Profesinės kvalifikacijos kėlimas, asmeninis tobulėjimas ne tik suteikia naujų žinių, bet ir užtikrina geresnes karjeros galimybes. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) absolventė, Seimo narė Gintarė Skaistė, pasirinkusi mokslininkės karjerą, siūlo atsižvelgti į pokyčius darbo rinkoje ir investuoti į kvalifikacijos kėlimą.
– Kaip mokslas pakeitė jūsų gyvenimą? – paklausėme G. Skaistės.
– Pradėjus mokytis visada įgauni naujų žinių ir, svarbiausia, naują požiūrį. Tik pradėjus rengti mokslinius straipsnius ir ieškoti savęs, iš tikrųjų supranti, koks yra tikrasis mokslininko kelias.
– Ką jums suteikia dalyvavimas mokslinėse konferencijose?
– Mokslinės konferencijos priverčia pasitempti, nes atsiranda daugiau atsakomybės. Dalyvavimas šiose konferencijose leidžia ne tik papildyti turimas žinias, bet taip pat atrasti tokių dalykų, apie kuriuos tyrėjas anksčiau nebuvo pagalvojęs. Mokslo renginiuose įgyta patirtis taip pat yra paskata įsijungti į tolimesnę mokslininko karjerą.
– Kaip vertinate Lietuvos jaunųjų tyrėjų galimybes ir mokslo ateities perspektyvas?
– Lietuvoje iš tiesų yra labai daug jaunų, perspektyvių tyrėjų, kurių sukurti produktai, aplikacijos ar naujos technologijose vis dažniau sulaukia dėmesio iš užsienio investuotojų, kurie domisi jų komercializavimo galimybėmis.
Dalyvavimas įvairiuose renginiuose labai dažnai suveda tyrėjus iš skirtingų disciplinų. Vėliau dirbdami kartu, jaunieji mokslininkai gali sukurti siauros srities, bet ir masinio vartojimo produktus.
– Ar pakankamai viešinami jaunųjų mokslininkų darbai?
– Šiandien visuomenė yra linkusi skaityti neigiamo pobūdžio žiniasklaidoje pasirodančius straipsnius, todėl pozityviam ir nuosaikiam turiniui labai sunku išvysti dienos šviesą. Visgi, pastaruoju metu, stebėdama viešąją erdvę, vis dažniau pastebiu, kad yra viešinamosi sėkmės istorijos, kuomet už mokslinius pasiekimus yra skiriamos įvairios premijos, pelnomas tarptautinis pripažinimas.
– KTU EVF baigėte ekonomikos bakalauro studijas. Ar įgytos žinios padėjo pamatą jūsų profesinei veiklai?
– Manau, kad bakalauro baigiamasis darbas apie nedarbą Lietuvoje ir galimus jo mažinimo sprendimo būdus, paskatinęs plačiau domėtis valstybės politika, buvo pats stipriausias stimulas tolimesnei veiklai – politikės ir mokslininkės kelio pasirinkimui.
– Kokios savybės padeda tapti geru ekonomistu?
– Pirmiausia, žmogus turi viskuo domėtis ir mokėti analizuoti. Pomėgis analizuoti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių pavyzdžius, stebėti kaip kinta situacija, priėmus tam tikrus sprendimus, įstatymus, reguliavimus, leidžia pamatyti, savo stipriąsias ir silpnąsias puses.
– Kokių išskirtinių galimybių turi KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto studentai?
– Ne tik fakultete, bet ir visame Universitete dirba puikūs dėstytojai. Studijuojant, man teko laimė turėti puikią bakalauro darbo vadovę, kuri išmokė mane ieškoti skirtingų požiūrio kampų. Tik su jos pagalba atradau tikrąjį mokslo džiaugsmą.
– Ką patartumėte mokslinius tyrimus pradedantiems jauniesiems mokslininkams?
– Kaip ir bet kurios kitos profesijos atstovams, mokslininkams taip pat pasitaiko sunkių dienų, tačiau dėl to nereiktų nuleisti rankų, nes atradimo džiaugsmas yra daug didesnis.
Pradėjus kopti karjeros laiptais, labai svarbu skirti laiko ir dėmesio kvalifikacijos kėlimui nesvarbu ar esate dėstytojas, mokslininkas, verslininkas ar politikas.
