KTU mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiandien už kartelinį susitarimą šalyje atskirais atvejais skiriamos baudos būna ir 100 kartų mažesnės už jų padarytą žalą, nors būdų ir priemonių pakeisti tokią ydingą praktiką – apstu.
Dirbo dvejus metus
Vyriausybės užsakyta ir Lietuvos mokslų tarybos kuruota ilgalaikė institucinė ekonomikos mokslinių tyrimų programa „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“, buvo patikėta Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesoriaus Ryčio Krušinsko vadovaujamai septynių šalies aukštųjų mokyklų mokslininkų komandai.
Dvejus metus dirbę mokslininkai ne tik išryškino Lietuvos ekonomikos tendencijas, bet ir pateikė ateities gaires bei sprendimus, kaip įveikti didžiausius Lietuvos ekonomikos laukiančius iššūkius.
Vienas tokių – konkurencijos ribojimas. Bene daugiausia žalos atnešantys konkurencijos pažeidimai yra karteliai, kurių susidarymo sąlygas, tikslus ir poveikį šalies ekonomikai tyrė KTU EVF Ekonomikos katedros mokslininkės doc. Jurgita Bruneckienė prof. Irena Pekarskienė. Natūralios monopolijos savo prigimtimi taip pat riboja konkurenciją, tačiau jų daromas poveikis šalies ekonomikai – nevienareikšmiškas. Jas nagrinėjo jų kolegė doc. Akvilė Čibinskienė ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkė prof. Dalia Štreimikienė.
Svarbiausia – pelnas ir konkurencijos nebuvimas
Dažniausi kartelio tikslai – pelnas ir tarpusavio konkurencijos mažinimas bei kainų fiksavimas. Kaip teigia J. Bruneckienė, įvairių užsienio šalių kartelių tyrimai parodė, kad kartelio įmonės padidina savo pelną tarpusavyje fiksuodamos kainas, t.y. vidutiniškai nustatydamos apie 20-30 proc. antkainį.
„Mūsų šalyje kartelinių susitarimų dalyviai dažniausiai tariasi dėl kainos, rinkos pasidalijimo ir įėjimo į rinką ribojimo. Dalyvių skaičiumi (vidutiniškai kartelį sudaro 7 nariai) mūsų karteliai niekuo nesiskiria nuo kitų šalių kartelių“, – tyrimo išvadas komentavo I. Pekarskienė. Šiuo požiūriu Lietuvos karteliai atitinka klasikinius kartelių tikslus pasaulyje – pelno gavimą ir konkurencijos mažinimą.
Juos analizuodamos, mokslininkės rėmėsi Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (LRKT) informacija apie išaiškintus draudžiamus susitarimus nuo 1999 iki 2012 metų. Šiuo laikotarpiu buvo išaiškintas 31 kartelių atvejis, daugiau kaip trečdalis susiję su viešaisiais pirkimais, o paskirtos baudos siekė daugiau kaip 91 mln. Lt.
Mokslininkės teigia, kad kartelių identifikavimas ir nubaudimas yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas – pasibaigus KTU mokslininkių tyrimui, dar tebevyko kai kurie teisiniai procesai.
Lietuviški karteliai – „naivūs“
Nustatyta, kad Lietuvos karteliai yra „jauni“ – vidutiniškai gyvuoja 4,5 metų. Ši trukmė Lietuvoje yra mažesnė tiek už teorinį 6 metų, tiek ir Europos komisijos nustatytą 10 – 11 metų gyvavimo vidurkį. Rinkų, kuriose išaiškinami Lietuvoje karteliai spektras pakankamai platus, bet kol kas lyderiauja paslaugų rinka, kur naudojamas susitarimo „verslas – verslui“ modelis.
Apibendrindama lietuviškų kartelių savitumą I. Pekarskienė teigė, kad dauguma kartelinių susitarimų yra „naivūs“ dėl dviejų priežasčių: jie siekia trumpalaikių tikslų ir yra pastebimi, todėl greitai išaiškinami ir kartais verslininkai, pasidalindami tam tikra informacija, net nesuvokia, kad jie pažeidžia konkurencijos įstatymus.
J. Bruneckienė pabrėžė dar vieną akivaizdų skirtumą – remiantis LRKT informacija, lietuviški karteliai neperžengia šalies sienų ir apsiriboja tik vietine rinka. Kitaip tariant, visas jų poveikis daugiausia tenka tik mūsų šalies gyventojams. Tuo tarpu, kitų šalių karteliai ne tik gyvuoja ilgiau, tačiau dažnai apima ir kelių šalių rinkas, o jų poveikis juntamas tarptautiniu mastu.
Daroma žala – milžiniška
Nors dažniausiai akcentuojamas neigiamas kartelių poveikis vartotojui ir visai ekonomikai, jis gali būti ir teigiamas – dažniausiai tai pasireiškia per bendradarbiavimą ir bendrų išlaidų pasidalinimą tyrimų ir rinkodaros srityje, didesnių mokesčių į biudžetą sumokėjimą.
Vertindamos kartelių poveikį šalies ekonomikai, KTU mokslininkės nagrinėjo tris skirtingus šalies kartelius – popieriaus, ortopedijos ir pieno (žaliavinio pieno supirkimo rinkoje).
„Deja, žvelgiant į rezultatus, tenka konstatuoti, kad Lietuvoje kartelio žala ekonomikai yra žymiai didesnė už teigiamą poveikį“, – kalbėjo J. Bruneckienė.
Remiantis skaičiavimais, daugiausiai žalos iš nagrinėtų kartelių šalies ekonomikai padarė 45 mėnesius trukęs pieno kartelis – apie 332,6 mln. litų žalos, tuo tarpu kartelio įmonėms paskirtos baudos tesiekė kiek daugiau nei 3 mln. litų.
Antroje vietoje atsidūrė 65 mėn. trukęs popieriaus kartelis, kurio padaryta žala siekė 52,9 mln. litų, o paskirtos baudos – 0,68 mln. litų. 51 mėn. trukusio ortopedijos kartelio grynoji žala vertinama 35 mln. litų, o priskirtos baudos – 2,9 mln. Lt. Visų trijų kartelių galimas pelnas jų trukmės laikotarpiu beveik 2 kartus viršijo padarytą gryną žalą ekonomikai, komentavo tyrėjos.
Moka per mažas baudas
Nors LRKT vykdoma politika kartelių atžvilgiu griežta, paskirtų baudų skaičius nuolat didėja, tačiau, pasak J. Bruneckienės, jų dydis vis dar per mažas.
Tyrimas parodė, kad minėtiems trims karteliams skirtos baudos nekompensavo ekonomikai padarytos žalos ir neatgrasė nuo galimų naujų kartelinių susitarimų.
„Įmonėms skirtų baudų dydžio prilyginimas gautam kartelio pelnui per visą jo veikimo laikotarpį ne tik dalinai padengtų žalą ekonomikai, bet ir labiau atgrasintų nuo kitų kartelinių susitarimų, kurie, jei jie būtų atskleisti, taptų nepelningi“ – vieną iš galimų receptų, kaip pažaboti kartelius pateikė KTU ekonomistė.
Todėl, J. Bruneckienės teigimu, būtina didinti skiriamas baudas. Pagal dabartinius Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymus, baudos už tokį konkurencijos teisės pažeidimą gali siekti iki 10 % bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Tačiau tokia pirmoji maksimali bauda buvo paskirta tik 2010 m. kelionių agentūrų kartelio byloje.
„Taigi, natūraliai peršasi išvada, kad pirmiausia reikėtų griežtinti baudas, skiriant maksimalias jų normas“, – neabejojo KTU mokslininkė.
Yra būdų kovoti
KTU mokslininkės tyrimo išvadose pateikė ir daugiau praktinių rekomendacijų, kaip mažinti kartelių žalą Lietuvos ekonomikai.
Norint pagerinti kartelių išaiškinamumą, reikėtų įdiegti premijų skyrimo fiziniams asmenims už informacijos suteikimą apie kartelį sistemą, nuolat atlikti pokartelinių rinkų tyrimus, įvesti vieningą informacijos pateikimo apie kartelius standartą ES arba bent jau Baltijos šalyse.
„Taip pat svarbu nustatyti sankcijas viešojo administravimo subjektams, jų vadovams bei pareigūnams, kurie prisidėjo prie ūkio subjektų draudžiamo susitarimo sudarymo“, – pabrėžė mokslininkė.
Siūloma panaikinti diskvalifikaciją iš viešųjų pirkimų arba ją reikšmingai sutrumpinti tais atvejais, kai įmonės bendradarbiauja su Konkurencijos taryba, pabrėžė I. Pekarskienė. Išvadose nepamirštas ir pačios konkurencijos kultūros kėlimas tiek mokyklose, tiek universitetuose, tiek viešosiose įstaigose. Taip pat svarbus LRKT nepriklausomumo užtikrinimas bei institucinis stiprinimas, baigiant pokalbį pabrėžė J. Bruneckienė.
Netobuli energetikos sektoriaus įstatymai
A.Čibinskienė su D.Štreimikiene taip pat analizavo, kaip Lietuvos energetikos sektoriaus natūralių monopolijų (NM) – elektros, šilumos bei gamtinių dujų kainos veikia ekonomiką. Mokslininkės pateikė sprendimus, kaip sumažinti šių monopolijų daromą neigiamą įtaką šalies ekonomikai.
Nors šių monopolijų paslaugų teikimas, jo užtikrinimas, stabilumas ir kokybė yra svarbūs šalies ekonomikai, tačiau būtina protingai reguliuoti jų veiklą ir kainas.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuvos konkurencingumui energetikos sektoriuje didžiausią teigiamą įtaką 1990 -2012 m. turėjo mažmeninės elektros rinkos sukūrimas, generavimo ir perdavimo veiklų atskyrimas bei reguliavimo kokybė“, – tvirtina mokslininkės.
A. Čibinskienės ir D. Štreimikienės teigimu, siekiant užtikrinti konkurencingumą ir energetikos politikos prioritetinių tikslų įgyvendinimą elektros sektoriuje, pagrindinį dėmesį reikia skirti reguliavimo kokybei – stiprinti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, didinti jos nepriklausomumą bei tobulinti įstatyminę bazę.
Mažmeninės rinkos sukūrimas gamtinių dujų bei šilumos sektoriuje taip pat gali turėti teigiamos įtakos šalies ekonomikai, o atnaujinant Nacionalinę energetikos strategiją ir numatant šilumos ūkio bei gamtinių dujų sektoriaus plėtros kryptis, didžiausią dėmesį vertėtų skirti prioritetinių energetikos sektoriaus plėtros tikslų įgyvendinimui.
Atveriant konkurencijai šilumos ir gamtinių dujų sektorius, dėmesį reikėtų atkreipti į reguliavimo teisinės bei institucinės bazės stiprinimą, labai atsargiai apsvarstant privatizavimo sprendimus.
