Rytis Krušinskas, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius
FINTECH ir su tuo susijusios priemonės (tyčia ar netyčia) dažnai apipinamos mitais, tačiau čia naudojamos priemonės ir įrankiai – pakankamai nesudėtingi suprasti. Imkime, kad ir pirminį kriptovaliutų siūlymą ICO (angl. Initial Coin Offering).
Tam tikra prasme tai yra kažkas panašaus į IPO (angl. Initial Public Offering) ekvivalentą investavimo aplinkoje. Tai yra finansinių išteklių pritraukimo priemonė, siūlant ją kaip atsiskaitymo priemonę už tam tikras paslaugas ar prekes, bei tokiu būdu didinant išleidžiamos kriptovaliutos apimtis.
Šiuo atžvilgiu tai yra inovatyvi priemonė pritraukti išteklius pradedantiems startuoliams (kurių Lietuvoje turime tikrai ne vieną), technologijoms imliems verslams ar paslaugoms, kurių teikimui būtinos programinės aplikacijos, prisijungimo raktai ir pan.
Pati technologija gali turėti aibę pritaikymo sričių ir visų jų numatyti neįmanoma, tačiau apibendrintai galima teigti – jog pritaikomumas yra labai platus ten kur reikalingas finansinis atsiskaitymas arba tam tikro išskirtinio požymio turėjimas, suteikiantis jo turėtojui tam tikras galimybes, privilegijas, išskirtinumus. O šie veiksniai, kurie leidžia gan didelį lankstumą, yra didžiausiu privalumu santykinai griežtai reguliuojame finansų pasaulyje. O nedidelė reguliavimo praktika, ir su tuo susijusios rizikos yra labiausiai įspėjantys veiksniai konservatyvesniems investuotojams. Ir tai galima įvardinti, kaip vieną silpnųjų FINTECH inovacijų pusių, kuriai dar teks užsitarnauti patikimumo statusą vartotojų akyse.
Kas gali nutikti ateityje ICO srityje yra neįmanoma visko numatyti, kadangi žmogaus fantazija bei kūrybingumas yra beribiai..
Tos sritys kuriose yra įtraukiami finansiniai atsiskaitymai bus anksčiau ar vėliau paliestos virtualios realybės dėl technologijų skvarbos, kaštų mažinimo ir paprastumo vartotojui. Pavyzdžiui, turintis didelę rinką prekybos atstovas, gali pasinaudoti ICO lojalių klientų rato suformavimui bei išlaikymui, siūlant atsiskaityti kriptovaliuta už prekes ar paslaugas geresne kaina.
Arba, išskirtinius produktus gaminantis gerai žinomas gamintojas, naujo projekto lėšų pritraukimui gali pasiūlyti unikalią kriptovaliutą, kuria bus galima atsikaityti už būsimą produktą arba jį įsigyti išskirtinėmis sąlygomis, kol jis dar nepasiekė parduotuvių lentynų.
Pavyzdžiui paslaugų srityje, naujai steigiamas vaikų darželis gali bandyti surinkti lėšų investicijoms siūlant mainais kriptovaliutą, kuria ateityje jaunieji tėveliai galės atsiskaityti už darželio paslaugas ar turėti pirmenybę gauti vietą šiame darželyje.
Tai iš tiesų sąlyginai nauja technologija ir koncepcija pasaulyje, kuri lengviau skverbiasi kelią kaip ir daugelis technologinių inovacijų tuomet, kada yra aiškus jos pritaikomumas, nauda/vertė vartotojui ir naujovės kaina.
Apie sėkmingus ICO pavyzdžius surasti informacijos nesudėtinga (tiek Lietuvos, tiek pasaulio kontekste). Ko vertas vien tik pasaulinio giganto Facebook pranešimas apie planuojamą kriptovaliutos išleidimą. Tačiau be inovatyvių iniciatyvų įvardinimo dažnai norisi ir šių pavyzdžių sėkmės įvertinimo finansiniais ar ekonominiais matais. Kol kas daugelis FINTECH iniciatyvų yra matuojamos pritrauktų finansinių išteklių verte, tačiau reikėtų šiek tiek luktelėti ir pabandyti įvertinti/pasverti šių pavyzdžių finansinę materialią sėkmę bent per trejų metų laikotarpio prizmę.
Tokių kompanijų kaip „Facebook“, „Alibaba“ ar „Microsoft“ įsitraukimas į ICO rodo augantį susidomėjimą iš gerai žinomų pasaulinių vardų, kas kuria vartotojų pasitikėjimą siūlomomis inovacijomis.
Tačiau bene esminiu momentu gali tapti ta siūloma vertė ir paprastumas vartotojui, kuria jis (vartotojas) patikės ir bus pasirengęs už tai mokėti.
Be abejo, nereikia pamiršti ir su tuo susijusių rizikų, kurias dalyvaujantis šioje veikloje turi suprasti: manipuliacijos verte, likvidumas, operacijų skaidrumas, lėšų teisėtumas (pinigų plovimas), rinkos reguliavimas ir nacionalinė strategija yra ir bus kritiniais veiksniais pritraukiant investuotojus į šią sritį.
Nors mūsų šalyje daug dėmesio skiriama finansinėms inovacijoms ir bendrai – FINTECH sričiai, negebėjimas susitarti dėl vieningos nacionalinės strategijos didelės naudos neduoda.
Nors kaip ir kiekviename verslo plane rizikų yra, džiugu, kad šios iniciatyvos, kuriant Lietuvą kaip inovacijų ekonomikos šalį, yra skatinamos Inovacijų ir ekonomikos ministerijos, Lietuvos Banko, tačiau reikia suvokti, kad FINTECH erdvėje esame ne vieni. Tokios valstybės ar industriniai centrai kaip Jungtinė Karalystė, Singapūras, Honkongas, Kanada, Nyderlandai, Danija, Švedija, Airija, Šveicarija minimos tarp labiausiai pažengusių FINTECH vystytojų bei kuriančių vertę šioje srityje ekonomikų.
Su tokiais ekonominiais milžinais mes ko gero negalime konkuruoti investicijomis į šį sektorių. Vienintelis mūsų ginklas, kuriuo mes, kaip nedidelė šalis, galime auginti FINTECH sektorių pas save – inovatyvių taikymo idėjų kiekis, IT sektoriaus išsivystymo lygis ir talentų dirbančių šioje srityje skaičius, lankstus reguliavimas bei veikimo greitis.
