Vystantis blokų grandinių technologijai, reguliacinių institucijų galia tampa ribota, nes globalaus verslo kontekste naudojant šias skaitmenines technologijas galima apeiti net ir naujai priimamą reguliavimą, o ankstesnės industrijoje galiojančios normos nebetenka prasmės. Technologijos galia ir decentralizavimu grįsta blokų grandinių verslo filosofija iškelia verslo sąžiningumo ir etikos dilemas, kurias išspręsti reikalinga ypač glaudus verslo, valdžios ir reguliatorių bendradarbiavimas.
Formalių ir neformalių institucijų susietumas (angl. institutional braiding) yra vienintelis būdas, kuriuo galima paveikti verslo, paremto blokų grandinėmis, vystymąsi. Institucijų susietumas leidžia apjungti atsirandantį reguliavimą, industrijoje besiformuojančias naujas verslo praktikas ir vertybių rinkoje formavimą. Tokia sinergija garantuoja, kad industrija bus suinteresuota vystyti verslą etiškai ir atsižvelgiant į skirtingas interesų grupes, o ne siekiant panaudoti technologines galimybes reguliacinėms priemonėms apeiti.
Šių išvadų buvo prieita tyrinėjant blokų grandinių technologiją naudojančias verslo įmones Amerikoje, Kinijoje, ir Europoje. Tyrinėtų įmonių strateginiai atsakai esant netobulam reguliavimui vienoje šalyje bei globaliose rinkose rodo, kad blokų technologija leidžia vystyti verslą apeinant reguliacines priemones, nesvarbu kokios griežtos jos bebūtų. Tyrimo, inicijuoto lietuvių tyrėjų, įžvalgos yra pateikiamos Routledge leidyklos serijos Pažanga vadybos ir verslo studijose (angl. Digital Entrepreneurship and the Global Economy, Routledge Advances in Management and Business Studies) recenzuotoje (peer-reviewed) knygoje „Skaitmeninis Verslumas ir Globali Ekonomika“, redaktorius J. Mark Munoz. Tyrėjoms- dr. Aušrinei Šilenskytei Vazos universiteto Suomijoje ir Jurgitai Butkevičienei iš Kauno Technologijos universiteto, Lietuva talkino JAV Denverio universiteto profesorius ir tarptautinio verslo moksle lyderiaujančios Tarptautinio verslo akademijos (Academy of International Business) garbės narys prof. dr. Charles Dhanaraj.
Įdomu tai, jog blokų grandinių technologija grįsti verslai sugeba veikti nuolat kintančioje aplinkoje, kurioje vis dar formuojasi ir keičiasi ne tik reguliacinė aplinka, bet ir industrijos bei visuomenės požiūris į šiuos inovatyvius verslus. Blokų grandinių technologija grįstų verslų išskirtinumas yra tas, kad jie veikia globaliai, veikia skaitmeniniame pasaulyje ir remiasi decentralizacijos principu, siekdami eliminuoti tarpininkavimo rolę atliekančias centrines organizacijas. Tačiau ne paslaptis, jog dėl žinių ir kompetencijų visuomenėje trūkumo, spartaus kripto valiutų augimo bumo, pradiniai kripto valiutų siūlymai dažnai pasižymėjo oportunistine veikla ir tokių projektų nesėkmėmis. Tačiau net ir tokioje aplinkoje pavieniai inovatyvūs ir į skaidrų verslą orientuoti verslininkai sugebėjo sėkmingai vystyti inovatyvius ir globaliai veikiančius sprendimus.
Tačiau nuolatinis verslo aplinkos pokytis, kuomet formuojasi ir keičiasi reguliavimas ir praktikos atitikties procedūrose, kripto žetonų apibrėžtis, finansavimo ar paslaugų teikimo vartotojams praktikos įneša labai daug neapibrėžtumo naujoves kuriantiems verslininkams, kurie siekia realizuoti drąsius ir visuomenei naudingus sprendimus bei įgauti pradininkų pranašumą. Tokiems verslininkams nuolatos iškyla dilema, kaip nepažeidžiant esamų teisinių normų kurti inovacijas ir naujus verslo modelius, ir kompensuoti tokius verslo aplinkos trūkumus, kad galėtų sėkmingai, etiškai, ir legaliai vystyti verslą.
Atliktas tyrimas atskleidė kad technologijų ir globalių verslo modelių dėka teisinio reguliavimo spragos ir industrijos normų trūkumas ne riboja, bet suteikia galimybių vystyti verslą, tačiau neapsaugo visuomenės nuo oportunistinės rinkos dalyvių veiklos. Tyrime buvo apklaustos įmonės, kurios industrijoje kuria skirtingą vertę: kuria aplikacijas ant blokų grandinių, vysto blokų grandinių platformas, teikia teisines konsultacijas, ar padeda aplikacijų kūrėjams pardavimų bei kitais marketingo klausimais. Apklausos rezultatai rodo, kad skirtingas šalių reguliacinis požiūris ir reguliavimo netobulumai veikia šias įmones skirtingai, tačiau įmonių atsako į reguliacinį ir industrijos vertybių bei praktikų netobulumą taktikas galima suskirstyti į keturias grupes: apsimestinis atitikimas (angl. Window dressing), jurisdikcinis arbitražas, atitikimas institucijų išreiškiamai galiai ir reputacija grįstas verslo legitimizavimas.
Kitaip sakant, tik dvi iš keturių taktikų buvo orientuotos į institucijų galias, kitos dvi taktikos buvo skirtos reguliacinėms ir vertybinėms institucijų galioms apeiti. Tai rodo, kad technologinės galimybės leidžia vystyti sėkmingą traptautinį verslą nepaisant etinių standartų ir reguliacinių priemonių. Tokiu atveju, norint apsaugoti vartotojus, išsaugoti rinkos saugumą, bei užtiktinti tinkamai fukcionuojančios rinkos reguliavimą reikia pasitelkti institucijas susiejančias priemones ir ne aklai drausti, o dirbti su innovatyvaus verslo kūrėjais kartu kuriant prasmingas reguliacijas bei gerąsias praktikas rinkoje. Tyrimas rodo, kad įmonės, kurios pasirinko reputacija grįsta verslo modelį sėkmingai dalyvavo tokiose veiklose ir pasiekė puikių rezultatų, tenkinančių ir regulatorių, ir industrijos dalyvius.
Aušrinė Šilenskytė, mokslų daktarė Vaasa universitete, akcentuoja, kad svarbu suprasti technologinius blokų grandinių ypatumus bei skirtumus norint suprasti jų poveikį industrijai bei vartotojams. Šiame tyrime buvo apklaustas verslas kuriantis naudojant atvirą (public) blokų grandinių technologiją. Šio tyrimo rezultatai visai kitaip turėtų būti interpretuojami kalbant apie uždarą blokų grandinių platformos tipą ar hibridinį modelį. Būtent atvirų blokų grandinės technologija ir su ja susijusios ekosistemos leidžia sėkmingai naviguoti tarp skirtingų institucinių aplinkų bei apeiti reguliacinias piemones. Aušrinė pastebi, kad apsimestinio atitikimo taktika, kuria gali naudotis verslai, kuriantys ant atviros blokų grandinės, naudojama tada, kai industrijoje nėra nusistovėjusių etikos normų bei gerųjų praktikų. Rinkos dalyviai, kurie į šią industriją įžengė vedini inovacijų, o ne greito pelno, gauto bet kokiomis priemonėmis, tikslais patys ėmė kurti gerąsias praktikas ir ieškoti galimybių eliminuoti neetiškus verslininkus. Taip atsirado taktika grįsta reputacijos kūrimu.
Šios industrijos vystymosi tendencijos rodo, kad technologijos turi vis didesnį ir stipresnį poveikį kiekvenam visuomenės nariui. Dėl kripto ekonomikos atsirandačio socialinio bei ekonominio poveikio visuomenei, vadybinės ir technologinės žinios tampa svarbios kiekvienam piliečiui. Šios žinios, kartu su reguliacinėmis piemonėmis, ir užtikrina galimybes sėkmingam naujųjų technologijų panaudojimui versle nepažeidžiant etikos normų bei teisinio reguliavimo. Dėl to Aušrinė tikisi, kad kompleksiškas ir tarpdisciplininių žinių reikalaujantis fenomenas sėkmingai ras kelią į vadybos ir tarptautinio verslo mokymosi programas.
Jurgita Butkevičienė, KTU doktorantė – kandidatė, aktyviai dalyvavusi ne tik šiame tyrime, bet ir nagrinėjusi Fintech institucinės aplinkos formavimąsi Lietuvoje, pastebi, kad skaitmeninės transformacijos metu, kuomet itin greitai vystosi nauji, skaitmeninėmis technologijomis grįsti sektoriai, industrijoje labai trūksta institucinio raštingumo, kuris apima supratimą kaip veikia formalios (teisinės) ir neformalios (industrijoje galiojančios praktikos ir mąstymo modeliai), kaip jų darna lemia sėkmingą ir greitą transformaciją.
Dar daugiau, jos nuomone, šis supratimas veda ne tik prie sėkmingų strategijų taikymo, bet ir prie gebėjimo kurti institucines inovacijas šalyje, kurios leistų sparčiau nei kitos šalys įgyvendinti pokyčius ir kurti šalies konkurencinį pranašumą. Ji taip pat pastebi, kad kartais ypač politiką formuojančius asmenis sutrikdo pačio žodžio „institucijos“ dviprasmiškumas, kadangi „institucijos“ gali būti suprantamos kaip visuomenės įstaigos, tačiau kita šio termino reikšmė yra „formalios ir neformalios politinės taisyklės, tradicijos, normos bei simboliai ir viešosios politikos priemonės bei procedūros“ arba paprastai tariant apibūdinamos kaip tam tikros visuomenės žaidimo taisyklės. Būtent blokų grandinių technologija grįsto verslo vystymas ir parodo, kad globaliai veikiantiems, skaitmeniniams verslams vien tik formalių taisyklių nepakanka, kad pasiekti visuomenei žalos nedarantį vystymąsi.
