžiui, viena iš H raidžių simbolizuoja požiūrį (angl. Heart (spirit), kita – žinias (angl. Head (Knowledge), trečia – gebėjimus (angl. Hand (Capability), o ketvirta žymi bendruomenę (angl. Home (Community)“, – sako E. Vaičiukynaitė.
Šio projekto įgyvendinime taip pat dalyvauja po du šalies ekspertus edukacijos srityje. A.Rūtelionė džiaugiasi, kad į komandą pavyko pakviesti savo srities profesionalę „KTU Edu Lab“ vadovę ir didaktikos ekspertę – docentę Astą Dainorienę bei verslininką, investuotoją bei vieną iš Lietuvos verslo angelų asociacijos (LitBAN) įkūrėjų Martyną Kandzerą.
„Ekspertų buvimas projekte ne tik leis užtikrinti naujų idėjų generavimą ir galimą įgyvendinimą, tačiau ir projekto rezultatų kokybę bei jų sklaidą“, – teigia projekto vadovė.
Tikimasi, kad tarptautinio projekto ENTRANCE rezultatai, sukurti per ateinančius metus, įgalins STEAM srities akademikus-dėstytojus ir jų studentus iš Lietuvos, Kipro, Portugalijos, Graikijos paeksperimentuoti studijų proceso metu ir atrasti naują karjeros kryptį ar papildomą veiklą.
„Verslumo kompetencijų ugdymas įgalina individo socialinį mobilumą, kuris svarbus ne tik tam tikros šalies, regiono, bet ir jo bendruomenės nariams. Pavyzdžiui, jeigu studentas gyvena regione, kuriame nėra daug įsidarbinimo galimybių, tačiau jis pats sukuria verslą regione ir sukuria „sinerginį” teigiamą efektą ne tik sau, savo šeimai, bet ir savo bendruomenei, sukuriant naujas darbo vietas“, – pažymi Martynas Kandzeras.
Susipažinti su tyrimo rezultatų ataskaita galima čia: https://cutt.ly/3Tv3Ljb
