Kas penktas euras – be mokesčių
Šešėlinė ekonomika – kitas Lietuvos skaudulys. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) 2025 metų vertinimą, šešėlinė ekonomika Lietuvoje vis dar siekia apie 20 % BVP – beveik dvigubai daugiau nei oficialiai deklaruoja valstybės institucijos.
Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, 2023 m. šešėlis sudarė tik 8,3 % BVP, tačiau profesoriaus Friedricho Schneiderio (Lincės universitetas) vertinimu – realiai net 21,5 %. Tai reiškia, kad kas penktas euras Lietuvoje cirkuliuoja be mokesčių. Pagal kasmetinę studiją, matuojančią šešėlį, SSE Riga „Shadow Economy Index“, 2024 m. šešėlis Lietuvoje sudarė 24,7 % BVP (−1,7 proc. punkto nuo 2023 m.), Latvijoje – 21,4 %, Estijoje – 19,5 %. Tai rodo, kad Lietuva tarp Baltijos šalių turi didžiausią šešėlio dalį, nors 2024 m. ji ir mažėjo. Šie skaičiai rodo, kodėl net esant konkurencingai mokesčių sistemai, biudžete vis dar trūksta pajamų – reikšminga ekonominės veiklos dalis vyksta už oficialios apskaitos ribų.
PVM skylė – vienas milijardas?
Remiantis nepriklausomos JAV ne pelno organizacijos Tax Foundation, analizuojančios mokesčių sistemas ir ekonominę politiką, 2025 metų duomenimis, Lietuva pagal vartojimo mokesčių efektyvumą užima tik 25 vietą iš 38 EBPO šalių, o kaip viena iš priežasčių nurodoma – siaura PVM bazė: faktiškai apmokestinama tik 57,7 % galutinio vartojimo, kai EBPO vidurkis – 65 %.
Aukštas PVM registracijos slenkstis – 45 tūkst. eurų per metus – išstumia iš sistemos tūkstančius smulkių verslų, mažindamas fiskalinį matomumą. Pagal Europos Komisijos 2024 m. duomenis, Lietuvos PVM atotrūkis tebėra dvigubai didesnis už ES vidurkį. Pagal EK „VAT Gap Report 2024“, 2022 m. Lietuva prarado 1,24 mlrd. eurų nesurinkto PVM, o PVM atotrūkis siekė 14,6 %, kai ES vidurkis – 6,9 %. Tai reiškia, kad Lietuva surinko tik 85,4 % teorinio PVM potencialo.
Latvija per pastaruosius metus sumažino PVM atotrūkį nuo 13,3 % (2018 m.) iki 5,0 % (2022 m.), Estija atotrūkis siekia 4–6 %, o Lenkija sumažino atotrūkį nuo 23,9 % 2015 m. iki 6,9 % 2024 m.
Tokia siaura PVM bazė, aukštas registracijos slenkstis ir ribotas duomenų integravimas Lietuvoje – esminės kliūtys efektyviam vartojimo mokesčių surinkimui.
Administraciniai veiksniai ir technologinis atsilikimas
Dar 2024 EK pabrėžė, kad „daugelyje valstybių narių, įskaitant Lietuvą, didelio PVM atotrūkio išlikimą lemia ribotas skaitmeninio ataskaitų teikimo ir e. sąskaitų faktūrų sistemų naudojimas“.
OECD 2023 metais pažymėjo, kad Lietuvoje kol kas nėra įgyvendinta privaloma B2B e. sąskaitų faktūrų sistema, o duomenų perdavimas mokesčių administratoriui realiuoju laiku taikomas tik atskiruose sektoriuose. Kitaip tariant, Lietuva vis dar nemato visos verslo sandorių grandinės realiuoju laiku, todėl ir dalis ekonominės veiklos vis dar lieka už oficialios apskaitos ribų.
Nors šalyje veikia i.SAF (PVM sąskaitų faktūrų registrų sistema) ir i.VAZ (važtaraščių posistemė), jos veikia deklaracinio principo pagrindu. Duomenys teikiami mėnesio pabaigoje, o i.VAZ apima tik prekių judėjimą, ne finansinius sandorius. Todėl, nors įrankiai egzistuoja, jie nebepakankami dabartinėje skaitmeninėje aplinkoje, kai dauguma ES šalių jau pereina prie privalomų B2B e.sąskaitų faktūrų ir momentinio duomenų apsikeitimo sistemų.
Pagal EK praėjusių metų analizę, tik 40 % PVM atotrūkio Lietuvoje galima paaiškinti šešėline ekonomika, o likusi dalis susijusi su administraciniais netikslumais ir technologinių duomenų trūkumu.
Lenkija 2015 m. turėjo 23,9 % PVM atotrūkį, tačiau įdiegusi „split payment“, STIR bankinių srautų kontrolės sistemą ir standartizuotų elektroninių duomenų failų, kuriuos įmonės teikia mokesčių administratoriui teikimą (JPK. SAF-T), jį sumažino iki 8,4 % (2022 m.) ir 6,9 % (2024 m.).
Latvija sumažino PVM atotrūkį nuo 15,1 % (2017 m.) iki 4,0 % (2022 m.), kai buvo įvesta sąskaitų deklaravimo nuo 150 eurų tvarka. Estija, kur nuo 2017 m. privalomos B2G e.sąskaitos, o nuo 2027 m. bus taikomos ir B2B e. faktūros, jau dabar turi vieną mažiausių rodiklių visoje ES – vos 6 % PVM atotrūkį (OECD, 2023).
Lietuvoje pažanga kur kas lėtesnė – 2021 m. PVM atotrūkis siekė 14,5 %, 2022 m. – 14,6 %, o 2023 m. preliminariai – 11,7 %, t. y. dvigubai daugiau nei ES vidurkis (6,9 %) (European Commission, VAT Gap Report 2024).
Šie duomenys aiškiai rodo, kad, nors Lietuva turi dalį skaitmeninių įrankių – i.SAF ir i.VAZ, bet jie nesuteikia galimybės mokesčių administratoriui matyti visos verslo sandorių grandinės realiuoju laiku, todėl ir toliau PVM surinkimo efektyvumas išliks ribotas, o valstybės biudžetas kasmet praras reikšmingą dalį potencialių pajamų.
Maži mokesčiai, didelės spragos
Lietuva turi vieną konkurencingiausių mokesčių sistemų pasaulyje, bet surenka vienus mažiausių mokesčių Europoje, PVM skylė – 1,24 mlrd. eurų, šešėlis – penktadalis BVP, o pajamų nelygybė – antra pagal dydį ES.
Šie rodikliai rodo, kad aukštas mokesčių konkurencingumas, didelis PVM atotrūkis, žema mokesčių našta ir aukštas pajamų nelygybės lygis yra sunkiai suderinami tikslai. Mažesni tarifai ir palanki kapitalo apmokestinimo struktūra skatina investicijas, tačiau kartu mažina biudžeto surinkimo potencialą ir silpnina socialinio perskirstymo efektyvumą.
Kol kaimynai problemą sprendžia technologijomis, Lietuva – vis dar svarsto. Bet jau visiškai aišku, kad neįmanoma vienu metu turėti labai žemų tarifų, siaurą vartojimo bazę, aukštą surinkimo efektyvumą ir žemą nelygybę – bent vieną iš šių elementų būtina koreguoti, kad sistema išliktų tvari tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.
