Pereiti prie turinio

KTU ekonomikos profesorius: Ką kiekvieno mūsų finansiniam raštingumui gali duoti COVID-19 virusas?

Svarbiausios žiniasklaidai | 2020-03-30

Informacija, kaip elgtis COVID – 19 viruso akivaizdoje yra įspėjanti, gąsdinanti, pamokanti, motyvuojanti, padrąsinanti ir dar būtų galima rasti eilę apibūdinimų. Visgi, kaip tai gali pakeisti ar įtakoti mūsų kasdienį asmeninio finansų valdymo principų taikymą.

Čia, dažniausiai didelė nuomonių įvairovė išsiskleidžia tuomet, kai finansinė laisvė daryti sprendimus nėra ribojama tam tikrų ekonominių trikdžių.

Šiuo atveju, kada bandoma modeliuoti, nuspėti, spėlioti – kaip virusas gali pakeisti mūsų ekonomikos raidą, asmeninė „finansinė laisvė“ gali būti pervadinta į „finansinę drausmę“. O drausmė, šiame kontekste, reiškia ne kažkokių „valdžios“ ar „institucinių“ , o asmeninių taisyklių  bei susitarimų, visų pirma sau, savo šeimai nusistatymą.

Atrodo iš tiesų paprasta, tačiau ne visada pavyksta. Pradėti būtų galima nuo prioritetinių žingsnių įsivardinimo, kurie galėtų būti:

  1. Minimalaus biudžeto dydžio nustatymas, reikalingas būtiniausiems šeimos ar asmeniniams poreikiams. Įvertinant tik būtiniausias išlaidas ir įsivertinant pajamas. Finansinė drausmė čia pasireikš planuojant ir peržiūrint, ko iš tiesų galima atsisakyti, o kas yra neišvengiamai būtina. Pajamų ir išlaidų vertinimas leis atsakyti į svarbų klausimą, ar galima sau leisti dar kažką įsigyti, taupyti, o galbūt reikia ieškoti papildomų finansinių šaltinių
  1. Įvertinti ir pasirengti turimų rezervų naudojimui. Įvairūs vertinimai teigia, jog reikėtų turėti 3-6 mėn. finansinę pagalvę įvairioms nenumatytoms situacijoms.

Ar to pakaks, ar tikrai tiek truks krizė? Tikslaus atsakymo niekas neturi. Tačiau dabartinė situacija dar labiau verčia susimąstyti apie taupymo svarbą ir jo apimtis. Jeigu prioritetu yra asmeninis finansinis saugumas – ši pagalvė turi būti kuo minkštesnė.

Ne tam, kad kas nors sakytų, jog turi daug susikaupęs ar sulaktume priekaištų – neįdarbinti pinigai nuvertėja. Tai yra tiesa, tačiau taip pat labai svarbus yra tas saugumo jausmas, kurio nori dažnas.

Tai yra klasikiniai žingsniai susiję su išlaidomis ir jų finansavimo šaltiniu esant ekonominiams iššūkiams. Tačiau COVID-19 mums gali duoti ir papildomų pamokų:

  • Savikontrolė. Suprantant ir pabandant finansinio saugumo principus taikyti sunkmečiu, bei sumaniai leidžiant pinigus, kai sunkmetis praeis.
  • Pagalba supančiai ekosistemai. Padedant aplink mus veikiantiems verslams kartu pergyventi šį etapą, taip kuriant pasitikėjimu, atsakomybe ir parama pagrįstą rytojų.
  • Besirūpinant aplinkiniais, ypatingai vyresnio amžiaus žmonėmis, kuriems galima padėti nuperkant ir parnešant reikalingų produktų.

Yra daug paprastų dalykų, kuriems nereikia mokslinių tyrimų ar gilių įžvalgų. Dažnai reikia tik gero žodžio, gražių ketinimų, pagalbos rankos ir susitelkimo. Na, o išimtys tik patvirtina taisykles.

Rytis Krušinskas yra KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius, universiteto Senato pirmininkas