Ar galėtumėte įsivaizduoti, kad po kelerių metų mūsų pietų stalas atrodys visiškai kitaip nei šiandien? Vietoje tradicinės mėsos patiekalų – augalinis kepsnys, bulvių traškučius pakeis baltyminiai traškučiai iš vabzdžių, o greitojo maisto restoranuose rinksimės mėsainius su laboratorijoje išauginta mėsa. Tai, kas neseniai atrodė futuristinė vizija, sparčiai tampa realybe visame pasaulyje. Ši tendencija paliečia ne tik maisto pramonę, bet ir mūsų kasdienius vartojimo įpročius.
Alternatyvių baltymų rinka sparčiai auga visame pasaulyje. Augaliniai, fermentuoti, laboratorijose išauginti ar net iš vabzdžių gaminami produktai traukia dėmesį ne tik dėl egzotiškumo, juos renkasi vartotojai, kuriems svarbu mažinti poveikį aplinkai, užtikrinti gyvūnų gerovę ir gyventi sveikiau. Nors kažkam vabzdžių baltymų batonėlis vis dar gali kelti šypseną ar skepticizmą, verta atkreipti dėmesį į pasaulines prognozės.
Tyrimai rodo, kad iki 2035 m. alternatyvūs baltymai sudarys apie 11 proc. visos pasaulinės baltymų rinkos, kurios vertė sieks net 290 mlrd. JAV dolerių. Europa išliks viena iš didžiausių šio sektoriaus rinkų, o Lietuvoje jau dabar stebimas nuoseklus mėsos pakaitalų ir augalinės kilmės produktų populiarėjimas – ypač tarp jaunų, sveikata ir tvarumu besidominčių vartotojų.
Atsižvelgiant į jau minėtas pasaulines tendencijas, Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjai gilinasi į tai, kaip Lietuvos vartotojai vertina alternatyvius baltymus.
Šiam tikslui įgyvendinamas projektas „Vartotojų įpročių kaita renkantis alternatyvių baltymų maistą“, finansuojamas pagal Žemės ūkio ministerijos 2023–2027 m. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programą. Projektas startavo 2025 m. pavasarį ir šiandien jau pasiekė pusiaukelę. Per pirmąjį etapą tyrėjai atliko pasaulinių tendencijų analizę bei surengė reprezentatyvią 1 000 Lietuvos gyventojų apklausą, siekdami išsiaiškinti, kokios yra žmonių žinios, nuostatos ir vartojimo įpročiai pasirenkant augalinius, fermentuotus, laboratorijoje auginamus ar vabzdžių baltymų pagrindu pagamintus produktus.
Šiuo metu mokslininkai rengia studiją, kurioje bus apibendrintos pagrindinės įžvalgos: kas skatina, o kas stabdo lietuvius rinktis alternatyvius baltymus, ir kurios šio sektoriaus kryptys turi daugiausia potencialo plėtrai iki 2035 m. Rezultatai ir rekomendacijos politikos formuotojams, verslui bei plačiajai visuomenei bus pirmą kartą pristatytos rugsėjo 27 d. 10 val. specializuotojeparodoje „Gyvulininkystė 2025“ seminaro „Ar lietuviai pasiruošę vartoti naujus baltymus? Vartotojų požiūris į tvarią mitybą“ metu (2-ajame paviljone, Akademijoje, Kauno raj.).
KTU projekto komandą sudaro Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė dr. Aušra Rūtelionė ir vyr. lektorė dr. Rita Markauskaitė.
