„Kad nebūtų užburto rato, kai smulkiosios ir vidutinės įmonės piktinasi dėl paskirtų baudų, laiku nevykdomų mokestinių įsipareigojimų, susijusių su aplinkosaugine ir socialine veikla ir atskaitomybe, joms reikia paprasto dalyko – žinių, suvokimo ir instrumento, – įsitikinusi Ekonomikos ir verslo fakulteto Apskaitos katedros doc. dr. Lina Klovienė.
Būtent tokį tikslą, susijusį su tvaraus vystymo(si) (angl. sustainable development) svarba, socialinės ir aplinkosauginės atskaitomybės integravimu su smulkių ir vidutinių įmonių veiklos vertinimu, EVF dėstytoja drauge su kolege Bolonijos universiteto (Italija) profesore Maria-Teresa Speziale rugpjūčio 31 d. pristatė prof. Jim Haslam kvietimu Šefildo universitete (Sheffield University Management School) (Jungtinė Karalystė) specialiai šio atliekamo tyrimo rezultatams pristatyti organizuotame moksliniame seminare.
Tvarus vystymasis šiandien pripažįstamas kaip viena aktualiausių Europos vystymosi probleminių krypčių. Žvelgiant į skirtingų įmonių situaciją, pastebimas socialinės ir aplinkosauginės veiklos ir atskaitomybės progresas didžiųjų įmonių veikloje, tačiau smulkios ir vidutinės įmonės (tokių Europoje yra daugiau nei 95%) atvirkščiai – menkai suinteresuotos tvaraus vystymo iniciatyvomis, stokoja finansinių, laiko ir žmogiškųjų išteklių pagal reikalavimus ir tinkamai vykdyti socialinę ir aplinkosauginę veiklą, atskaitomybę bei šioje srityje vertinti veiklą. Iš čia natūraliai kyla nesusipratimų, pasibaigiančių akistata su kontroliuojančiomis institucijomis ir baudomis: „Iš tiesų patys smulkieji verslininkai prisipažįsta susiduriantys su nežinojimo, neišmanymo, procesų nevaldymo problemomis: už ką, kada ir kokius mokesčius sumokėti, su aplinkosauginiais aspektais susijusią informaciją ar ataskaitas reikia pateikti ir pan. Natūralu, kad tokių įmonių vadovai su nepasitikėjimu ir pykčiu žiūri į tvarų vystymąsi ir jo keliamus reikalavimus. Turėdami mintyje, kiek daug įmonių susiduria su šiomis pasikartojančiomis situacijomis, kyla pagrindinis makro lygmens siekis – kaip Senojo žemyno šalių smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms sklandžiai ir prasmingai įgyvendinti tvaraus vystymosi principus savo veikloje?“ – aktualumą grindžia docentė.
L. Klovienė pažymi, kad būtinas didelis įdirbis šviečiant mažas įmones tvaraus vystymosi klausimais, pristatant joms konkrečias naudas: „Mūsų tarpdisciplininio tyrimo pagrindinis tikslas – smulkioms ir vidutinėms įmonėms padėti parengti rekomendacijas ir/arba jų pagrindu instrumentą, integruotą į jų veiklos vertinimo sistemą, padėsiantį lengvai kontroliuoti ir valdyti socialinės ir aplinkosauginės veiklos ir atskaitomybės procesus; kad jie patys būtų savo veiksmų šeimininkai ir visiškai suprastų, ką ir dėl ko daro, kodėl priima vienokius ar kitokius sprendimus, kur gali sutaupyti ir mažinti riziką, kad įmonės vadovai, buhalteriai pagrįstai planuotų savo tolesnius darbus nebijodami force majeure, – šypsosi EVF dėstytoja.
Tarpdisciplininį tyrimą 2014 metais pradėjusios, L. Klovienė ir M. T. Speziale dabar turi visiškai parengtą teorinę analizę. Šefildo universiteto Vadybos mokykloje (Sheffield University Management School) mokslininkų bendruomenei pristačiusios savo įdirbį bei tolimesnių tyrimų kryptis, susijusius su praktiniais darbais, jos sulaukė pozityvių įvertinimų, stiprių rekomendacijų tolesniems tyrimo etapams, taip pat konstruktyvios kritikos. Itin vertingas rekomendacijas ir pastebėjimus išreiškė Professor of Accounting for Sustainable Development Fran Birkin, Chair in Finance prof. Suman Bhaumik, Divisional Director of Research and Impact prof. Jim Haslam, prof. Bill Lee, Barry Pierce ir kiti pasaulyje gerai žinomi apskaitos ir finansų srities mokslininkai.
Kitame, praktinės tyrimo dalies etape, suplanuoti žvalgomieji tyrimai Lietuvoje ir Italijoje, mikro (iki 10 darbuotojų), smulkiose (10 – 50 darbuotojų) ir vidutinio dydžio (50 -250 darbuotojų) įmonėse. Taip pat numatytas tarpinis susitikimas ir tyrimo eigos aptarimas su Bolonijos universiteto profesore kitų metų pavasarį.
