Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakultete (EVF) besilankiusi vienos didžiausių pasaulyje tyrimų agentūrų TNS vyresnioji projektų vadovė dr. Eleonora Šeimienė, rinkos tyrimų srityje dirba jau 10 metų. Susirinkusiems studentams ir dėstytojams ji papasakojo apie TNS atliekamą pasaulinio mąsto studiją, susijusią su kultūriniu bendradarbiavimu.
Tyrimas skirtas išsiaiškinti, kaip skirtingai įvairios šalys ir kultūros gali suprasti tą patį dalyką ir išsiaiškinti, kaip galima pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą, atsižvelgiant net į menkiausias kultūrines subtilybes.
Paskaitos metu dr. E. Šeimienė didžiausią dėmesį skyrė Baltijos valstybėms. Kuo Lietuva, Latvija ir Estija panašios ir kuo skiriasi? Tyrėja pasakojo apie kiekybinį tyrimą, kurio metu atlikta reprezentatyvi trijų tūkstančių kiekvienos šalies gyventojų apklausa, ją papildant įvairių sričių ekspertų giluminiais interviu, siekiant suprasti kodėl šalyje egzistuoja vienoks ar kitoks tam tikrų kultūrinių aspektų vertinimas.
Dr. E. Šeimienė apžvelgė Baltijos valstybių charakterius remdamasi NeedScope modeliu. NeedScope – rinkos tyrimo metodika pagrįsta sistema, kurioje skiriamos šešios pagrindinės emocinės motyvacijos, kurias atitinka šeši archetipai: herojaus, visagalio, išminčiaus, globėjo, bičiulio ir linksmuolio.
Tyrimas atskleidė, kad tiek Lietuva, tiek Latvija ir Estija save mato globėjo vaidmenyje, tačiau požiūris į savo kaimynus skiriasi. Visų trijų šalių gyventojai kitas Baltijos valstybes priskiria archetipui, kuris yra priešingas jų pačių įvaizdžiui. „Išskyrus mus. Mes matome latvius šalia savęs, kaip bičiulius. O latviai mato lietuvius herojaus vaidmenyje. Dėl šios priežasties skiriasi mūsų tarpusavio santykio supratimas. Lietuviai nori būti latvių broliais, tačiau dėl tam tikrų istorinių, politinių aplinkybių, latviams mes esame jų priešingybė – drąsiai veikiantys, ryžtingi ir užsispyrę kovotojai“, – apie tyrimo rezultatus pasakojo dr. E. Šeimienė.
Pasak tyrėjos, siekiant bendradarbiauti, būtina atsikratyti stereotipų. Mūsų išankstiniai įsitikinimai, dalykai, kurie atrodo savaime suprantami, iš tiesų yra reliatyvūs. Lietuvių tikėjimas, kad jie yra vienoje tvirtoje šeimoje su latviais ir estais gali pakišti koją ne tik Eurovizijoje, bet ir siekiant užmegzti verslo santykius ar sprendžiant politines problemas. „Todėl kuriant ir plėtojant savo įvaizdį būtina pirmiausiai suprasti, kaip mus mato kiti. Tik tada galime pradėti save aktyviai pozicionuoti tam tikrame vaidmenyje“, – teigė tyrėja.
