Lyderystė – vienas iš labiausiai legendomis apipintų žmogaus gebėjimų. Barackas Obama ir Nelsonas Mandela, Motina Teresė ir Mahatma Gandis, Bilas Gatesas ir Steve‘as Jobsas… Įkvepiančių lyderių sąrašą būtų galima tęsti. Šie žmonės keitė ir keičia pasaulio veidą. Kokios savybės lyderiui pačios svarbiausios? Ar lyderystės išmokstama ar šie gebėjimai įgimti?
„Šiuolaikinėse žinių organizacijose vadybinis gebėjimas gerai „sustyguoti“ procesą nebe toks svarbus. Į pirmą vietą iškyla gebėjimas spręsti nestandartines veiklos problemas, kurti profesionalų tinklus ir juose efektyviai veikti, gebėjimas daryti įtaką žmonių elgsenai“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Robertas Jucevičius, Lyderystės studijų programos kūrėjas.
Vadovas – lyderis ar administratorius?
KTU lyderystės bakalauro programos kūrėjas R. Jucevičius prašo nepainioti lyderystės su vadovo pozicija. Profesoriaus nuomone, lyderiu savo veiklos srityje galima būti ir neturint jokio formalaus statuso.
R. Jucevičius tarp lyderiui būdingų bruožų vardija komunikabilumą, energiją, iniciatyvumą, charizmą, tvirtumą siekiant užsibrėžtų tikslų, pasiryžimą prisiimti savo priimamų sprendimų pasekmes. „Pati svarbiausia lyderio kompetencija – gebėjimas komunikuoti kitiems viziją ar tikslus, įtikinti ir pasiekti, jog kiti žmonės entuziastingai 
jų siektų“, – teigia KTU profesorius.
Lyderystės programos kūrėjo nuomone, blogiausia būna tada, kai profesionalas, tapęs vadovu, mano, jog yra kompetentingesnis už kitus įmonėje dirbančius profesionalus.
„Blogai, jei inžinierius vadovas gamybinėje organizacijoje mano, jog gali atlikti darbą geriau už kitus inžinierius, o vadovas medikas teigia, jog yra geresnis chirurgas ar pediatras už ligoninėje dirbančius gydytojus. Lyderiu toks vadovas netaps, tik administratoriumi“, – įsitikinęs R. Jucevičius.
Profesorius siūlo nepamiršti, jog organizacijos aukščiausiojo lygio vadovo kompetencijoje techninių (profesinių) žinių ir gebėjimų reikia tik 5 proc., o visa kita – bendravimo ir konceptualieji gebėjimai.
Pasamdyta voverė geriau nei mokytas šuo
„Jeigu visus pasaulio žmones išrikiuosime į bendrą eilę pagal jų gebėjimus, tie, kurie yra baigę aukštąjį mokslą, atsidurs tarp 20 procentų gabiausiųjų, tačiau visai nebūtinai – tarp sėkmingiausiųjų. Kodėl? Nes sėkmingiausieji pasaulio žmonės, be kognityvinių, pasižymi ir vadinamaisiais „minkštaisiais“ gebėjimais: jie turi geresnius komandinio darbo įgūdžius, yra lankstesni, turi daugiau empatijos, moka daryti įtaką kitiems“, – teigia Ramon Llull universiteto (Ispanija) ESADE verslo mokyklos Lyderystės tyrimų vystymo centro vadovas Joanas Manuelis Batista-Foguetas.
Emocinio intelekto srityje tyrimus atliekantis mokslininkas įsitikinęs, kad lyderystės gebėjimus galima išugdyti.
Temperamentas, įgimtos savybės ir gabumai turi įtakos mokantis bet kurių naujų įgūdžių. „Man patinka sakyti, kad kai kada lengviau pasamdyti voverę, nei išmokyti šunį įlipti į medį, – juokauja J. M. Batista-Fogueatas. – Kiekvienas turime stipriųjų ir silpnųjų pusių, tačiau, be abejonės, socialinės ir emocinės kompetencijos gali būti ugdomos“.
Lyderystės išmokstama, o lyderiu – tampama
R. Jucevičiaus manymu, jei žmogus bijo neapibrėžtumų, nestandartinių situacijų, jei siekia aiškiai apibrėžtos ir struktūruotos veiklos, jis ar ji vargu ar kada taps lyderiu. Tačiau lyderystės programos kūrėjas įsitikinęs – lyderystės išmokstama, o lyderiu tampama.
„Įgimtos savybės svarbios, todėl vieniems trūkstamus bruožus išsiugdyti lengviau, kitiems – sunkiau. Tačiau ugdymo procese daugiausia lemia tinkamų metodų pasirinkimas. Visi žmonės talentingi, tik reikia parinkti tinkamus jų gabumų ugdymo būdus“, – teigia R. Jucevičius.
KTU profesoriaus teigimu, lyderystės studijų programoje dėmesys proporcingai paskirstomos trims svarbiausioms kompetencijų grupėms: vadybinių žinių ir gebėjimų suteikimui, asmenybei ir lyderio savybėms ugdyti bei potencialios veiklos srities, daugiausia – verslo, studijoms. Programoje derinami įvairūs studijų metodai, vyksta susitikimai su įvairių sričių lyderiais, mokoma kūrybinio mąstymo ir psichologijos.
„Mokome studentus siekti ambicingų veiklos tikslų, mokėti išskirti prioritetus, gebėti įžvelgti veiklos galimybes, telkti žmones bendrai veiklai, kurti ir palaikyti profesionalų tinklus“, – vardija R. Jucevičius. Tačiau profesorius pabrėžia, jog svarbiausias universitetinių studijų tikslas yra ne tam tikrų absolvento kompetencijų sąrašas, o tikras universitetinis išsilavinimas, kuris leidžia jiems gerai jaustis bet kokioje organizacijoje ar bet kokioje veikloje.
