Didelės ir neigiamos įtakos šalies ekonomikai, darbo rinkai ir, žinoma, socialiniam gyvenimui turi iš Lietuvos migruoti nesiliaujantys gyventojai. Emigracijos procesus tyrinėjanti Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorė Vilmantė Kumpikaitė – Valiūnienė dalinasi savo įžvalgomis ir pastebėjimais apie 4-ąją emigracijos bangą.
Ketvirtoji emigracijos banga sietina su euro įvedimu
Nuo Nepriklausomybės pradžios lietuvių emigraciją galima išskirti į keturias bangas, kuri turi tam tikrų požymių.
Pasak KTU profesorės V. Kumpikaitės – Valiūnienės, pirmoji emigracijos banga prasidėjo po Nepriklausomybės atkūrimo, kai prasivėrė Lietuvos sienos. Antroji – 2004 m. įstojus į Europos sąjungą. Trečiajai bangai įtaką padarė prisijungimas prie Šengeno zonos 2008 m. ir Lietuvą pasiekusi ekonominė krizė bei dėl finansinių paskolų išaugęs nedarbo lygis.
„Labai aktualu ir skaudu, kad 2015 m. įvedus eurą prasidėjo ketvirtoji emigracijos banga. 2015 m. iš Lietuvos išvyko daugiau nei 40 tūkstančių žmonių, o 2016 m. net 50 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tai daugiau nei šiuo metu gyvena Marijampolėje ar Mažeikiuose. Visa tai rodo, kad per metus prarandame daugiau gyventojų, nei gyvena 7-ame pagal dydį Lietuvos mieste. Paskutiniųjų metų emigracijos srautai beveik prilygsta kritiniams trečiosios bangos emigracijos metams. Ketvirtoji emigracijos banga sietina su kainų augimu įvedus eurą. Nors mėginama tai neigti, visgi statistika ir žmonių patirtis rodo ką kita“, – teigia profesorė.
Nors anksčiau vyrai ir moterys migruodavo panašiai, tačiau 2014 m. emigruojančių vyrų skaičius ėmė lenkti moterų skaičių, o 2015 m. tas skirtumas gerokai išaugo.
Tarpdisciplininio KTU tarptautinių migracijos tyrimų klasterio iniciatyva buvo atliktas savarankiškas, nefinansuotas tyrimas apie Lietuvos piliečių emigracijos priežastis. Nuo 2016 m. spalio mėn., iš visų keturių bangų emigrantų, buvo surinkti 4136 atsakymai kur buvo apklausti nuo 19 iki 65+ metų amžiaus žmonės. Iš jų 811 respondentų paliko Lietuvą 2015 m. ir vėliau.
Svarbiausios emigracijos priežastys – ekonominiai veiksniai
„Daugiau nei 66 proc. ketvirtosios bangos emigrantų įvardino per mažą darbo užmokestį Lietuvoje. Tai svarbiausias veiksnys ir pats didžiausias procentas tarp visų tirtųjų bangų. Antroje vietoje – produktų ir paslaugų kainos (daugiau nei 42 procentai). Palyginimui, pirmoje bangoje 25 proc., antroje bangoje – 29 proc., trečioje – 35 proc. respondentų įvardino kainų svarbą“, – apklausos rezultatus pateikia mokslininkė.
Pasak profesorės, darbo užmokesčio skirtumai ir pajamų nelygybė, kurią jaučia žmonės, gyvenantys Lietuvoje (40 procentų respondentų) bei asmeninės sąlygos (daugiau nei 41 procentas) taip pat įvardinami tarp pagrindinių iš Lietuvos stumiančių veiksnių. „Reiktų atkreipti dėmesį, kad visų šių veiksnių svarba kiekvienoje bangoje vis didėja“, – įsitikinusi mokslininkė.
V. Kumpikaitės – Valiūnienės teigimu, kalbant apie traukos veiksnius didesnės pajamos svečioje šalyje buvo įvardintos beveik 60 proc. ketvirtosios migracijos bangos respondentų. Tai taip pat didesnis skaičius lyginant atsakymus su kitomis migracijos bangomis
„Apžvelgiant šiuos ekonominius veiksnius ir jų augančią svarbą, tai galima pavadinti „išgyvenimo strategija“. Tokią strategiją žmonės rinkosi ir po 1990-ųjų metų, kai buvo itin didelis nedarbo lygis ir reikėjo ieškoti išeičių“, – sako KTU profesorė.
Pagal darbo užmokestį Lietuva – tarp skurdžiausių šalių
„Dar keli liūdinantys faktai, paremti atliktu tyrimu. 46 proc. visų apklaustųjų savo namais laiko užsienio šalį, o Lietuvą tik 17 proc. Beje, ketvirtosios kartos migrantai labiau linkę įvardinti Lietuvą savo namais. Neramina ir tokie faktai, kad daugiau nei 40 proc. apklaustųjų neplanuoja grįžti į Lietuvą, o 3% respondentų, t.y. 129 asmenys, iš kurių dalis yra grįžusi gyventi ir dirbti į Lietuvą, planuoja vėl išvykti į užsienį“, – apklausos rezultatus pateikia mokslininkė.
Profesorės teigimu, apie 20 proc. apklausos respondentų teigia, kad Lietuvoje neįgijo jokios darbinės patirties ar jos net neieškojo. Vos pabaigus vidurinę mokyklą ar studijas aukštosiose mokyklose iškart išvyko į užsienį ieškotis darbo. Jie dažniausiai renkasi angliškai kalbančias šalis. Tuo tarpu jokios užsienio kalbos nemokantys, vyresnės kartos, emigrantai neteikia pirmenybės renkantis šalį.
„Apžvelgiant visas emigracijos bangas bei remiantis atliktu tyrimu, dažniausiai žmonės emigruoja dėl ekonominių priežasčių ir tų veiksnių svarba su kiekvienos bangos pradžia didėja. 2000 – 2005m. prognozės, kad naujos ES šalys palaipsniui prisivys senbuves savo darbo užmokesčiu ir migracijos srautai iš jų sumažės, Lietuvos atveju nepasitvirtino. Lietuva savo minimaliu, o taip pat ir vidutiniu darbo užmokesčiu lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją, o Lietuvos piliečių pamėgtose Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje minimalus darbo užmokestis didesnis bent 4,5 karto, o perkamosios galios indeksas skiriasi daugiau nei du kartus Lietuvos nenaudai“, – teigia mokslininkė.
Žinoma, emigraciją skatina ir socialinės priežastys, tokios kaip galimybė tobulėti (38 proc. ketvirtoji banga), didesnis tolerantiškumas (30 proc.) ir noras keistis (24 proc.), kurių svarba taip pat palaipsniui auga, ypač jaunimo tarpe. Tai sietina, su jaunimo, užaugusio jau Nepriklausomoje Lietuvoje pažiūromis ir nuostatomis“- apklausos rezultatus apibendrina KTU profesorė V. Kumpikaitė –Valiūnienė.
