Net trys KTU jaunosios tyrėjos – pasauliniame mokslinių tyrimų „pičų“ pusfinalyje

Kauno technologijos universitetas (KTU), kartu su pasauliniu tyrimų tinklu „InSPiR2eS“, pirmą kartą Lietuvoje suorganizavo IGPRC2024 mokslinių tyrimų trumpų idėjų pristatymo („pičų“) konkursą. Jo metu net trys KTU mokslininkės pateko į šio pasaulinio konkurso pusfinalį Australijoje, kur varžysis dėl įspūdingo 20 tūkst. Australijos dolerių prizinio fondo. 

KTU, bendradarbiaudamas su profesoriumi Robertu Faffu, pasaulinio tyrimų tinklo „InSPiR2eS“ įkūrėju ir prezidentu, pirmą kartą Lietuvoje suorganizavo IGPRC2024 mokslinių tyrimų „pičų“ konkursą.

Platforma jauniems tyrėjams

Spalio pabaigoje vykusiame renginyje trys jaunosios KTU tyrėjos – dr. Eglė Butkevičiūtė, dr. Aušra Gadeikytė ir dr. Joana Ramanauskaitė – gavo teisę dalyvauti pasauliniame IGPRC2024 mokslinių „pičų“ pusfinalyje.

IGPRC2024 mokslinių tyrimų „pičų“ konkursas – tai pasaulinio mokslinių „pičų“ konkurso „InSPiR2eS Global Pitching Research Competition 2024 (IGPRC2024)“ dalis. Konkurse dalyviai turi glaustai pristatyti savo tyrimų idėjas struktūrizuotu 1 tūkst. žodžių formatu, naudodamiesi „Research Pitch Framework“ (PRF) metodu.

Užtruko dvejus metus

Pasak konkurso KTU iniciatorės ir organizatorės doc. dr. Neringos Gerulaitienės, šį konkursą atvežti į Lietuvą užtruko dvejus metus.

„Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko įgyvendinti šią idėją ir suorganizuoti „pičų“ konkursą Lietuvoje, ir ypač KTU. Didelė padėka profesoriui R. Faffui, kuris sutiko organizuoti šį konkursą Lietuvoje ir atvyko net iš Australijos. Profesorius Lietuvoje svečiavosi dvi savaites, per kurias vedė mokslinių tyrimų „pičų“ mokymus, teikė individualias konsultacijas KTU doktorantams ir jauniesiems tyrėjams bei padėjo kandidatams pasirengti konkursui. Taip pat dėkoju KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanui doc. dr. Kęstučiui Duobai už iniciatyvos palaikymą bei moksliniam renginio komitetui už pagalbą organizuojant konkursą“, – pasakojo KTU mokslininkė.

Profesorius R. Faffas pabrėžė, kad KTU ir InSPiR2eS bendradarbiavimas puikiai parodo globalių partnerysčių poveikį stiprinant mokslinių tyrimų rengimą.

„Man buvo malonu matyti, kaip šis konkursas suteikia jauniems tyrėjams galimybę efektyviai pristatyti savo mokslinius darbus. Džiaugiuosi galėdamas būti IGPRC2024 dalimi KTU. Dalyvių entuziazmas ir profesionalumas pabrėžia universiteto įsipareigojimą siekti meistriškumo tyrimų ir švietimo srityse. Šis renginys kuria naują standartą akademiniam augimui Lietuvoje. Tikiuosi tęsti šį bendradarbiavimą su universitetu“, – pasakojo profesorius iš Australijos.

Penkių taisyklių principas

Kaip pasakojo N. Gerulaitienė, IGPRC2024 konkursas yra atviras jauniems tyrėjams iš visų sričių. Todėl visi KTU doktorantai ir jaunieji tyrėjai, įgiję daktaro laipsnį per pastaruosius penkerius metus, jame buvo pakviesti dalyvauti.

„Džiaugiuosi, kad konkurse dalyvauti užsiregistravo kandidatai iš įvairių mokslinių sričių. Šiandienos mokslo pasaulyje gebėjimas efektyviai pristatyti tyrimus per trumpą laiką yra itin svarbus visų sričių mokslininkams. Nesvarbu, ar dirbate biomedicinos, inžinerijos, socialinių mokslų ar kitose srityse, aiškus, įtikinantis ir glaustas idėjų pristatymas gali padėti pritraukti finansavimą, patraukti partnerių dėmesį bei skatinti naujus bendradarbiavimus. Tai yra vertingas įgūdis tiek akademinėje bendruomenėje, tiek versle, kai kalbama apie tyrimų vertės pristatymą platesnei auditorijai“, – sakė KTU docentė dr. N. Gerulaitienė.

KTU vykusiame konkurse komisija vertino tyrimų pristatymus pagal kelis kriterijus, kurie yra susiję su R. Faffo „Penkių auksinių taisyklių“ principu: aiškumas ir dėmesio sutelkimas, prasmingumas, realios pastangos, darnus vientisumas ir gebėjimas pradėti pokalbį su srities ekspertu.

Išmoksta veiksmingos komunikacijos

Renginio komiteto narė doc. dr. Viktorija Varaniūtė pažymėjo, kad dalyvaudami tokio tipo renginiuose ir stebėdami, kaip kiti tyrėjai pristato savo idėjas, doktorantai ir pradedantys tyrėjai gali išmokti veiksmingų komunikacijos strategijų, kaip aiškiai ir glaustai pristatyti savo atliekamus tyrimus.

„Tai ypač svarbu, kai reikia pristatyti savo tyrimų rezultatus aukšto lygio mokslinėse konferencijose, kuriose susirenka tos tyrimų srities profesionalai ir ekspertai. Taigi, dalyvavimas mokslinių tyrimų pristatymo konkurse yra praktinė ir praturtinanti patirtis, padedanti doktorantams ir jauniesiems tyrėjams akademiškai tobulėti. Džiaugiuosi, kad visi dalyviai savo pičus pristatė labai koncentruotai ir aiškiai, nuosekliai aptardami pagrindinę savo tyrimo idėją“, – sakė mokslininkė.

Tyrimas darytų tiesioginę įtaką individualiam sveikatos valdymui ir būsimų sveikatos aplikacijų dizainui. Šis „pičų“ konkursas paskatino tinkamai suformuoti ir aprašyti idėją, į planuojamą tyrimą pažiūrėti kitu kampu bei pagelbėjo tinkamai aprašyti tyrimo svarbą.

Tikslas – įtraukti visuomenę

KTU Informatikos fakulteto jaunoji tyrėja dr. Aušra Gadeikytė pristatė tyrimo idėją „Skaičiavimo modeliai leidžiantys įvertinti šilumos ir drėgmės mainus tekstilės struktūrose“.

Ji pažymėjo, kad šio tyrimo tikslas yra sukurti skaičiavimo modelius, kurie tiksliai imituotų šilumos ir drėgmės mainus tarp žmogaus odos ir daugiasluoksnių tekstilės struktūrų esant įvairioms aplinkos ir fiziologinėms sąlygoms.

Viena iš nugalėtojų, Ekonomikos ir verslo fakulteto dr. Joana Ramanauskaitė pristatė savo tyrimo idėją „Tvarumo komunikacijos ir tvarumo tranzicijos sąveikos analizė įsitvirtinusiose organizacijose“. Šiuo tyrimu siekiama padėti organizacijoms geriau suprasti, kaip valdyti vis griežtėjančius reikalavimus, išryškinant tvarumo komunikacijos lūkesčius.

Pasak komisijos narės doc. dr. Medos Andrijauskienės, vienas iš KTU tikslų yra įtraukti visuomenę ir užtikrinti platesnį mokslinių tyrimų rezultatų prieinamumą, padaryti sudėtingas temas suprantamas visiems.

„Informacijos pertekliaus laikais mokslininkams ypač svarbu sutelkti dėmesį į esminius savo tyrimų aspektus. IGPRC2024 metu komisija pastebėjo, kad kai kurie dalyviai labiau pasižymėjo rašytiniuose tyrimų pristatymuose, o kiti buvo stipresni žodiniuose pristatymuose“, – sakė mokslininkė.

Jos teigimu, komisija siekė atrinkti kandidatus, kurie sėkmingai derino abu gebėjimus, taip pat efektyviai valdė stresą ir laiką.