2015-ųjų pabaiga simboliškai žymi naują pradžią – prasideda Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas. Partneriais tampa ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir jo kontrolinio akcijų paketo valdymą perimantis Kauno technologijos universitetas (KTU). Sandoris bus užbaigtas gavus Konkurencijos tarybos leidimą. Pažangiausias mokslo ir geriausias verslo universitetai, siekdami dar aukščiau iškelti kokybės kartelę, kartu telks mokslo ir studijų potencialą.
Abiejų aukštųjų mokyklų veiklos išliks savarankiškos, nes siekiama ne organizacinės integracijos, o unikalios studijų platformos sukūrimo. Universitetų stipriųjų pusių konsolidavimas įgalins technologinius, inžinerinius mokslus KTU studijuojantiems studentams įgyti antrepreneriškų žinių, kurias perteikia vienas geriausių Baltijos šalyse verslo universitetų, o ISM studentams atsivers lyderiaujančio technologijų universiteto mokslo ir studijų potencialas.
KTU rektorius Petras Baršauskas pabrėžia, kad, siekiant atliepti valstybės, visuomenės ir verslo lūkesčius, būtina gerinti studijų kokybę. Kelias siekti šio tikslo yra vienintelis – telkti geriausių Lietuvos aukštųjų mokyklų potencialą, glaudžiai bendradarbiaujant su verslu. Tik tokie partneriaujantys universitetai yra konkurencingi tarptautiniu mastu, gali išlaikyti talentingą akademinį personalą ir pritraukti geriausius vietos ir užsienio dėstytojus, tyrėjus, studentus.
Pastaruosius dvejus metus taip pat vyksta ir intensyvus KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų (LSMU) integracijos procesas – kuriamos bendros studijų programos, vykdomi mokslo projektai.
– Kodėl nuspręsta žengti tokį žingsnį – ateitį kurti kartu su ISM?, – paklausėme KTU rektoriaus Petro Baršausko.
– Nuosekliai telkiame studijų ir mokslo potencialą, todėl labai džiaugiuosi, kad sutapo KTU ir ISM universiteto ateities vizijos. ISM per du veiklos dešimtmečius įrodė esantis aukšto lygio socialinių mokslų ir verslo studijų universitetas, turintis tvirtas vertybes. Natūraliai šie į kokybę orientuoti šiuolaikiškai mąstantys universitetai tampa partneriais. Noriu pabrėžti, kad nei KTU, nei ISM veikla, struktūra nesikeis, tik stiprės kokybinė pusė.
Partnerystė padės kurti inovacijų ekonomikos poreikius atitinkančią studijų platformą; studentams, dėstytojams, tyrėjams atsivers abiejų universitetų studijų ir mokslo potencialas; tapsime dar patrauklesni geriausiems Lietuvos ir užsienio talentams; sustiprinsime lyderiavimą tarptautinėje erdvėje. Priimtas sprendimas padės kurti sistemą, kuri leistų generuoti pajamas. Tai – toliaregiškas žingsnis, vėliau leisiantis dar labiau investuoti į žmones, akademinį personalą.
Norėdami tapti dar stipresni, žvalgomės ir į galimus užsienio partnerius – aukščiausio lygio JAV universitetus. KTU ir ISM sinergija suteiks papildomo svorio derybose.
Artimiausi mūsų planai – susėsti kartu ir planuoti, kaip efektyviausiai, greičiausiai sinergizuoti abiejų aukštųjų mokyklų veiklas.
– Minite europines universitetų tendencijas. Kokios jos?
– Universitetas nėra savitikslis, nuo išorinio pasaulio atsiribojęs organizmas. Jis turi reaguoti į pokyčius visuomenėje, pasaulines tendencijas, žengti koja kojon su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, atliepti valstybės, verslo poreikius. ISM objektyviai vertinamas kaip geriausias vadybos, ekonomikos, verslo universitetas Lietuvoje. KTU lyderiauja inžinerijos, technologijų, informacinių technologijų, finansų ir daugelyje kitų sričių. Tai yra puikus pagrindas abiejų aukštųjų mokyklų sinergijai.
Tokios ir yra europinės tendencijos – geriausiųjų potencialo telkimas, siekiant didinti studijų, mokslinių tyrimų kokybę, skatinti tarpdiscipliniškumą, efektyviau bendradarbiauti su verslu. Šiandien nebe specializuotas, nišinis, o bendrasis universitetas (angl. „comprehensive university“) yra aukštojo mokslo ateitis. To siekti yra ne vienas kelias – partnerystė, jungimasis, jėgų konsolidavimas.
Jau ne vienerius metus Lietuvoje kalbama apie būtinybę optimizuoti aukštųjų mokyklų, kurių yra gerokai per daug tokiai mažai šaliai, tinklą. Nuo šiandien priimtų sprendimų priklauso mūsų valstybės ateities – ar būsime modernia inovacijų ekonomikos, ar tik pigios darbo jėgos šalimi. Inovacijos, aukštosios technologijos yra šiuolaikinės išsivysčiusios valstybės gerovės pamatas.
– Kokie kiti svarbūs sprendimai telkiant studijų ir mokslo potencialą numatyti artimiausioje ateityje?
– Remiamės geriausiais pavyzdžiais. Vienoje labiausiai išsivysčiusių Europos šalių Suomijoje, sujungus tris skirtingų sričių aukštąsias mokyklas, buvo sukurtas Aalto universitetas, sparčiai siekiantis iškelto tikslo – tapti vienu geriausių Europos universitetų. Taip pat galima minėti ir panašius Danijos, Prancūzijos, Švedijos ir kitų šalių pavyzdžius.
Pastaruosius dvejus metus nuosekliai dirbame telkdami KTU ir Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LSMU) mokslinį ir studijų potencialą, stiprindami tarpdiscipliniškumą. Artimiausiais metais tapsime vienu universitetu, sujungdami technologijas, socialinius ir humanitarinius mokslus su medicina. Sveikatos technologijos ir biotechnologijos – viena perspektyviausių mokslo ir verslo sričių pasaulyje. Gyvybės mokslas, kuriam reikia ir medikų, ir programuotojų, ir ekonomistų, ir inžinierių, ir technologijos mokslų ir kitų sričių specialistų, yra labai svarbus mūsų ateičiai.
Jei norime tapti lyderiais Lietuvoje, regione, o gal net ir tam tikroje Europos dalyje, ryžtingus sprendimus turime priimti jausdami atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei, valstybei, ateinančioms kartoms.
[[{“fid”:”19636″,”view_mode”:”680_plotis_blokui”,”fields”:{“format”:”680_plotis_blokui”},”type”:”media”,”attributes”:{“class”:”media-youtube-video media-youtube-10 media-element file-680-plotis-blokui”}}]]
