Trečiadienio rytą būrys šalies verslininkų pradėjo nuo puodelio kavos KTU. Universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto, Vadovų mokyklos bei Suomijos Aalto universiteto atstovai juos pakvietė pasidalinti patirtimi ir praplėsti pažinčių tinklą pirmuosiuose verslo pusryčiuose.
Verslą bei aukštąjį mokslą suartinančią tradiciją, kuri yra įprasta Vakarų Europoje ir Skandinavijoje, Kauno technologijos universitete (KTU) pirmą kartą įdiegė Ekonomikos ir verslo fakultetas (EVF) bei jam priklausanti Vadovų mokykla.
Šiuose verslo pusryčiuose užsiregistravo 64 verslo bei akademinės bendruomenės atstovai. Tarp susirinkusiųjų buvo galima sutikti „DNB“ banko, „IBM Lietuva“, „UPS“, „Western Union“, „CallCredit“ bei daugybės kitų bendrovių atstovus.
Renginį atidariusi KTU EVF dekanė Edita Gimžauskienė džiaugėsi, kad tokia nauja tradicija leis verslui efektyviai išnaudoti Universiteto teikiamus privalumus.
„KTU orientuojasi į technologijas, inovacijas bei tarpdisciplinines studijas. Tarpdiscipliniškumas leidžia turėti platų spektrą kompetencijų ir jas derinti tarpusavyje. Galime identifikuoti verslo poreikius, problemas bei rasti ir pasiūlyti geriausius sprendimus“, – sakė dekanė.
KTU Vadovų mokyklos direktorius suomis Lauris Koponenas pristatė ir pusryčių svečius – EVF Finansų katedros vedėją, profesorių Rytį Krušinską ir Aalto universiteto Vadovų ugdymo padalinio prodekanę Miina Hillos.
R. Krušinskas susirinkusius verslininkus supažindino su vyriausybės inicijuotu bei Lietuvos mokslų tarybos kuruotu tyrimu „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“.
Šį tyrimą du metus vykdė jo vadovaujama tarpdisciplininė septynių šalies aukštųjų mokyklų komanda. Tyrimo išvadomis mokslininkai ne tik nubrėžė Lietuvos ateities ekonomikos gaires, tačiau ir pateikė sprendimų, kaip įveikti didžiausius laukiančius iššūkius.
Viešnia iš Suomijos M. Hillos pristatė Aalto universiteto Vadovų verslo administravimo magistro programą. Jos teigimu, ši programa įvardijama, kaip geriausia Šiaurės šalyse ir viena geriausių pasaulyje.
Jos teigimu, du metus trunkanti programa – būtina Lietuvos verslui.
„Remdamiesi skandinaviškomis švietimo tradicijomis su šia programa Kaune norime sustiprinti KTU Vadovų mokyklą“, – sakė viešnia.
Pasak L. Koponeno, šiuos verslo pusryčius Vadovų mokykla planuoja rengti ir toliau. Suomius žengti į Lietuvą paskatino šalies verslininkų susidomėjimas jų siūloma programa. Jo žiniomis, jau dabar yra ne vienas Lietuvos verslininkas, šią magistro programą kremtantis Suomijoje.
