Lietuviai gyvena geriau nei prancūzai – paradoksalu?

Verslas žiniasklaidai | 2020-05-25

Alina Stundžienė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė

Nors lietuvių pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o skurdo lygis – vienas didžiausių, įdomu paanalizuoti, kaip savo finansinę padėtį vertina patys lietuviai, o kartu jų vertinimus naudinga palyginti su kitų šalių namų ūkių finansinės padėties vertinimais. Kai kurie faktai gali nustebinti.

Kiekvieną mėnesį šalių atsakingos institucijos (Lietuvoje – Lietuvos statistikos departamentas) atlieka vartotojų nuomonių statistinį tyrimą ir pateikia informaciją apie namų ūkių finansinę padėtį, t.y. kokia dalis namų ūkių sugeba kaupti santaupas, o kokia dalis leidžia santaupas ar net skolinasi.

Dabartinė finansinė padėtis – geresnė nei bet kada

Teigiamas balansas rodo, jog didesnė visuomenės dalis kaupia lėšas, tuo tarpu neigiama reikšmė rodo, jog šalyje vyrauja namų ūkiai, kurie leidžia santaupas ar skolinasi. Jau ilgą laiką (nuo 2005 m.) labiausiai sutaupyti pavyksta Liuksemburgo ir Švedijos gyventojams, kur apie 40 procentinių punktų taupančių namų ūkių dalis viršija besiskolinančių ar leidžiančių savo santaupas namų ūkių dalį.

Taip pat tarp taupančiųjų dominuoja Austrijos, Čekijos, Danijos, Vokietijos ir Suomijos namų ūkiai (balansas svyruoja apie 25 proc.). Tuo tarpu daugiausiai besiskolinančių ar gyvenančių iš santaupų namų ūkių yra Turkijoje (balansas -25 proc.), taip pat Kroatijoje, Rumunijoje, Graikijoje ir Serbijoje (balansas svyruoja apie -10 proc.).

Nors Lietuvoje ilguoju laikotarpiu žiūrint (nuo 2005 m.) taupančių namų ūkių dalis vidutiniškai 8 procentiniais punktais viršijo besiskolinančių ar gyvenančių iš santaupų namų ūkių dalį, šių metų pradžioje šis rodiklis išaugo iki daugiau nei 20 proc. Beje, jo augimo nesustabdė netgi koronaviruso pandemija ir šių metų balandžio mėnesį rodiklio reikšmė siekė 22,9 proc., kuri yra didžiausia jo skaičiavimo istorijoje. Pagal jį Lietuva šiuo metu yra Europoje šalių sąrašo viduryje, bet lenkia netgi tokias šalis kaip Prancūziją ar Belgiją

1 pav. Esamos namų ūkių finansinės padėties įvertinimas (balansas) 2005 m. sausio mėn. – 2020 m. balandžio mėn

Kol kas reikšmingai nepasikeitė ir daugelio kitų Europos šalių namų ūkių padėtis. Vis dėlto, dalies šalių namų ūkiai jau jaučia pasekmes: Čekijoje balansas per pastarąjį mėnesį sumenko 9,3 procentiniais punktais (nuo 38,8 kovo mėn. iki 29,5 balandžio mėn.), Maltoje per tą patį laikotarpį – 8,1 (nuo 29,6 iki 21,5), Vengrijoje per du mėnesius jis krito 11,4 procentiniais punktais (nuo 12,9 vasario mėn. iki 1,5 balandžio mėn.), o Portugalijoje per tą patį laikotarpį – 6,8 (nuo 17,2 iki 10,4).

Kaip finansinė padėtis keisis per šiuos metus?

Nors kol kas daugelis namų ūkių Europoje dar nepajuto koronaviruso pandemijos pasekmių, daugumos nuotaikos dėl jų finansinės padėties pasikeitimo per artimiausius 12 mėnesių yra pesimistinės.

Bendras ES namų ūkių finansinės padėties per artimiausius 12 mėn. pasikeitimo balansas smuko į neregėtas žemumas (2 pav.). Didžiausia dalis namų ūkių, kurie tikisi finansinės padėties pablogėjimo, yra Graikijoje, Slovėnijoje ir Lenkijoje – balandžio mėn. balansas (t.y. skirtumas tarp dalies namų ūkių, kurie mano, jog padėtis pablogės, ir dalies namų ūkių, manančių, jog padėtis pagerės) šiose šalyse atitinkamai lygus -43,7 proc., -36,2 proc. ir -35,9 proc.

Vis dėlto keturiose Europos šalyse, t.y. Švedijoje, Serbijoje, Danijoje ir Suomijoje, namų ūkių, manančių, jog jų finansinės padėtis per metus pagerės, dalis 2-6 procentiniais punktais viršija manančiųjų atvirkščiai dalį. Nepaisant to, ir šiose šalyse jaučiamas pozityvumo traukimasis – balanso reikšmė, nors ir teigiama, per pastarąjį mėnesį smuko beveik 4 kartus, tik Švedijoje mažiau – apie 2 kartus.

Vertinant padėtį nuo 2005 m. visų be išimties Europos šalių balansas krito žemiau vidurkio, o Liuksemburge, Lenkijoje ir Turkijoje šių metų balandį pasiektas žemiausias taškas per šį laikotarpį. Prie žemiausio taško per analizuojamą laikotarpį sparčiai artėja ir Slovakija, Vokietija ir netgi Suomija.

Lietuva, palyginus su kitomis Europos šalimis, kol kas atrodo visai neblogai ir pagal balanso dydį patenka į pirmąjį Europos šalių dešimtuką, aplenkdama kitas Baltijos šalis, tiek pagal balanso reikšmę balandžio mėn., tiek pagal šio rodiklio nuosmūkį per pastarąjį mėnesį.

Balansas Lietuvoje sumenko nuo 2,2 proc. kovo mėn. iki -11,7 proc. balandį, Latvijoje atitinkamai nuo 3,6 proc. iki -12,0 proc., o Estijoje nuo 5,6 proc. iki -13,5 proc. Per mėnesį labiausiai smuko rodiklio reikšmė Lenkijoje – 40,1 procentiniais punktais, apie 30 procentinių punktų jis sumenko Vengrijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje bei Slovakijoje. Per du pastaruosius mėnesius 36 procentiniais punktais jis nukrito Kroatijoje ir Kipre, o 43 procentiniais punktais – Graikijoje.

Kaip tiksliai namų ūkiams pavyksta nuspėti ateitį?

Ekonomistai gyventojų lūkesčių rodiklį laiko vienu svarbiausiu prognozuojant šalies ekonominę situaciją artimiausiu metu.

Vis dėlto įdomu paanalizuoti, kokia dalimi jų lūkesčiai pasitvirtina. Tam galima palyginti namų ūkių apklausų rezultatus, o tiksliau respondentų atsakymus į klausimus Kaip, Jūsų nuomone, Jūsų namų ūkio finansinė padėtis pasikeis per artimiausius 12 mėnesių? ir Jūsų namų ūkio finansinė padėtis, palyginti su buvusia prieš 12 mėnesių. Idealiu atveju, jei namų ūkių lūkesčiai išsipildytų, kreivė, atspindinti respondentų atsakymus į antrąjį klausimą, turėtų būti pasislinkusi į dešinę pusę per 12 mėn. ar mažiau kreivės, atspindinčios respondentų atsakymus į pirmąjį klausimą, atžvilgiu, atkartodama pirmosios kreivės tendenciją.

Analizuojant bendras 27 ES šalių namų ūkio finansinės padėties palyginti su buvusia prieš 12 mėnesių vertinimų ir jos tikėtino pasikeitimo per artimiausius 12 mėnesių kreives matyti, kad jos yra praktiškai lygiagrečios, kas reiškia, kad lūkesčius dėl ateities didele dalimi nulemia tai, kokia situacija buvo per pastaruosius metus.

2 pav. Namų ūkio finansinės padėties palyginti su buvusia prieš 12 mėnesių vertinimas ir tikėtinas jos pasikeitimas per artimiausius 12 mėnesių

Vis dėlto europiečiai ilgą laiką buvo linkę optimistiškai žvelgti į ateitį, t.y. visu analizuojamu laikotarpiu (nuo 2005 m.) namų ūkių, kurie galvoja, jog jų finansinė padėtis per ateinanančius 12 mėn. pablogės, buvo mažiau nei namų ūkių, kurie savo finansinę padėtį, lyginant su prieš metus buvusia, laikė blogesne.

Ir pirmą kartą istorijoje kiek šis indeksas skaičiuojamas (nuo 1985 m.) šių metų balandį fiksuotas ES lūkesčių dėl finansinės padėties artimoje ateityje smukimas žemiau jų finansinės padėties pasikeitimo per pastaruosius metus vertinimo, t.y. nuo požiūrio „yra blogai, bet bus geriau“, pereita prie požiūrio „yra blogai, bet bus dar blogiau“, ko neturėjome netgi praėjusios 2008 m. krizės metu.

Baimės gali ir neišsipildyti

Lietuvoje situacija panaši tuom, kad ilgą laiką lietuviai taip pat su optimizmu žvelgė į savo finansinę padėtį, išskyrus krizės laikotarpį. Bet skirtumas tas, jog lietuviai (nuo 2008-2009 m.) labiau nei kiti europiečiai sugeba numatyti savo finansinę situaciją.

2008 m. antrąjį pusmetį lūkesčių dėl finansinės padėties ateityje rodiklis krito žemiau esamos finansinės padėties, lyginant su prieš metus, vertinimo ir kaip rodo statistika, 2009 m. sausio mėn. lūkesčių dėl finansinės padėtis ateityje rodikliui pasiekus žemiausią tašką -38,2 proc., po metų (2010 m. sausio mėn.) finansinės padėties, lyginant su prieš 12 mėn. buvusia, vertinimas buvo netgi blogesnis-39,9 proc.

Finansinės padėties vertinimas siejasi su anksčiau pateiktais lūkesčiais dėl ateities ir Suomijos, Estijos, Vengrijos bei Italijos atveju. Kitų šalių atveju lūkesčių kreivės tendencijos iš esmės sutampa su dabartinės padėties vertinimų kreive, taigi lūkesčių dėl finansinės padėties pasikeitimo rodiklis iš esmės atspindi ne tikėtiną būsimą jų finansinę padėtį, bet labiau dabartinę situaciją ir prognozuoti kitų ekonominių rodiklių tendencijas metų eigoje remiantis namų ūkių lūkesčių dėl jų finansinės padėties pasikeitimo per artimiausius 12 mėn. rodikliu tose šalyse nėra tikslinga.

Taigi yra tikimybė, kad baimės dėl finansinės padėties pablogėjimo gali ir neišsipildyti, jos gali būti sąlygotos padidėjusio psichologinio spaudimo – saviizoliacijos, baimės dėl savo ir artimųjų sveikatos ir pan.

Šią tikimybę kol kas palaiko ir esamos finansinės padėties vertinimas – nemaža dalis namų ūkių Europoje vis dar sugeba kaupti (taupyti). Vis dėlto, ar blogasis scenarijus, kuris yra prognozuojamas namų ūkių, išsipildys, ar baimės išsisklaidys neišsipildžiusios, priklauso nuo pandeminės situacijos suvaldymo greičio.

Kokį dar europiečių bruožą atskleidžia rezultatai?

Analizuojant namų ūkių apklausų duomenis išryškėja kitas įdomus bruožas – bendras Europos Sąjungos šalių finansinės padėties pasikeitimo palyginti su buvusia prieš 12 mėnesių kreivė per analizuojamą laikotarpį niekada nepakilo aukščiau nulio.

Tai reiškia, kad net ir ekonomikos kilimo laikotarpiu namų ūkių, teigusių, jog jų finansinė padėtis yra blogesnė nei buvusi prieš metus, yra daugiau nei teigiančių, jog finansinė padėtis per metus pagerėjo. Ar tai tikrai reiškia, kad žmonių finansinė padėtis kiekvienais metais tik prastėja nepriklausomai nuo to, kad ekonomika pastarąjį dešimtmetį augo gana sparčiai?

Atsakymas turbūt turėtų būti – ne, ir tai patvirtina kitas tiems patiems respondentams užduodamas klausimas Kuris iš šių teiginių geriausiai apibūdina dabartinę Jūsų namų ūkio padėtį: mes daug sutaupome, mes truputį sutaupome, išleidžiame viską, ką gauname, mes turime leisti santaupas, mes turime skolintis? Teigiama balanso reikšmė reiškia, kas didesnė namų ūkių dalis sutaupo, o ne leidžia santaupas ar skolinasi.

Iš 1 pav. matyti, kad ES dabartinę namų ūkių padėtį atspindinti kreivė nuo 2005 m. yra aukščiau 0 ir pastaruosius 6 metus tik augo, kas reiškia, jog taupyti pajėgiančių namų ūkių daugėja, t.y. namų ūkių finansinė padėtis gerėja.

Šį paradoksą gerai atspindi ir 3 pav., kur pavaizduotas ryšys tarp balanso, atspindinčio taupančių namų ūkių ir besiskolinančių ar leidžiančių santaupas skirtumą, pokyčio per 12 mėn. ir namų ūkio finansinės padėties, palyginti su buvusia prieš 12 mėnesių, vertinimo.

3 pav. Ryšys tarp balanso, atspindinčio taupančių namų ūkių ir besiskolinančių ar leidžiančių santaupas skirtumą, pokyčio per 12 mėn.

Gyvenam geriau nei prancūzai

Logiški respondentų atsakymai turėtų sąlygoti taškų išsidėstymą viršutiniame dešiniame kvadrate (tuo atveju, jei sutaupančių namų ūkių dalis per metus padidėja, finansinės padėties vertinimas turi būti teigiamas) ir apatiniame kairiame kvadrate (tuo atveju, jei sutaupančių namų ūkių dalis per metus sumažėja, finansinės padėties vertinimas turi būti neigiamas).

Kaip matyti iš 3 pav., net ir esant objektyviam įrodymui – ES sutaupančių namų ūkių skaičiui besiskolinančiųjų atžvilgiu padidėjus, namų ūkiai savo finansinę padėtį vis tiek laiko pablogėjus.

Lietuviai, panašiai kaip ir Vokietijos, Čekijos, Estijos bei Liuksemburgo gyventojai, nėra tokie kategoriški ir šiek tiek realiau vertina savo finansinę padėtį, nors iki adekvataus vertinimo irgi trūksta.

Šiame kontekste išsiskiria trys šalys – Danija, Suomija ir ypač Švedija, kur vyrauja priešingos tendencijos, t.y. namų ūkių finansinė padėtis beveik visada vertinama kaip pagerėjusi per metus, nors taupančiųjų namų ūkių dalis per laikotarpį besiskolinančiųjų atžvigiu sumažėja.

Taigi, nors lietuviai neretai yra apibūdinami kaip nepatenkinti savo gyvenimo lygiu ir besiskundžiantys dėl savo finansinės padėties, vis dėlto akivaizdu, kad daugumos Europos šalių, netgi tokių kaip Prancūzijos ar Belgijos gyventojai, skųstis dėl finansinės padėties, teigiant, kad ji vis prastėja, mėgsta dar labiau.

Galime tik pasidžiaugti, kad mes, lietuviai, pasirodo, galime gyventi netgi geriau nei prancūzai.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku