Ateities darbo rinką lemia vykstantys ekonominiai procesai, todėl profesijos pasirinkimas tampa svarbiu ir esminiu pasirinkimu. Verslo studijos, atrodo, žadančios karjeros galimybes bei užtikrinančios puikią ateitį. Visgi kaip yra iš tiesų? Kokių savybių reikia, norint būti geru šios srities specialistu? Apie tai pasikalbėjome su Kauno Technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Verslo studijų krypties programų vadove doc. Rita Jucevičiene.
Nauji lūkesčiai darbuotojams
„Tikėjimas, kad šiandien išmoktų dalykų pakaks norint sėkmingai kilti karjeros laiptais yra naivu. Tai, ką šiandien mokomės, jau po metų gali būti pasenę. Be abejo, baziniai teorijos ir konkrečios srities žinios – yra pamatas ant kurių mes „stovime“ ir tą pamatą kiekvienam specialistui labai svarbu turėti tvirtą“, – įsitikinusi docentė.
Gebėjimas greitai mokytis ir prisitaikyti prie naujų žaidimo taisyklių, naujų metodų kasdienėje darbo veikloje yra neatsiejama šiandieninei darbo rinkai reikalingo specialisto kasdienybė.
R. Jucevičienės teigimu, šiandien kūrybingų jaunų žmonių kuriami verslai yra ambicingi, žiūrintys į tolimus horizontus ir nemažai žinių, kurių reikia, kad idėjos virstų realybe – dar net nėra. „Gebėjimas spręsti kompleksiškas problemas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, gebėjimas dirbti komandose, aukštas emocinis intelektas – yra darbuotojų savybės kurių vis labiau ieškos darbdaviai“, – teigia pašnekovė.
„Studijų programos, integruojančios tarpdisciplinines žinias, yra aktualiausios ir atliepiančios rytojaus rinkos poreikį. Tad darbuotojas, turintis integralių, skirtingas disciplinas apjungiančių žinių bus ne tik geidžiamu darbuotoju, tačiau taip pat gebės sukurti ir valdyti sėkmingą verslą ar jo padalinį“, – įsitikinusi R. Jucevičienė.
Technologinės pažangos keičia žmonių kasdienybę
Spartūs pokyčiai vyksta visose veiklos srityse, tiek tradicinėse, tiek ir tose, kur naudojamos naujausios technologijos. Būtent pastarosiose šie pokyčiai vyksta sparčiausiai. Kasdienis iššūkis verslo įmonėms ir jų vadovams – sugebėti numatyti atsiveriančias naujas galimybes, kylančius iššūkius bei visa tai tinkamai panaudoti savo verslo vystymui. 
„Technologijų į verslą integravimas jau pakeitė ne tik gamybos, paslaugų, bet ir prekybos būdus, o tuo pačiu pasikeitė ir vartotojų visuomenės įpročiai. To puikus pavyzdys – dalijimosi ekonomika, kuomet yra suteikiama galimybė naudotis tam tikrais daiktais be būtinybės įsigyti (pavyzdžiai – UBER, AirBNB). Visa tai nebūtų įmanoma be technologinių inovacijų. Dirbtinis intelektas, duomenų analizės galimybės, tiekimo grandinių, verslo procesų pokyčiai, o taip pat ir bevielis e-verslas – šie procesai atvers, o kartais net ir dabar atveria aibę naujų galimybių“, – įsitikinusi Rita Jucevičienė.
Technologijos vis labiau skverbiasi į įvairias kasdienio gyvenimo sritis. „Savo laiku tokie išradimai, kaip internetas ar išmanusis telefonas iš esmės pakeitė pasaulį. Visi esame liudininkai to, kaip per pastaruosius keletą metų į iš pažiūros į paprastas, netgi buitines gyvenimiškas sritis vis labiau įžengia novatoriški sprendimai, palengvinantys mūsų kasdienybę. Ketvirtoji industrinė revoliucija ir tokie jos fenomenai kaip daiktų internetas, dirbtinis intelektas – neišvengiama realybė, kuri vis labiau įgauna pagreitį ir turės radikalų poveikį pasauliui, kuriame gyvename ir dirbame“, – sako docentė.
Technologijos atvėrė naujas verslo galimybės ir tradiciniams verslams. „Paštui, kurio tradicinių paslaugų vartojimas kasmet dramatiškai mažėjo, išaugę elektroninės prekybos mastai atvėrė naujas galimybes ir daug kartų padidino – siuntinių pristatymo paslaugą, generuojančią didelį pelną“, – teigia pašnekovė.
R. Jucevičienės teigimu, inovatoriai yra ne tik tokios įmonės kaip Apple ar Google . „Praktiškai bet kurioje industrijoje kuriami produktai, peržengiantys vieno konkretaus sektoriaus ribas ir dramatiškai pakeičiantys konkurencines sąlygas, sukuriantys visiškai naujus verslus. Akivaizdu, kad turint tik vienos srities žinias, to padaryti nepavyks. Vadinasi mes ir vėl kalbame apie būtinybę studijų procese integruoti skirtingų sričių žinias“, – savo įžvalgomis dalinasi docentė.
Studijų programos atnaujinimas
Skirtingai nei siauro profilio specialisto, verslo kompetencijų poreikis visuomet išliks labai aktualus. Darbuotojas, turintis plataus profilio kompetenciją ir gebantis spręsti kompleksines versle kylančias problemas yra graibstomas darbdavių. Paklauskite bet kurio išsilavinusio sėkmingos įmonės vadovo kokių specialistų jam labiausiai reikia ir tikrai sulauksite atsakymo, kad tokių, kuriems mielai mokėtų aukštą atlygį už darbą, nes to jie būtų verti.
„Atsižvelgdami į šiandienos ekonomikos realijas, pasaulines tendencijas bei kalbėdami su verslo atstovais, o taip pat ir studentais, atnaujinome verslo bakalauro programą „Verslas ir antreprenerystė“. Kai kuriems terminas „antreprenerystė“ asocijuojasi su Silicio slėnyje (JAV) veikiančiais startuoliais (angl. startups), tuo tarpu kitiems tai yra mažo verslo pagrindinėje miesto gatvėje atidarymas. Tačiau galiausiai antreprenerystė apima abu šiuos požiūrius, o jų tikslas vienodas – turimą idėją paversti sėkmingu, sparčiai augančiu verslu, turinčiu išskirtinį konkurencinį pranašumą“, – savo įžvalgomis dalinasi R. Jucevičienė.
Docentės teigimu, pasaulyje yra labai daug gerų savo srities specialistų, todėl norint išsiskirti ir būti pastebėtam svarbu turėti papildomas savybes, leidžiančias kurti vertes, kurių nori šiandieninė darbo rinka. „Pastaruoju metu darbdaviai vis daugiau dėmesio kreipia į socialinius potencialių darbuotojų gebėjimus, tokius kaip komunikabilumas, tolerancija, lyderystė, gebėjimas būti komandos nariu ir kt.“, – sako pašnekovė.
Vienas iš būdų norint būti pasiruošusiam darbo rinkai ne tik žiniomis, bet ir turėti išlavintus socialinius įgūdžius – mokymasis tarpdisciplininėse komandose, kur drauge dirba verslo, vadybos, o taip pat inžinerinį pagrindą turintys studentai. „Dirbant komandose su skirtingų sričių specialistais gimsta sprendimai, leidžiantys įmonėms pasiūlyti novatoriškus produktus ar paslaugas, taip pat kitaip pradedama žvelgti į patį verslą“, – teigia docentė.
Užsiėmimų, diskusijų metu studentai mokosi vienas iš kito, o studentų žinios ir motyvacija kuria kūrybišką bei į studijų rezultatus orientuotą aplinką, padedančią puikiai įsisavinti reikalingas žinias bei įgūdžius.
„Verslo ir antreprenerystės“ programoje daug dėmesio skiriama patirtiniam mokymuisi. Paskaitose nuolatos lankosi verslo atstovai, kurie dalijasi savo praktine patirtimi, paskaitų metu studentai sprendžia įmonėms aktualias problemas. Tokiu būdu studentai geba puikiai įsisavinti teorines žinias bei jas taikyti praktikoje. Stanfordo, Berkeley (JAV) ir Aalto (Suomija) universitetų gerųjų praktikų analizė mums leidžia pasiūlyti novatorišką ir moderniausią požiūrį į verslumo ugdymą“, – teigė docentė. Vienas iš puikių tą iliustruojančių pavyzdžių yra unikalus programos ir drauge viso Universiteto modulis „Technologijų antreprenerystė“, kuris yra grįstas modernia didaktika, patirtiniu mokymusi, o universitetas suteikia visą reikalingą infrastruktūrą verslo idėjų vystymui ir realizavimui. „Dirbdami tarpdisciplininėse komandose studentai generuoja ir vysto novatoriškas idėjas, o kas ypatingai džiugu, kad kiekvienais metais geriausios komandos vyksta į Silicio slėnyje organizuojamą inovacijų konkursą, kuriame užgimusias idėjas studentai vėliau vysto ir neretai kuria startuolius“, – sakė docentė.
*Studijų programos „Verslo administravimas“ pavadinimą planuojama pakeisti į „Verslas ir antreprenerystė“.
