Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) duomenimis 2019 metais visame pasaulyje keliavo apie 1,5 milijardo turistų. Turizmas generavo 10% BVP. Praėjusiais metais, lyginant su 2018-aisiais, turizmas išaugo 4 proc. ir buvo prognozuojama, kad tokio augimo galima tikėtis ir šiemet. Tačiau, anot KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentės Rimantės Hopenienės, akivaizdu, kad tokios prognozės gali neišsipildyti, o pandemijai praėjus sektoriui atsigauti prireiks beveik vienerių metų.
Pasaulio turizmo ir svetingumo pramonei COVID-19 pandemija turės ne tik ekonomines, bet ir socialines pasekmes. Pasaulio kelionių ir turizmo taryba (WTTC) skelbia, kad dėl COVID-19 pandemijos visame pasaulyje daugiau kaip 50 milijonų žmonių gali netekti darbo, o kelionių sumažės ketvirtadaliu. Prognozuojama, kad pasibaigus pandemijai turizmo sektorius gali atsigauti per 10 mėnesių.
Pasaulio turizmo ir svetingumo pramonė dėl pasaulį sukausčiusios COVID-19 pandemijos, kurios trukmės ir apimties niekas negali prognozuoti, patiria didelių ekonominių nuostolių. COVID-19 viruso poveikis pasaulio turizmui yra neabejotinas, o pasaulio turizmo ir šalių valdžios institucijų prognozės grindžiamos ankstesne panašių krizių, tokių kaip SARS ar H1N1, patirtimi.
Turizmo pramonė pasaulyje susidūrė su precedento neturinčia grėsmių sankaupa: COVID-19 viruso išplitimu, orlaivių trūkumu dėl „Boeing 737 Max“ krizės, klimato katastrofos, augantys mokesčiai, kelionių operatorių ir oro linijų bendrovių bankrotai – tai rodo visuotinį turizmo verslo susitraukimą artimiausioje ateityje.
Kelionių ir turizmo naujienų portalas „Travel Daily News“ praneša, kad SARS epidemija pasaulio ekonomikai kainavo 54 milijonus dolerių (remiantis Pasaulio banko duomenimis), o COVID-19 gali kainuoti apie 3 trilijonus dolerių arba 5 procentus pasaulio BVP.
Smūgis viso pasaulio turizmui
Epidemijos protrūkis pirmiausia padarė didelį poveikį Kinijos ekonomikai ir turizmo pramonei. Pastaraisiais metais turizmas Kinijoje sudarė 11% šalies BVP ir nuolat augo 7%.
Viešbučiai, oro linijų ir kruizinių kelionių organizatoriai – tai tik keletas labiausiai nukentėjusių kelionių paslaugų teikėjų, kurie neteko pagrindinių pajamų, kurios gaunamos per intensyviausią turizmo sezoną Azijoje – kinų Naujuosius metus. Kinijos kelionių organizatorius paskelbė bankrotą, kitos turizmo įmonės viena po kitos užsidaro.
Nors teigiama, kad dėl viruso labiausiai nukentės Kinijos turizmo pramonė, tačiau pandemijos banga palietė ir visą pasaulį. Didėjant viruso plitimui Europoje, ribojant keliones, kelionių organizatoriai patiria milžiniškus nuostolius, nes per pirmuosius metų mėnesius keliautojai dažniausiai užsisako vasaros keliones. Dabar rezervacijos atšaukiamos, pinigai gražinami.
Viešbučių tinklai ir rezervacijos platformos kaip „Booking“ buvo priversti atšaukti rezervacijas visame pasaulyje. Viruso poveikis įmonėms yra visuotinis, atšaukiant keliones, viešus renginius, laikinai keičiant įdarbinimą ir mažėjant pajamoms.
Viena Ciuricho draudimo kompanija atšaukė visas savo 2000 darbuotojų keliones Ispanijos viduje ir už jos ribų ir įpareigojo kelionėje esančius asmenis grįžti. „Lufthansa“ atšaukė skrydžius į Kiniją ir paliko 13 lėktuvų ant žemės. Kitos bendrovės nurodė grįžti savo darbuotojams iš Italijos, Japonijos, Irano, Pietų Korėjos, Singapūro ir Kinijos. „Deutsche Bank“ taip pat atšaukė visas keliones į Italiją.
Transporto bendrovėms – devynženkliai nuostoliai
Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) skelbia, kad dėl COVID-19 viso pasaulio keleivių srautas sumažės 4,7% ir transporto bendrovės praras 29,3 milijardų JAV dolerių pajamų.
„Business Insider“ skelbia, kad daugiau kaip 26 oro linijos atšaukė skrydžius iš ir į daugelį šalių. „Air France” deklaruoja 200 milijonų nuostolių, „Lufthansa” darbuotojai imasi nemokamų atostogų, bus sumažinti skrydžiai ir pasiūlytas darbas ne visa darbo dieną. KLM avialinijos taip pat imasi griežtų priemonių. „British Airways“ ir „EasyJet“ oro linijos mažina skrydžius į/iš Europos dėl sumažėjusios paklausos ir augančių išlaidų. Anot Travel Daily News portalo, „EasyJet“ mažina darbo užmokestį, atšaukia mokymus ir pan.
IATA apskaičiavo, kad pajamos iš oro transporto šiais metais sumažės 5%, t.y. 29,3 milijardo dolerių mažiau (apie 27 000 milijonų eurų), o OPEC sumažino pasaulinę naftos paklausą iki 19%, 100,73 mln. barelių per dieną. Dabar turizmo sektorius dar skaičiuoja nuostolius, o patirti dideli nuostoliai jau rodo, kad visame pasaulyje COVID-19 viruso panika atsiliepė ir akcijų rinkose, kurioms turėjo įtakos turėjo visos Amerikos, Europos ir Azijos pagrindinės oro linijos, operatoriai ir viešbučiai.
Ne tik avialinijos, bet ir apgyvendinimo sektorius stabdo veiklą. „Marriott International“ dėl koronaviruso pandemijos nutraukė 90 viešbučių veiklą ir tai jiems sudarys 25 milijonus JAV dolerių nuostolio. Atšaukta tarptautinė turizmo paroda ITB Vokietijoje. Sprendimas racionalus, tačiau turės įtakos ne tik pačioms įmonėms, bet ir ekonomikai, prarastas BVP.
Kaip virusas paveiks Lietuvos turizmo rinką?
Turizmas vienas jautriausių sektorių ir greitai reaguojantis į įvairias krizines situacijas: uraganai, žemės drebėjimai, ekonominės krizės, teroro išpuoliai, epidemijos ir pandemijos. Tai sumažina turistų srautus, tačiau šis sektorius lygiai taip pat greitai ir susigražina juos.
Nepaisant įvairių krizinių situacijų, turizmo vietovės gana greitai regeneruojasi, jei tik imasi atitinkamų veiksmų: informuoja apie situacijos suvaldymą, formuoja turizmo vietos įvaizdį. Lietuvoje turizmo sektorius ir valstybės biudžetas neabejotinai taip pat patirs nuostolių. Iš turizmo ir restoranų bei atvykstamojo turizmo Lietuvoje generuojama apie milijardą eurų per metus.
Kovo mėn pradžioje, kai tik pasigirdo koronaviruso grėsmė sveikatai, daugelis turistų atšaukė keliones ne tik į užsienio šalis, bet ir į Lietuvos kurortus.
Anot Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovės Evaldos Šiškauskienės, kad viešbučių ir restoranų apyvarta gali kristi apie 20-40 procentų. Remiantis nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ 2019 užsienio turistų skaičius buvo didžiausias per penkis pastaruosius metus ir sudarė 9,25 proc. daugiau, nei 2018 metais.
Sunku nuspėti, kaip greitai atsigaus Lietuvos turizmo sektorius. Tačiau jei iki birželio mėnesio pabaigos bus suvaldyta pandemija, tai galima prognozuoti, kad Lietuvos kurortai, kaimo turizmas, nacionaliniai ir regioniniai parkai vasarą turėtų atsistoti ant kojų.
Manau, kad jeigu tik bus informacijos apie pandemijos kitose šalyse suvaldymą, bus vykstama ir į jas. Daugelis kelionių organizatorių siūlo perkelti keliones datas. Žmonės įpratę keliauti, todėl praėjusi grėsmė sveikatai, juos paskatins keliauti ir ištrūkti bent trumpoms kelionėms po Lietuvą ir net neabejoju, kad ir į užsienio šalis.
Kaip elgsis šio sektoriaus verslas? Tikėtina, kad turizmo paslaugų teikėjai gali pakelti paslaugų kainas, siekdami sumažinti patirtus nuostolius karantino metu.
Rimantė Hopenienė yra KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė, Tvaraus valdymo mokslo grupės tyrėja
