Dr. Asta Pundzienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė
Nuotolinės sveikatos priežiūros paslaugos, tokios kaip, pavyzdžiui, nuotolinė pacientų stebėsena namuose gali ne tik išgelbėti gyvybę, bet turi ir prevencinį poveikį sveikatai. Dėl to, kad jaučiasi „stebimi“ gydytojo, pacientai ima aktyviau gyventi, sveikiau maitintis ir rūpintis savo sveikata – tai rodo mokslininkų atliekami tyrimai.
Vis dėlto, skaitmeninės sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje diegiamos vangiai, nėra tinkamai reglamentuotos ir kompensuojamos, o privačios sveikatos priežiūros įstaigos ir darbdaviai investuoja nepakankamai.
Cukraus lygį matuojantys pleistrai, prieširdžių virpėjimą registruojančios apyrankės, insultą patyrusių pacientų reabilitacijos programėlės ir kiti medicininės įrangos sprendimai keičia žmonių gyvenimo kokybę ir visuomenės supratimą apie sveikatos priežiūrą. Tačiau, tam, kad įvyktų esminė sveikatos priežiūros sistemos skaitmeninė transformacija, pavienių technologinių sprendimų, panašių į išvardintuosius, neužtenka. Tam reikėtų visų sveikatos priežiūros ekosistemos dalyvių, pavyzdžiui pacientų, gydytojų, slaugytojų, sveikatos priežiūros ir ją reguliuojančių institucijų, draudikų ir kitų koordinuoto bendradarbiavimo.
Tokį bendradarbiavimą gali užtikrinti skaitmeninės sveikatos priežiūros platformos – skaitmeninė infrastruktūra, kuri, laikantis tam tikrų organizacinių ir elgesio taisyklių, leidžia jos dalyviams kurti ir dalintis nauda, kurios jie nesukurtų ir negautų dirbdami atskirai.
Iššūkių užtikrinant skaitmeninių platformų plėtrą iškyla ne tik Lietuvoje
Sklandžiai veikianti sveikatos priežiūros platforma užtikrina ankstyvąją ligų diagnostiką, veiksmingą prevenciją ir personalizuotą – konkretaus žmogaus sveikatos duomenimis grįstą – gydymą. Skaitmeninės sveikatos priežiūros platformos taip pat yra veiksmingos baigus gydymą, ypač laikotarpiu kai reikalingas stebėjimas po buvimo ligoninėje ir lėtinių ligų atveju. Daugumoje pasaulio šalių skaitmeninės sveikatos priežiūros platformos buvo pradėtos kurti dar 2013-aisiais. Jos yra įvairių tipų, galima paminėti tokias platformas kaip „DoctorLib“ Prancūzijoje, „Movendos“ Suomijoje, „OttoHealth“ Vokietijoje, „ZocDoc“ JAV ir kitas. Kas yra tokių platformų vartotojai labai skiriasi nuo šalies sveikatos priežiūros sistemos.
Pavyzdžiui, Suomijoje, darbuotojų sveikatos priežiūrą turi užtikrinti darbdaviai. Todėl Suomijoje dauguma tokių platformų yra orientuotų į darbuotojų sveikatingumo gerinimą įtraukinat darbuotoją, darbdavį, draudėją ir sveikatos priežiūros specialistus siekiant vieno tikslo – geresnės darbuotojų sveikatos ir jų gyvenimo kokybės. Tokios platformos kaip Siemens „Healthineers teamplay“, Philips „healthSuite“ ir kitos teikia paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms ir palengvina jų diagnostinės įrangos valdymą.
Derėtų prisiminti, kad šioje sistemoje svarbų vaidmenį atlieka ir elektroniniai sveikatos duomenų registrai (ESDR), pavyzdžiui, „Esveikata“ Lietuvoje, „Omaolo“, Suomijoje arba „La Meva Salut“ Ispanijoje. Tokios platformos yra esminės kuriant visas kitas skaitmenines sveikatos paslaugas, kurios turi saugiai gauti ir keistis pacientų duomenis. Šiandien Suomijoje „Omaolo“ nacionalinis ESDR užtikrina, kad prie anoniminių sveikatos duomenų gali prisijungti įmonės ir kitos institucijos, teikiančios įvairias skaitmenines sveikatos priežiūros paslaugas.
Nors šiandien yra nemažai iniciatyvų kuriant ir vystant įvairias skaitmenines sveikatos priežiūros platformas, tačiau iššūkių užtikrinti jų išgyvenimą ir tvarią plėtrą iškyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.
Kauno technologijos universiteto (KTU) ir partnerių atlikto tyrimo rezultatai, besiremiantys duomenimis iš Lietuvos, Prancūzijos, Ispanijos, Švedijos ir Suomijos platformų vystymosi kliūtis apibūdina per „4 D“ modelį: platformos vystosi vangiai, kai trūksta daugiašalio vertės pasiūlymo, daugiašalių paslaugų papildinių (platforma kaip „dėlionė“, kai trūksta jos dalių, dėlionės nesudėliosi), dominuojančio standarto ir suderinamumo (dėlionės dalys turi tarpusavyje lengvai jungtis) ir daugiašalio finansavimo.
Skaitmeninių sveikatos priežiūros platformų daugiašalė vertė
Tai, kad sveikatos priežiūros sistemos pagrindiniai dalyviai yra pacientai, sveikatos specialistai, sveikatos priežiūros įstaigos, medicininės įrangos ir vaistų tiekėjai, draudikas ir reguliuojančios institucijos niekam nėra paslaptis. Tačiau visi minėti dalyviai turi kiek skirtingus lūkesčius ir poreikius.
Pavyzdžiui, pacientai tikisi mažiau sirgti, susirgus, greitai pasveikti ir gauti kokybiškas paslaugas įskaitant ir gerą patirtį (pavyzdžiui, sugaišti mažiau laiko, sumažinti fizinių vizitų skaičių) kaip galima greičiau ir už geriausią kainą. Tuo tarpu, sveikatos specialistai tikisi skirti pacientui reikiamą laiko kiekį, kompetencijas, efektyvų gydymo planą apibrėžtu darbo laiko metu už tinkamą atlyginimą, o taip pat galėti tobulėti, skirti laiko susipažinti su inovacijomis. Medicinos įrangos ir priemonių bei vaistų tiekėjai tikisi prisidėti prie sveikatos priežiūros inovacijų ir pelningai veikti. Sveikatos priežiūros sistemą reglamentuojančios institucijos ir draudikai tikisi sveikatos priežiūros paslaugos už mažiausią kainą.
Sėkmingai veikianti sveikatos priežiūros platforma turi koordinuoti šiuos skirtingus poreikius taip, kad kompromiso kaina būtų mažesnė už kiekvieno dalyvio gaunamą naudą. Norint sėkmingai koordinuoti skirtingų dalyvių poreikius – turi įsitraukti visi. Ką gali padaryti valstybė?
Pavyzdžiui, Suomijoje vystomas nacionalinis elektroninis sveikatos duomenų registras (ESDR), kurį norima atverti visiems – tyrėjams, įmonėms, startuoliams ir leisti naujų sveikatos sprendimų vystytojams jungtis prie esamos struktūros. Nauda yra abipusė – valstybė įgalina sveikatos sistemos dalyvius gauti sveikatos duomenis, o jie kuria sveikatos sprendimus, kurie prisideda prie valstybės ekonomikos augimo ir piliečio gyvenimo kokybės. Taip pat Suomija yra prie šalių lyderių, kaip ir Estija, kurie pradėjo įgyvendinti DiGA (skaitmeninių sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo) įstatymą.
Pacientų ir sveikatos specialistų įsitraukimas taip pat svarbus. Atliekame daug tyrimų šioje srityje, pavyzdžiui, testuojame kuriamą naują nuotolinės pacientų stebėsenos platformą. Turėjome porą atvejų kai platforma tiesiogine prasme išgelbėjo pacientui gyvybę nuotolinio stebėjimo metu laiku pastebėjus pakitusius sveikatos rodiklius ir jį paguldžius į ligoninę. Tyrimas atskleidė ir netiesioginį teigiamą efektą – kai žmonės jaučiasi stebimi, jie patys ima labiau rūpintis savo sveikata – daugiau juda, meta rūkyti, pradeda kreipti dėmesį į tai ką valgo.
Skaitmeninės sveikatos platformos – kaip dėlionė
KTU su partneriais atliktas tyrimas rodo, kad kuriant skaitmenines sveikatos priežiūros platformas reikia ne tik įvertinti daugelio šalių skirtingus interesus, žmogiškosios klaidos tikimybę, bet ir technologinius aspektus. Pavyzdžiui, mokslininkai mano, jog būtina atverti sistemą papildomų skaitmeninių sprendimų vystytojams, kad platformos funkcionalumas būtų nuolat plečiamas. Be to, technologinių sprendimų vystytojai turėtų sutarti dėl duomenų apsikeitimo standarto ir sąlygų, kad jie galėtų sklandžiai integruotis ir jungtis prie esamos struktūros.
Turėtume įsivaizduoti, kad skaitmeninė sveikatos platforma yra kaip sudėtinga dėlionė. Tos dėlionės dalys, platformos funkcionalumas, dažnai yra kuriamas skirtingų įmonių ir institucijų. Tačiau maksimali sveikatos priežiūros platformos vertė yra pasiekiama tik apjungus visas dalis į vieną visumą. Tokių platformų sklandžiam veikimui reikia nuolat atnaujinti technologijas, vystyti naujus sprendimus. Tai reikalauja milžiniškų technologinių ir žmogiškųjų išteklių. Būtent dėl to svarbu atverti nacionalinę skaitmeninės sveikatos sistemą privatiems technologijų vystytojams, kurie jungtųsi prie jos su papildomais funkcionalumais kaip dėlionė ir sukurtų papildomą vertę vartotojams. Suomija yra geras to pavyzdys.
Pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai nesinaudos skaitmeninės sveikatos platforma, jeigu jiems reikės atlikti daug įvairių, laiką užimančių veiksmų, pavyzdžiui, jungtis į visas skirtingas programėles atskirai, iš naujo pildyti informaciją, kuri jau buvo vieną kartą supildyta vienoje iš programėlių. Todėl yra svarbu, kad visos „dėlionės“ dalys būtų sujungtos vartotojui nepastebimomis jungtimis į vieną funkcionalumą ir veiktų per vieną prisijungimą. Kaip to pasiekti, kai skirtingos dėlionės dalys priklauso skirtingiems savininkams?
Sveikatos informatikos ir valdymo sistemų visuomenė (HIMSS), Pasaulinės sveikatos IT (HIT) skaitmeninių technologijų suderinamumą apibrėžia kaip skirtingų informacinių sistemų, įrenginių ir aplikacijų gebėjimą prieiti prie, dalintis, integruoti ir bendrai dalintis sveikatos duomenimis organizacijos viduje ir išorėje (pvz.: ligoninėje, namuose, darbe ir kt.), šalyje ir tarp šalių (pvz.: Lietuvoje ir Europos Sąjungoje). Užtikrinti savalaikį ir vartotojui nepastebimą duomenų perdavimą siekiant pagerinti skaitmeninės sveikatos priežiūros paslaugas, žmonių ir visuomenės gyvenimo kokybę.
Skaitmeninių sveikatos technologijų (pvz.: medicininės įrangos, programėlių ir platformų) suderinamumo trūkumas neleidžia įveiklinti skaitmeninės sveikatos priežiūros platformų potencialo. Siekiant greitesnės platformų plėtros reikia užtikrinti, kad sveikatos duomenys vieningame formate būtų apjungti nacionaliniu ir ES lygiu, būtų aiškus kelias kaip prie jų prisijungti, jais dalintis ir naudotis.
Skaitmeninių sveikatos platformų daugiašalis finansavimas
Skaitmeninių technologijų suderinamumas per vieningus duomenų pasiekimo, apsikeitimo ir naudojimo standartus įgalina tvarią prevenciją, ankstyvą diagnostiką, trumpesnį gydymą ir reabilitaciją. Dėl sveikatos duomenų prieinamumo ir paprastos jų interpretacijos pacientai įsitraukia į savo sveikatos gerinimą ir palengviną viešosios sveikatos sistemos naštą. Taip pat sveikatos duomenų prieinamumas gali efektyvinti sveikatos priežiūros paslaugas neprarandant kokybės, nes sprendimai ir paslaugų tobulinimas remiasi pacientų sveikatos rezultatais.
Europoje, tame tarpe ir Lietuvoje, sveikatos sistema yra grįsta viešaisiais interesais, kitaip sakant didžiausias jos finansuotojas yra valstybė. Tam, kad tokioje sistemoje veiktų skaitmeninės sveikatos priežiūros platformos, reikia išpildyti keletą sąlygų. Viena iš pagrindinių sąlygų – visi platformos dalyviai (pvz.: pacientai, gydytojai, sveikatos priežiūros institucijos), dalyvaujantys tokių skaitmeninių paslaugų kūrime turi sutarti, kad galutinė platformos nauda yra ne tik pelnas, o sveikesnis žmogus, geresnė jo gyvenimo kokybė, ilgesnis darbingumas ir visuomenės sveikata.
Tai, jog Europoje nėra sklandžiai veikiančios skaitmeninės sveikatos priežiūros platformos, rodo jog tokių viešųjų interesu grįstų sprendimų vystymas reikalauja kitokio požiūrio, nei tų, kurie orientuoti tik į komercinę sėkmę ir pelną. Taip pat valstybė tokiose viešaisiais interesais grįstose ekosistemose vadiną svarbų vaidmenį užtikrinant reikiamą skaitmeninių sveikatos priežiūros paslaugų reguliavimą ir kompensavimą.
Pavyzdžiui, Europoje Vokietija, Prancūzija ir Belgija jau yra įdiegusios Skaitmeninės sveikatos priežiūros įstatymą (DiGa), kuris reglamentuotą skaitmeninių sveikatos priežiūros paslaugų „išrašymą“ ir kompensavimą. Tai užtikrino tokių sveikatos priežiūros platformų kaip „DoctorLib“ ir „OttoHealth“ spartesnį vystymąsi.
Jeigu žiūrėtume į sveikatos priežiūroje veikiančių platformų skaičių, tai Lietuvoje jų turime tikrai mažiau nei kitose šalyse. Susiduriame su tais pačiais iššūkiais su kuriais susiduria šalys neturinčios DiGA įstatymo, pvz.: Lenkija, Graikija, Čekija ir kitos. Kaip taisyklė tos šalys yra vidutinio arba žemo inovatyvumo šalys pagal Europos inovacijų švieslentę. Nors Ispanija nėra tarp Europos lyderių, tačiau Ispanijoje situacija geresnė nei Lietuvoje. Valstybė daug investuoja į technologijų vystymą, veikia organizacija, kuri valstybės mastu tuo rūpinasi. Vis dėlto, ir Ispanijoje „La Meva Salut“ geriausiai veikia Katalonijoje, o kitose žemėse – prasčiau.
Mūsų atlikti tyrimai rodo, jog tam, kad įvyktų esminė sveikatos priežiūros sistemos skaitmeninė transformacija, neužtenka nei pavienių technologinių sprendimų, nei pavienių iniciatyvų – būtinas visų sveikatos priežiūros ekosistemos dalyvių įsitraukimas.
Daugiau informacijos šia tema – moksliniame straipsnyje, kurį galite perskaityti čia.
DiHECO projekto tikslas – plėtoti Kauno technologijos universiteto (KTU) gebėjimus atlikti kokybiškus mokslinius tyrimus skaitmeninės sveikatos priežiūros valdymo srityje, ypač skaitmeninių sveikatos priežiūros paslaugų daugiašalėse platformose. Šis projektas gavo finansavimą iš Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagal dotacijos sutartį Nr. 952012.