Diplomus atsiimantys bakalaurai ne tik džiaugiasi savo pasiekimu, bet ir susiduria su dilema, galinčia nulemti jų karjeros kreivę: studijuoti toliau ar iš karto pasinerti į darbo rinką? Nors Lietuvoje šiuo metu magistrantūrą renkasi vos trečdalis bakalauro absolventų, vis daugiau darbo rinkos dalyvių sėkmingai į universitetą sugrįžta ir po kelių ar net keliolikos metų pertraukos. Pasak ekspertų, tai skatina racionalus požiūris į savo profesionalumą ir kompetencijų portfelį, kuris besikeičiančioje darbo rinkoje yra būtinas.
„Magistrantūroje tampama savo srities ekspertu, visapusiškai auginama asmenybė, čia įgyvendinama mokslo, studijų ir praktikos vienovė. Universitetas sujungia teoriją ir praktiką, nacionalinę ir tarptautinę patirtį, o gaunamos žinios, gebėjimai, įgyjamos kompetencijos yra unikalios ir itin aukštos kokybės, tokios, kokių reikia nuolat besimokančiai šiuolaikinei visuomenei ir jos gerbūviui“, – įsitikinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorė dr. Jurgita Vizgirdaitė.
Augantis magistrantūros studijų poreikis
Po pertraukos į universitetą grįžę studentai tvirtina, kad poreikis mokytis šiais laikais atsiranda net ir turint realios darbo patirties ar vystant savo verslą. Vienus paskatina asmeninis noras praplėsti savo turimas žinias ir išlikti konkurencingais darbo rinkoje, kitus – darbo specifika, trečius – noras keisti darbo pobūdį.
Be to, norint išlikti konkurencingu specialistu darbo rinkoje ir savo darbu kurti aukštą pridėtinę vertę, būtina ugdyti tokius gebėjimus, kaip sisteminis mąstymas, kompleksinių projektų valdymas ir kompleksinių problemų sprendimas, komunikacija su įvairiais žmonėmis ir pan.
Į universitetą po daugiau nei 15-os metų pertraukos grįžusi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Viešosios politikos magistrė Ingrida Visockienė sako, kad pradėjus aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje atsirado ir būtinybė didinti savo kompetencijų portfelį bei gilinti jau turimas žinias.
Tuo tarpu UAB „Empirija“ pardavimų skyriaus vadovas Giedrius Kurlavičius sako, kad studijuoti magistrantūroje jį paskatino darbo pobūdis.
„Jis visiškai neatitiko prieš tai baigtų studijų (programų sistemų inžinerija, – red. past.). Pamažu įgijau reikiamų žinių dirbdamas ir besimokydamas savarankiškai, tačiau man labai trūko sistemiškumo ir žinių apibendrinimo, todėl nusprendžiau vėl stoti į universitetą ir įgyti kitos pakraipos specializaciją“, – pasakoja G. Kurlavičius, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Tarptautinio verslo magistro studijas pasirinkęs po 10-ies metų pertraukos.
Atliepia rinkos poreikius
Būdų kaip sėkmingai vystyti savo karjerą yra daugybė. Šiandien, kai darbdavių ypač vertinami plataus profilio, kelias sritis išmanantys specialistai, magistrantūra yra kelias tai pasiekti. Tyrimai rodo, kad baigusieji magistro studijas uždirba 30 proc. daugiau nei įgiję tik bakalauro laipsnį, yra labiau užtikrinti dėl savo karjeros ir turi aiškiau apibrėžtus tikslus.
„Į magistrantūrą stojantieji nori gilinti savo žinias, tačiau paprastai jie turi ambicingesnių tikslų – siekia užimti aukštesnes pareigas, tapti aukštesnio lygio specialistais. Neretai tam tikrose vadovaujamo darbo pozicijose iš karto reikalaujama magistro išsilavinimo“, – teigia J. Vizgirdaitė.
Ilgametę patirtį versle turinčio „Maxima Grupės“ vadovo ir KTU tarybos nario Daliaus Misiūno nuomone, šiandien įgyvendinant kompleksinius projektus, itin svarbu nuolat atnaujinti žinias, formuoti naujus įgūdžius. „Vis didesnį vaidmenį vaidina ir tarpdiscipliniškumas, kelių sričių išmanymas. Norint įgyti visai kitos srities žinių, praverčia magistrantūros studijos“, – teigia jis.
KTU jau keletą metų veikia unikalus magistrantūros studijų MA+ modelis, atliepiantis tiek studijuojančiųjų, tiek rinkos poreikius. MA+ pasirinkę magistrantai turi galimybę šalia pagrindinių studijų rinktis papildomą kompetenciją – taip įgyjamas ženklus pranašumas ir didesnis lankstumas darbo rinkoje.
„Pavyzdžiui, toks specialistas gali išmanyti ne tik informacines technologijas, bet ir turėti projektų vadovo žinių ir įgūdžių, įgyti ne vien tik edukologijos, bet ir duomenų analitikos kompetencijas“, – sako J. Vizgirdaitė.
MA+ studijų modelis specialistus priartina prie rinkos poreikių, taip pat pasižymi darbdavių itin vertinamu tarpdiscipliniškumu, glaudžiu bendradarbiavimu su praktikais iš verslo ir viešojo sektoriaus.
Studijos – daugiau nei diplomas
MA+ magistrantūros modelis leidžia projektuoti savo išsilavinimą pagal karjeros poreikius. Pavyzdžiui, jei studento siekis yra tapti giliu vienos srities specialistu, vykdyti mokslinį darbą, jam siūloma rinktis specialisto kelią.
Tarpkryptės kompetencijos leidžia pačiam studentui pasirinkti pagrindinės ir papildomos kompetencijų derinį, o siekiantiesiems įgyti kompetencijų, būtinų kandidatuojant į vadovavimo pozicijas, siūloma rinktis vadovo kelią.
J.Vizgirdaitės teigimu, studijoms vertės prideda ir tai, kad universitete taikomi šiuolaikiniai didaktikos – probleminis, dizaino mąstymu grįstas mokymasis ir atvejo metodo taikymas – užtikrina tai, jog paskaitų metu studentai gauna aktualias, rinkoje pritaikomas žinias.
„Be to, baigiamųjų projektų tematikos orientuotos į realių problemų sprendimą, formuluojamos bendradarbiaujant su pramonės ir verslo įmonėmis, asociacijomis“, – teigia ji.
Pastebima, kad magistrantūrą vis dažniau renkasi ir vyresnio amžiaus žmonės. Tuo pasižymi ir pasaulinės tendencijos. Beveik pusė KTU magistrantūros studentų taip pat į jas sugrįžo po metų ar dar didesnės pertraukos po bakalauro studijų. Tokie duomenys rodo, kad magistro studijos suteikia ne vien tik diplomą, bet ir realią vertę, t. y. žinias ir įgūdžius.
„Pastebiu tendencijas, kad ir vyresni žmonės, ne tik jaunimas, noriai domisi galimybėmis, kurias siūlo Lietuvos universitetai. Manau, kad čia yra didelis indėlis ir pačių aukštųjų mokyklų, kurios sukuria tą patrauklumą įvairaus amžiaus žmonėms“, – sako sėkmingai magistrantūros studijas baigusi Kauno mero visuomeninė patarėja socialiniais, bendruomenių ir sporto klausimais I. Visockienė.
