Vaidas Gaidelys, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius
Įsivaizduokite, kad jums tenka užduotis įvertinti objekto konkurencingumą. Kaip manote, kuris pirmasis metodas jums ateitų į galvą? Ar nebandytumėte pritaikyti M. Porterio penkių jėgų deimanto modelio? Spėju, kad taip, nes šis itin populiarus metodas puikiai žinomas daugeliui specialistų – apie jį būsimi ekonomistai, kitų sričių žinovai išgirsta dar bakalauro studijose.
Vis dėlto, Europoje pamažu įsitvirtina naujausi konkurencinės aplinkos vertinimo modeliai, sukurti ir išbandyti JAV. Džiugu, kad nuo šių inovacijų stengiasi neatsilikti ir Lietuva. Visgi Klaipėdos miesto savivaldybės rengiamo projekto pavyzdys rodo, kad savo galimybes įgyvendinti naujoves būtina rimtai įsivertinti. Kitu atveju, galime patys sau pakišti koją ir prisidaryti gėdos prieš tarptautines institucijas.
Dar šiemet Klaipėdos miesto savivaldybė gavo Europos investicinio banko administruojamo „Elena“ fondo 675 tūkst. Eur. finansavimą, už kurį įsipareigojo parengti „Perspektyvinio naujų viešojo transporto rūšių diegimo galimybių studiją, investicijų projekto bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės dokumentų paketą“.
Šiam tikslui pasiekti savivaldybės administracija projekto techninei užduočiai įgyvendinti pasirinko inovatyvius konkurencinės aplinkos vertinimo metodus: „Žinių namai“ (angl. Knowledge House), paslaugų gyvavimo ciklo (angl. Service Lifecycle Management, SLM) bei paslaugų gyvavimo brandos (angl. Service Lifecycle Management Maturity Model, SLM3) ir SPI (angl. Service Performance Insight). Techninę užduotį savivaldybė suderino su Europos investicijų banku, taip įsipareigodama tinkamai parengti galimybių studiją ir ją lydinčią dokumentaciją. Tačiau dokumentacija galės būti parengta tik pritaikius parsirinktus metodus ir tinkamai parengus galimybių studiją.
Viena vertus, džiugu, kad Lietuvos savivaldybės stengiasi būti inovatyvios ir savo projektuose taikyti naujausius mokslinius metodus. Kita vertus, šiame Klaipėdos miesto savivaldybės projekte akis bado abejones keliantys sprendimai.
Kompetencijos trūkumas ar abejotino skaidrumo projektai?
Būtina pabrėžti, kad visi išvardinti naujausi konkurencinės aplinkos vertinimo metodai pasižymi nuolatiniu aplinkos stebėjimu bei parinktų rodiklių vertinimu. Pavyzdžiui, taikant „Žinių namų“ metodą visa apimtimi (t. y. visus 16 modulių), siekiant patikimumo, reikalaujama rodiklius stebėti mažiausiai metus.
Paslaugų gyvavimo ciklui įvertinti naudojamas SLM metodas taikomas tokiu atveju, kai yra neaišku, ar įvedant paslaugą į naują rinką, ji yra pakankamai gyvybinga. SLM3 metodas reikalingas siekiant sukurti paslaugų brandos modelį ir nustatyti brandos ciklo trukmę. SPI metodas, skirtas įvertinti paslaugų našumą, pasižymi tuo, kad naujų paslaugų atveju turi būti parengta atskira galimybių studija, atsižvelgiant į bendrą organizacijos veiklos prizmę.
Paties „Žinių namai“ metodo idėja yra įveiklinti visus suinteresuotus sistema darbuotojus, t. y. intraneto (vidiniame) tinkle pagal modulius sukuriami modulių profiliai, kurie, pasiskirsčius scenarijus, nuolatos pildomi. Norint gauti patikimus rezultatus, juos reikia pildyti ir analizuoti srautinę informaciją ne mažiau kaip metus laiko.
Galimi ir kiti scenarijai, tačiau būtent Klaipėdos savivaldybės skelbtoje viešųjų pirkimų konkurso techninėje užduotyje reikalinga nemažiau kaip metus atlikti srautinių duomenų analizę. Trumpesnis laikotarpis neduos norimų rezultatų ir metodas bus pritaikytas netinkamai, o rezultatai bus nepatikimi.
Šiuo atveju būtina kiekvieną modulį profiliuoti, o rezultatus priskirti pagal scenarijus numatytiems darbuotojams ar vadovams. Pavyzdžiui, perėjus į kitą lygmenį tiriamųjų komponentų skyriuje, modulyje „Temos vadovams“ yra pateikiami konkurentų apibendrinti profiliai, pagrindinė informacija apie analizuojamą rinką ir analizuojamos kompanijos konkurencinę poziciją. Kaip pavyzdį galime pateikti kompanijos „Shell Services International“ (SSI) sukurtą metodo realizavimo informacinę sistemą:
Remiantis ankščiau sukurto duomenų rinkimo ir analizės tinklo informacija, tinklas papildomas dar aštuoniais moduliais. Moduliai kuriami SAP (angl. Services Advertising Protocol) pagrindu. Šiame etape sukuriama informacinė sistema metodo „Žinių namai“ pagrindu. Ši sistema vadinama „Konkurencinė žvalgyba – „Žinių namai“. Sukurta sistema atrodo taip:
Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės suformuotą techninę projekto užduotį bei kvalifikacinius reikalavimus ekspertams, planuojamų metodų yra neįmanoma pritaikyti arba jų taikymas neduos jokio efekto.
Atsižvelgiant į „Žinių namų“ metodo taikymo aplinkybes akivaizdu, kad aptariamo projekto atveju reikės pritaikyti 16, vėliau dar 8, t. y. iš viso 24 modulius, o išskirtus rodiklius, siekiant reikiamo jų patikimumo, reikės stebėti ne mažiau kaip 12–16 mėnesių. Tačiau savivaldybė visos sutarties įgyvendinimui numačiusi vos 8 mėnesius. Tai akivaizdžiai per trumpas terminas ir SPI metodui pritaikyti. Vien tam patyręs ekspertas turėtų skirti 6–8 mėnesius (kaip, pavyzdžiui, buvo „Kimble Company“ atveju), tik po to gali taikyti SLM ir SLM3 metodus. O kur dar techninė galimybių studijos dalis?
Galimybė pritraukti aukštos kvalifikacijos ekspertus bet kuriame projekte yra nemenkas iššūkis. Deja, dažnai perkančioji organizacija į tai numoja ranka, visą atsakomybę perkeldama paslaugos teikėjui, o pati neturi kompetencijos kokybiškos paslaugos teikimo kontrolei. Paslaugos teikėjai savo ruožtu neprisiima atsakomybės ir paslaugas teikia neturėdami reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.
Remiantis mokslinėmis publikacijomis, dėl jau aptartų mokslinių metodų konkurencinei aplinkai įvertinti, Lietuvoje galima rasti vos 3–4 ekspertus, galinčius tinkamai juos pritaikyti. Tad kyla pagrįsta abejonė, ar paslaugų teikėjas sugebės surasti tinkamų ekspertų Klaipėdos miesto savivaldybės projektui įgyvendinti?
Minimi naujieji konkurencinės aplinkos vertinimo metodai reikalauja ilgalaikio įdirbio, todėl labai svarbi ir ekspertų kvalifikacija bei praktinė patirtis. Šiuo atveju kvalifikaciniuose projekto reikalavimuose jokių su pasirinktų metodų taikymu numatytų reikalavimų nėra. Ar Klaipėdos miesto savivaldybės atstovams pasirodė, kad sudėtingus mokslinio tyrimo metodus gali taikyti bet kas ir tam kvalifikacija visai nereikalinga?
Ar savivaldybė mokslinius konkurencinės aplinkos vertinimo metodus pasirinko aiškiai suvokdama jų taikymo specifiką bei aplinkybes, kurioms esant jie galėtų būti taikomi? Visi aukščiau išvardinti ir abejones keliantys sprendimai taip pat kelia klausimą, ar projekto rengėjams užtenka nuovokos apie pačią techninę užduotį ir jų sąsajas su pasirinktais mokslinių tyrimų metodais?
Dėl projekte numatytų, tačiau realybės neatitinkančių terminų, peršasi išvada, jog galimybių studija bus parengta netinkamai. Tad negi gautas Europos investicinio banko administruojamo „Elena“ fondo lėšas teks grąžinti? Nebent Klaipėdos miesto savivaldybė jau buvo pasiruošusi ir žinojo iš anksto, kad minėta studija galimai rengiama tik formaliai, o realiai priimtas sprendimas įsigyti elektrinius autobusus, nekeliant sau tikslo tiesti numatytąją tramvajaus liniją.
Visgi, jeigu esant aptartoms aplinkybėms, galimybių studija bus parengta tinkamai, tikėtina, kad viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi įmonė apie techninės užduoties sąlygas jau žinojo ir galėjo tam ruoštis iš anksto.
Pirmasis įspūdis formuoja visos šalies įvaizdį
Klaipėdos miesto savivaldybės projektas yra pirmas Lietuvoje, finansuojamas „Elena“ fondo lėšomis, todėl jo neįvykdžius būtų tikrai nemalonu užsitraukti gėdą prieš tarptautines finansų institucijas. Tokiu būdu sumažėtų pasitikėjimas viena didžiausių šalies savivaldybių, o tarptautinėje rinkoje susiformuotų klaidinga nuomonė apie Lietuvos savivaldą.
Kita vertus, Klaipėdos miesto savivaldybės projekto pavyzdys rodo ir tai, kad Europos investicinis bankas iš savo pusės nevertina arba nepakankamai vertina atlikto darbo atitikimą techninei užduočiai. Todėl, mano nuomone, būtų verta samdyti ekspertus ir kokybiniam tokių projektų įvertinimui.
