Apie franšizės pirkimą kaip apie saugią verslo kūrimo strategiją jaunieji verslininkai galvoja retai, tačiau apie savo verslo plėtrą per franšizės sukūrimą ir pardavimą dažnai susimąsto kiek per anksti, teigia Andrius Jonelis, įmonės „Francorp Baltic“ franšizavimo konsultantas ir Lietuvos skyriaus vadovas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakultete dėstomo „Įmonių valdymo“ modulio studentams paskaitą skaitęs Andrius Jonelis juos supažindino su franšizavimu. „Franšizė yra verslo kopijos atidavimas. Verslą sudaro verslo procesai, know-how ir identitetas – visą tai jūs, kaip pradedantis verslininkas galite nusipirkti“, – pasakojo A. Jonelis.
Franšizės pirkimas – verslo pradžia su garantija
Pasak jo, franšizės pirkimas žmogui, siekiančiam pradėti verslą, leidžia sumažinti riziką net tris kartus. „Jums nebereikia testavimo – jūs sumokate, tarkime, Coffee Inn‘ui už jų franšizę ir su ja gaunate visas reikiamas žinias – receptus, tiekėjus, puoduko dizainą, tinkamus kavos aparatus ir taip toliau. Patys atidarinėdami kavinę galite užtrukti kelias savaites kol nuspręsite, kokie bus puodukai ir jų dangteliai. Visi žino, kad Coffee Inn‘e sūrio pyragai yra geri ir skanūs – jums neteks spėlioti ar jūsų močiutės pyragai, patinkantys jūsų draugams, patiks ir pirkėjams“, – apie rizikos sumažinimą kalbėjo ekspertas.
A. Jonelis studentams papasakojo, kad nusipirkus franšizę ir atsidarius kavinę tą pačią dieną pradedama sėkmingai vystyti veikla – pirmas tokio verslo mėnuo bus toks, kokio paprastame versle galima laukti tik septintą sėkmingo darbo mėnesį. Vienintelė rimtesnė tokio verslo plano rizika – netinkama vieta, dėl kurios nesurenkamas pakankamas srautas lankytojų, tačiau, pasak A. Jonelio, tokia situacija mažai tikėtina. Franšizę parduodantys verslininkai yra suinteresuoti savo verslo padalinių sėkme ir jokiu būdu neleis atidaryti kavinės ar restorano bet kur.
„Franšizė reikalauja trijų piniginių injekcijų. Pirma – franšizės mokestis, antra – investicijos į padalinio atidarymą: sienas, įrangą, darbuotojus, trečia – mokestis nuo apyvartos franšizės davėjui. Jums tai reiškia mokestį už nespėliojimą, už sėkmės garantiją“, – apie franšizės verslo kainą pasakojo ekspertas. A. Jonelis paminėjo ir galimą ketvirtąjį mokestį – išlaidas marketingui ir reklamai, nes tiesiog atidaryti žinomą kavinę ne visada užtenka.
Franšizė kaip verslo plėtros modelis
Turint sėkmingai dirbantį verslą franšizės sukūrimas gali reikšti išskirtinai greitą plėtrą neinvestuojant savų pinigų.
Parduodamos franšizes sėkmingai plečiasi dauguma pasaulinių įmonių. 80% „McDonald‘s“ restoranų franšizuojama, vienu metu Subway franšizė, šiandieną turinti virš 44 000 padalinių, vien pasaulinės krizės metu 2007-2010 metais atidarydavo vidutiniškai 3,6 padalinio kasdieną. Tačiau greita plėtra nėra vienintelis franšizės privalumas.
„Labai svarbu yra žmonės. Tavo franšizės pirkėjas yra ne darbuotojas, bet ir ne verslo partneris – toks tarpusavio santykis yra labai specifinis. Jeigu turite verslą ir norite atidaryti naują padalinį pats, turite samdyti padalinio vadovą, o jam reikės mokėti nemažą atlyginimą. O žmogus, nusipirkęs franšizę, investavęs į ją savo pinigus, jau pats yra verslininkas ir dalis jūsų verslo. Jis daug labiau atsidavęs, skirs daugiau jėgų ir laiko, bus labiau įsijautęs į vykdomą veiklą, nei samdomas darbuotojas“, – kalbėjo ekspertas.
Franšizavimas universitetuose – misija įmanoma?
Sulaukęs klausimo, ar vis dažniau verslo principais pradedantys savo veiklą vykdyti universitetai galėtų kurti viso universiteto ar atskirų studijų programų franšizes, ekspertas suabejojo. „Niekada neteko girdėti apie universitetų franšizę“, – nustebo A. Jonelis. Tačiau pridūrė, kad jam yra tekę dirbti su kalbų mokyklos franšize, kurioje taikomos labai specifinės metodikos, padedančios žmones greičiau ir sėkmingiau išmokyti užsienio kalbų. Jo manymu, panaši strategija galėtų būti pritaikytas ir universitetams.
Pasak eksperto, įmanoma, jog sukūrus specifinį mokymo modelį, gali atsirasti kitas universitetas, kuris norėtų savo studijų procese jį įdiegti – tuomet būtų galima svarstyti, ar tai būtų vienkartinis mokestis, ar kitokia sutartis. „Tačiau tokiu atveju būtina nuolatos tą modelį tobulinti, kurti pridėtinę vertę franšizės pirkėjui, įvesti kažką naujo, pastoviai komunikuoti tarpusavyje, nes kitaip pirkėjas greitai pavargs mokėti už tą pačią nesikeičiančią metodiką“, – svarstė A. Jonelis.
