„Ekonomiškai išsivysčiusiai valstybei reikalingas glaudus verslo ir universitetų bendradarbiavimas“, – teigia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentė Lina Klovienė. Siekiant stiprinti studijų kokybę, į Apskaitos studijų krypties programų komitetą įtraukiami verslo įmonių atstovai, kurie tiesiogiai dalyvauja studijų programų turinio ir struktūros tobulinime.
Universitetai, aktyviai bendradarbiaujantys su verslu ir skatinantys savo studentų verslumą, sudarantys jiems galimybes įgyti verslo pagrindų, suteikia abipusę naudą tiek studentams, tiek įmonėms.
„Vienas iš svarbiausių verslo ir universiteto bendradarbiavimo tikslų ir krypčių, vykdant bei tobulinant studijų programas, yra ugdyti ir parengti studentus, kurių kompetencijos atitiktų darbdavių lūkesčius“, – sakė L. Klovienė.
Žvelgdama į situaciją iš kitos pusės, docentė pažymėjo, kad kritiškai svarbu tai, kad studijos Universitete būtų grindžiamos mokslo rezultatais: „Siekiame, kad čia atliekami moksliniai tyrimai būtų pagrįsti ir aktualūs verslo, viešosioms įmonėms, o tuo pačiu, tyrimų rezultatus integruojame į studijų programas.“ [[{“fid”:”33977″,”view_mode”:”default”,”fields”:{“format”:”default”,”field_file_image_alt_text[und][0][value]”:”Lina Klovienė”,”field_file_image_title_text[und][0][value]”:”Lina Klovienė”},”type”:”media”,”attributes”:{“alt”:”Lina Klovienė”,”title”:”Lina Klovienė”,”style”:”height: 190px; width: 300px; border-width: 1px; border-style: solid; margin: 10px; float: right;”,”class”:”media-element file-default”}}]]
Mokslininkės teigimu, mokslo ir verslo atstovams dirbant kartu, rezultatai bus akivaizdūs. „Sėkmingas verslo ir Universiteto bendradarbiavimas labai priklauso nuo abiejų pusių atvirumo, todėl šiandien norime pasidžiaugti turimais partneriais, vykstančiu abipusiai vertingu bendradarbiavimu“, – kalbėjo pašnekovė.
Siekiant paskatinti bendrus verslo ir Universiteto projektus studijų procese, pagrindinės priemonės: verslo įmonių įsitraukimas į realių verslo problemų sprendimą paskaitose, baigiamuosiuose darbuose, studentų vizitai ir praktikos įmonėse, siekiant juos supažindinti su realia Lietuvos ir užsienio verslo įmonių veiklos patirtimi ir reikalingomis kompetencijomis bei verslo atstovų įsitraukimas į dėstymo procesą.
Gerąja patirtimi pasidalino bankas
Glaudus verslo ir Universiteto bendradarbiavimas leidžia studentams pamatyti ir analizuoti realius, Lietuvoje veikiančių įmonių vystymosi atvejus. Vasario 1 d. vykusioje interaktyvioje diskusijoje KTU studentams buvo pristatyta vieno pirmaujančių komercinių bankų Lietuvoje „Swedbank“, drauge su dėstytoja L. Kloviene, parengta Veiklos vertinimo sistemos vystymosi atvejo analizė, integruota į Strateginės valdymo apskaitos modulį, dėstomą Apskaitos ir audito, Įmonių valdymo bei Energijos technologijų ir ekonomikos studijų programose.
Pasak L. Klovienės, viena iš esminių renginio dalių yra KTU bei „Swedbank“ gerosios patirties pristatymas: „Siekėme pagrįsti, jog mokslinių tyrimų vaidmuo yra kritiškai svarbus, padedant spręsti įmonių veiklos vertinimo srityje kylančias problemas“, – sakė mokslininkė.
Studentai rengė atskirų atvejų analizes
„Swedbank“ atstovų dalyvavimas paskaitoje buvo labai vertingas studentams dėl tiesiogiai pateikiamų atsakymų į klausimus, kodėl vyko pokyčiai „Swedbank“ veiklos vertinimo sistemoje, kas tai lėmė, kaip bankas elgėsi keičiantis verslo aplinkai, vertybėms ir vidiniam potencialui.
Docentė L. Klovienė atkreipė dėmesį, jog prieinamų užsienio įmonių veiklos vertinimo srities atvejo analizių yra tikrai daug. Jos taip pat yra naudojamos paskaitų metu, tačiau studentai visuomet nori sužinoti, kaip tai realiai veiktų ir veikia Lietuvoje.
„Swedbank“ Karjeros centro srities vadovė Rūta Simanonytė džiaugėsi pavykusiu ir sėkmingai įgyvendintu projektu.
„Iš studentų pateiktų atvejo analizės įžvalgų matau, kad jie mano pateiktą informaciją suprato teisingai, o tai – labai džiugina. Tokios paskaitos duoda daug naudos, nes jų metu analizuojama ne tik teorija, bet susiduriama ir su praktika“, – sakė R. Simanonytė.
Papildydama R. Simanonytę, L. Klovienė sakė: „Tokios atvejo analizės yra labai vertingos ne tik studentams, bet jų rengimo patirtis yra naudinga ir akademikams, siekiant perteikti ne tik mokslu, bet ir verslo patirtimi grįstas studijas.“
Gerinamas studijų procesas
Lietuvoje aukštojo mokslo bendradarbiavimas su verslu, rengiant specialistus, yra gana stipriai pažengęs. Verslo studijose yra taikoma daug realių praktinių pavyzdžių, nes dauguma dėstytojų turi darbo versle patirties.
„Ugdydami Apskaitos ir audito programos studentus, siekiame užtikrinti verslui aktualias kompetencijas, o tai atliekame bendradarbiaudami su verslo ir viešosiomis įmonėmis. Verslo atstovus nuolat kviečiame įsijungti į studijų procesą, skaitant ir vedant paskaitas, organizuojame dėstytojų praktikas verslo įmonėse“, – vardijo L. Klovienė.
Docentė taip pat pažymėjo, kad fakultete ir minėtoje studijų programoje orientuojamasi ir į kitas vystymo priemones, tokias, kaip dėstytojų atliekama praktika verslo įmonėse, kurių pagrindu yra rengiamos realiu, Lietuvoje veikiančios įmonės, atveju parengta atvejo analizė.
„Atvejo analizės dėka studentams yra pateikiama konkrečios įmonės situacija, problematika ir siekiama, kad jie analizuotų galimus problemos sprendimo būdus. Į tokio tipo atvejo analizės tyrimą aktyviai įsitraukia ir verslo įmonė, kurios pagrindu parengta minėta analizė. Tai ypatingai padeda užtikrinti realių verslo situacijų ir gebėjimo jas spręsti analizės kompetencijas“, – savo įžvalgomis dalinosi mokslininkė.
Mokslininkės nuomone, šiandienos ir ateities studijose neabejotinai vertingiausia priemonė yra problemomis grįstas mokymas, pasitelkiant kūrybinį mąstymą (angl. design thinking) ir realiai veikiančių įmonių pavyzdžius.
