Nuo idėjos iki verslo modelio ir prototipo. Tokiu keliu bandė eiti 24 tyrėjai iš 4 Lietuvos universitetų SCIENT projekto metu. „Pagrindinis mane sudominęs dalykas buvo mokslo komercializavimas – Lietuvoje to labai trūksta“, – pasakojo vienas iš projekto dalyvių, Mantas Venslauskas.
Stažuotės inovatyviose įmonėse – nuosavo verslo link
Tarptautinio Erasmus+ žinių aljanso projekto tikslas yra ugdyti jaunųjų tyrėjų (doktorantų ir neseniai (3 m.) apsigynusių) verslumą. Projekto metu gimė penkios apčiuopiamos idėjos, kai kurios iš jų buvo išvystytos iki prototipo, kai kurių gamybos pradžios laukiama jau šią vasarą. Jaunieji mokslininkai keturis mėnesius dalyvavo praktiniuose mokymuose, kurių metu verslininkai ir startuolių vadovai supažindino juos su savo istorijomis, įkvėpė ir pasakojo į ką reikia atkreipti dėmesį pradedant savo verslą, su kokiomis kliūtimis gali tekti susidurti.
Po mokymų 10 tyrėjų išvažiavo stažuotis į inovatyvias užsienio įmones ir startuolius, kur praleido mažiausiai savaitę. Likę Lietuvoje stažavosi tokiose įmonėse kaip „Vinted“, „Unboxed“, Rubbee, „Intersurgical“. „Jie stažavosi, kad išlavintų savo verslumą, susipažintų su inovatyviomis įmonėmis, nes dauguma yra ne iš verslo, o iš technologinių ir fizinių mokslų srities. Visos komandos turėjo koučerius, kurie juos nukreipdavo teisinga linkme. Jeigu jau buvo pradėtas verslo idėjos vystymas, vartotojų apklausos, verslo modelio kūrimas, jie rūpindavosi, kad komandos nenukryptų į šonus.“, – pasakojo projekto vadovė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė dr. Aušra Rūtelionė. Projekte dalyvaujančioms komandoms mentoriavo verslo pasaulio atstovai, padėję nesuklysti atliekant rinkos tyrimus, kuriant vertės pasiūlymus, verslo modelius bei planus. Tarp mentorių – žymūs Lietuvos verslininkai ir antrepreneriai: Donatas Keras, Česlovas Steigvila, Mindaugas Juodaitis, Gediminas Nemanis ir Vytautas Stankevičius, mokymus dalyviams vedė dr. Renata Urbonė. Komandos, net ir pasibaigus projekto vykdymo laikotarpiui, toliau bendradarbiauja su savo koučeriais ir mentoriais.
Pasak docentės, tai tik pati pradžia – visų komandų atstovai važiuos į tarptautinį verslumo konkursą, kuriame tikimasi gauti ne tik prizus, bet ir investuotojų dėmesio – konkurse žada dalyvauti investuotojai iš aštuonių ES šalių.
Mokslu grįstas verslas
Mokymų dalyviai teigia, kad projekto metu gautos žinios jiems smarkiai padėjo toliau vystyti ir įgyvendinti moksliniais tyrimais grįstą produktą. Paulius Danilovas, su komanda kūręs apsauginę eko-plėvelę, prailginančią maisto galiojimo laiką, pasakoja, kad mokymų metu pristatinėdami savo produktą verslininkams jie buvo ne kartą priversti susimąstyti, jog kažko kuriamame produkte dar trūksta, jį būtina toliau tobulinti, atlikti papildomus tyrimus. „Tai praplėtė mūsų mąstymą, nes dažnai užsidaręs savo laboratorijoje gali imti įsivaizduoti, kad tik tavo mintys yra svarbios kuriamo produkto atžvilgiu, bet kartais yra labai gerai išgirsti ką sako žmonės iš šalies. Todėl labai naudinga susitikti su verslininkais, investuotojais, nes jie į tai žiūri kitu kampu“, – pasakojo P. Danilovas.
Doktorantūrą studijuojantis Tadas Juknius, kūręs prietaisą, apsaugantį vaikus nuo skendimo, projekto metu ne tik sukūrė pirmąjį prototipą, tačiau, sulaukęs daug atsiliepimų iš bandytojų, jau baigia tobulinti savo produktą ir tikisi dar šiemet išleisti bandomąją partiją. Kiti mokslininkai teigia, kad nors dar negali pradėti kurti prototipo, tačiau projektas juos išmokė, kad mokslas yra kažkam skirtas, jis turi spręsti problemas, kurti naujoves, tyrėjai turi kreipti savo tyrimus rinkai, verslui ir vartotojui patrauklia kryptimi.
Rekomenduotų kitiems
Jaunieji tyrėjai vieningai teigė, kad šiuos mokymus rekomenduotų savo kolegoms. Pasak Rasos Mardosaitės, vienos iš projekto dalyvių, ji šią patirtį siūlytų išbandyti visiems, kurie tikrai nori pasisemti idėjų. „Tačiau tu turi būti linkęs pasimokyti, nusileisti. Mokslo žmonės dažnai būna gan kategoriški, bet jie žino tik vieną pusę – mokslinę, faktinę. Čia reikėtų dalyvauti tiems, kurie nori praplėsti savo akiratį, pamatyti mokslą iš verslo pusės, o tai nėra lengva. Teks prisitaikyti, išeiti iš komforto zonos, iš laboratorijos, palikti skaičius už nugaros. Bet tai 100% naudinga.“, – projekto iššūkius dėstė R. Mardosaitė.
Panašios nuomonės laikosi ir kita mokslininkė, Alisa Palavenienė. „Atsidūriau visiškai naujoje aplinkoje, reikalingi įgūdžiai buvo visiškai kiti. Kadangi esu iš technologinių mokslų srities, skaičių ir reakcijų kalba man daug paprastesnė, o šio projekto metu viską teko pradėti lyg nuo nulio. Atrodydavo, kad tai turėtų būti paprasti, žinomi dalykai, tačiau taip buvo ne visada.“, – pasakojo tyrėja. Stažuodamasi technologiniame parke Portugalijoje, Alisa teigia pamačiusi kaip mokslas gali tapti verslu ir koks didelis atotrūkis esti tarp jo ir įprastinio verslo modelio.
Kaip vieną iš pagrindinių mokymų privalumų tyrėjai įvardino kontaktų mezgimą. Jaunieji mokslininkai ne tik įgavo praktinių žinių (kaip derėtis, kaip kalbėtis su investuotojais, kaip pristatyti savo produktą), bet ir turėjo galimybę pasikalbėti su tokia pačia kalba kalbančiais žmonėmis, einančiais tuo pačiu keliu. Tai sudarė puikias bendradarbiavimo galimybes, kurios itin svarbios norint iš mokslo kurti verslą.
Projekto vadovė Lietuvoje: doc. dr. Aušra Rūtelionė (KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas).
Plačiau su SCIENT projektu galite susipažinti http://www.euscient.eu/
