Kauno technologijos universiteto ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) darbuotojos doc. dr. Jurga Duobienė ir prof. dr. Vilmantė Kumpikaitė – Valiūnienė lankėsi pasaulinėje konferencijoje „Academy of Management Anual Meeting“( liet. „Vadybos akademijos metinis susitikimas“). Apie šios konferencijos ir vadybos ypatumus kalbėjomės su profesore V. Kumpikaite – Valiūniene.
– Kokios vadybos tendencijos pasaulyje vyrauja dabar? Kaip tai atsispindėjo konferencijoje, kurioje dalyvavote?
– Pastebėjau, kad vadyba orientuojasi į šiandienos didžiuosius iššūkius (angl. Grand Challenges), kurie apima senėjančią visuomenę, globalizaciją ir klimato pokyčius. Šių metų konferencijoje, kurios tema „Interfaces“ (liet. „Sąsajos“), buvo orientuojamasi į sąveiką tarp darbuotojų ir organizacijų. Konferencijos metu akcentuota, kad sąsajos labai svarbios šiandienos organizacijose, kai informacija, žmonės ir kiti ištekliai „išeina“ už organizacijos sienų. Žvelgiama į besikeičiančią organizaciją ir darbo rinką, kur šiandienos darbuotojai labai dažnai keičia darbovietes, o jeigu tradiciškai ir yra prisirišę prie vienos darbovietės, tai internetas ir mobilūs telefonai leidžia jiems kirsti organizacijos ribas dešimtis kartų per dieną.
– Ar vadybos tendencijos, pastebėtos mokslinės konferencijos metu, skiriasi nuo Lietuvos tendencijų? Kodėl?
– Lietuvos mokslininkai seka pasaulyje vykstančius pokyčius. Gal kaip didžiausią skirtumą išskirsčiau, kad Lietuvoje mokslininkai skatinami bendradarbiauti su verslu ir patenkinti verslo poreikius, kas yra visiškai suprantama. Tačiau svarbiausios vadybos tendencijos žvelgia toliau nei verslo interesai ir yra orientuotos į didžiųjų pasaulio problemų sprendimą bei visuomenės gerovės skatinimą. Nors Lietuvoje pastebimas socialiai atsakingo verslo augimas, vis tik mažai dėmesio skiriama darbuotojams, jie dažniausiai traktuojami kaip kaštai, o ne žmogiškasis kapitalas, kurį reiktų auginti siekiant konkurencinio pranašumo. Bet čia gal reikėtų kalbėti ne tik apie darbdavių supratimą, bet ir apie finansines organizacijų galimybes.
– Kokiais įdomiais faktais ar pranešimais konferencijos metu pasidalijo kiti dalyviai?
– Tai buvo 77-oji metinė „Academy of Management“ (liet. „Vadybos Akademijos “ ) konferencija, kurioje dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. dalyvių iš daugiau nei 90 pasaulio valstybių. Konferencijoje vyko daugiau nei 2 tūkst. įvairių pranešimų sesijų. Kiekviena konferencijos sesija ir kiekvienas pranešimas yra aukšto lygio ir dalyviams suteikia naujų žinių bei įžvalgų.
Ši konferencija išskirtinė tuo, kad joje susirenka praktikai, garsiausi bei labiausiai skaitomi ir cituojami pasaulio mokslininkai, vadovėlių, kuriuos skaitome ir kuriuos naudojame studijų procese autoriai, su kuriais galima susitikti, pabendrauti, padiskutuoti. Aš lankiausi sesijose, susijusiose su tarptautiniais žmonių ištekliais: ekspatriacija ir migracija, nes pastaruoju metu atlieku mokslinius tyrimus būtent šiose srityse.
Man įstrigo vienu iš geriausiu Tarptautinių žmonių išteklių sesijoje pripažinto straipsnio „Age, Gender, and a Double Jeopardy in Expatriate Selection“ (liet. „Amžius, lytis ir dvigubas elgesys išeivijoje“), parengto mokslininkų iš ESADE Business School ir Berno universiteto tyrimo rezultatai, kurie atskleidė, kad užsienio darbuotojų atrankos procese kandidatus vertinę vyrai, juos atrenka neatsižvelgdami į jų lytį. Tuo tarpu, vertintojos moterys gerokai prasčiau vertina kitas kandidates moteris. Tai siejama su diskriminacijos ir stereotipų teorijomis ir aiškinama, kad moterys jaučia didesnį spaudimą ir joms reikia daugiau pastangų užimti tokias pačias pareigas nei vyrams, todėl vertintojos ir yra reiklesnės savo lyties kandidatėms.
– Ar pristatėte savo nagrinėjamą temą konferencijos metu? Jei taip, papasakokite apie tai plačiau.
– Kartu su kolegomis doc. Jurga Duobiene ir prof. Ashly Pinnington iš British University in Dubai (liet. – Britų Universitetas Dubajuje) skaitėme pranešimą tema „Migrant Investements in their Country of Origin Through Virtual Work Contracts“ (liet. „Migrantų investicijos į gimtąją šalį per virtualaus darbo sutartis“). Jį pristatėme karjeros vystymo sesijoje, kur užsimezgė įdomios diskusijos ir sulaukėme grįžtamojo ryšio. Pranešimo metu pristatėme savo tyrimo, kuriame analizavome 3022 emigrantus iš Lietuvos, rezultatus. 51.9 proc. respondentų pareiškė susidomėjimą dirbti Lietuvos įmonėse virtualioje aplinkoje. 50.5 proc. respondentų tai darytų dėl finansinių motyvų, 13.8 proc. – dėl emocinių sąsajų su Lietuva ir 14.9 proc. respondentų mano, kad tai būtų naudinga, jei nuspręstų sugrįžti į Lietuvą.
– Ar mokslinėje konferencijoje įgytas žinias panaudosite paskaitose su KTU EVF studentais?
Konferencijos metu vyko ir seminarai edukacijos tematikomis, kur kolegos iš skirtingų institucijų dalijosi savo patirtimi. Visuomet bandome integruoti išgirstus naujus gerosios patirties pavyzdžius, įvesti dar daugiau informacinių technologijų į patį studijų procesą, orientuotis į šiandieninį studentą. Be to, konferencijoje skelbiami naujausi pasaulyje vykdyti moksliniai tyrimai įvairiose vadybos srityse. Šiomis žiniomis ir tyrimų rezultatais taip pat pasidalinsime su studentais, skatinsime juos skaityti naujausius mokslinius straipsnius ir atlikti mokslinius tyrimus bei įgytas žinias taikyti praktiškai.