„Vertybiniame lygmenyje pasaulis juda ten pat – jeigu esi globalios viduriniosios klasės atstovas, tavo supratimas, kas yra geras gyvenimas, grindžiamas panašiomis nuostatomis“, – įsitikinęs Kopenhagos ateities studijų instituto tyrimų vadovas Carstenas Beckas. Garsiausioms pasaulio įmonėms ateities scenarijus rengęs analitikas įžvalgomis dalinsis Kauno technologijos universiteto (KTU) balandžio 22 d. rengiamoje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė 2015: ateities gamyba 2030“.
– Jūsų vizitinėje kortelėje parašyta: „futuristas“. Iš to, kad skaitote pranešimą mokslinėje konferencijoje, aišku, jog tai – rimta specialybė. Papasakokite plačiau.
– Taip, esu futuristas. Čia, Kopenhagos ateities studijų institute, mes savo klientams iš viso pasaulio – įmonėms ir organizacijoms – bandome parengti ateities scenarijus. Žinoma, niekas negali numatyti ateities, tačiau kai kurios tendencijos yra visiškai aiškios ir galima parengti reagavimo į jas būdus. Nesame verslo konsultantai, tačiau įmonėms siūlome galimybių scenarijus.
– Kuo grįsti jūsų siūlomi scenarijai: vartotojų elgesiu, rinkos pokyčiais, technologijų, ekonomikos, politikos pokyčiais?
– Analizuojame didžiąsias įvairių sričių vystymosi kryptis, atrinkdami tas, kurios svarbios atitinkamiems klientams. Jiems pateikiame apibendrintą scenarijų, kuris gali būti pagrįstas vartotojų elgesio pokyčių, skaitmeninių technologijų vystymosi, įvairiomis kitomis tendencijomis.
Pavyzdžiui, vakar mano kolega analizavo pasaulinio tyrimo apie visuomenės vertybes duomenis, kad juos įtrauktų į kuriamo scenarijaus analizę. Rengiame seminarus ir kūrybines dirbtuves, diskutuojame ir stengiamės išsiaiškinti, koks bus rezultatas šioms tendencijoms veikiant kartu.
– Kopenhagos ateities studijų institutas veikia jau daugiau nei 40 metų. Taigi galite patikrinti, kiek sėkmingos buvo jūsų prognozės?
– Yra scenarijų, kurie iš tiesų išsipildė, yra ir tokių, kurie nepasitvirtino. Iš vienos pusės, globalizacija, urbanizacija, populiacijos senėjimas – tai tendencijos, apie kurias paskelbęs nieko nebenustebinsi. Galbūt išmaniųjų telefonų atsiradimas buvo tam tikras siurprizas, tačiau tuo metu jau kalbėjome apie mobilumą ir internetą, tad galima sakyti, kad specifiniai dalykai gali stebinti, tačiau jeigu kalbame apie didžiąsias tendencijas, esame pakankamai saugioje teritorijoje.
Kita vertus, dar 1975-aisiais vienoje iš ataskaitų institutas parašė, kad klimato kaita bus tas dalykas, į kurį reikės atkreipti dėmesį ateityje. Tačiau tik šiandien, po 40-ies metų, ji pradeda iš tiesų veikti mūsų gyvenimą. Taigi, prognozuoti ateitį – nedėkingas užsiėmimas. Mes žinome, kad įvyks tam tikri pasikeitimai, galime numatyti, kaip į juos reaguosime, tačiau nustatyti tikslų laiką yra sudėtinga.
– Kokių pasikeitimų laukti ateityje? Kaip keisis vartotojai? Kaip keisis pasaulis?
– Kalbant apie vartotojus – jie, ypač viduriniosios klasės atstovai, tiesiog nori ir norės vartoti daugiau. Daugiau automobilių, daugiau maisto, daugiau atostogų… Be to, daugelis jų norėtų gauti individualizuotas prekes ir paslaugas, nes dėl vienos ar kitos priežasties jaučiasi unikalūs.
Kalbant apie technologijas – aiški skaitmenizavimo tendencija. Ateityje viskas, kas susiję su vartojimu – informacijos paieška, paslaugos, pagalba, pirkimas – bus skaitmenizuota. Dėl išmaniųjų technologijų ir interneto visos paslaugos ir pramogos visiems bus prieinamos 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę.
– Kaip pramonei derėtų reaguoti į šiuos pokyčius?
– Pirmiausia reikėtų peržengti savo įmonės ribas, nesikoncentruoti vien į vidinius dalykus. Kai kurios įmonės ir organizacijos vis dar mano, kad vidinių pokyčių pakanka – stengiasi optimizuoti išteklius, reklamuoti savo produktus ar paslaugas. Jiems trūksta supratimo apie vartotoją – kas jis, ir kodėl perka šiuos produktus ir paslaugas?
Derėtų pradėti nuo labai atviros diskusijos apie savo poziciją rinkoje, apie tai, kas iš tiesų kuria vertę vartotojams ir pagalvoti, kaip tai pasikeis ateityje. Šiandien pasaulyje politiniai, ekonominiai, psichologiniai pokyčiai vyksta akimirksniu, tad labai svarbu būti budriems, neįsikibti į vieną verslo modelį, galvojant, kad jis yra tinkamas visoms situacijoms. Reikėtų išdrįsti pagalvoti apie tai, koks bus pasaulis po 10 metų ir užduoti sau klausimą: „Ar tuo metu aš vis dar turėsiu verslą?“
[[{“fid”:”9651″,”view_mode”:”default”,”fields”:{“format”:”default”,”field_file_image_alt_text[und][0][value]”:”KTU Santakos slėnis”,”field_file_image_title_text[und][0][value]”:”KTU Santakos slėnis”},”type”:”media”,”attributes”:{“alt”:”Laukas”,”title”:”Laukas”,”style”:”margin: 10px; border-width: 1px; border-style: solid; width: 400px; float: right; height: 267px;”,”class”:”media-element file-default”}}]]
– Tačiau daugelis įmonių turi strategiją, ar ne?
– Daugelis įmonių žiūri į ateitį, planuoja procesus, tačiau jų planai apima metus-dvejus. Dažnai manoma, jog ateičiai neverta skirti energijos, tačiau, manau, jog klausimas: „Ar esame teisingame kelyje?“ yra vertas dėmesio.
Pavyzdžiui, šiandien labai keičiasi medijų industrija, tad klausimas, ar turėsime televiziją tokia forma, kokia ją turime šiandien, tampa labai aštrus. Kitas pokytis – pirkimo proceso persikėlimas į skaitmeninę erdvę. Anksčiau parduotuvę reikėjo turėti tam, kad pirkėjas galėtų ateiti ir pačiupinėti prekes, tačiau akivaizdu, kad šis poreikis taip pat keičiasi. Tai, kas vyksta prekybos centruose, taip pat pasikeis.
– Kurios pramonės ir verslo šakos, tikėtina, išliks ir klestės ateityje?
– Kol yra poreikis tam tikriems produktams ar paslaugoms, kažkas turi juos ir gaminti. Įmonės gali išnykti, jei jos prastai vykdo veiklą, tačiau tikriausiai visi sektoriai, kuriuos matome šiandien, išliks ir po 10–15 metų. Žinoma, tie, kurie atsižvelgs į globalias tendencijas, kaip, pavyzdžiui, skaitmeninių technologijų įsigalėjimas, ir gebės kurti naujas ar pritaikyti esamas skaitmenines platformas, tikriausiai suklestės.
Visuomenės senėjimas, net tik JAV ir Europoje, bet ir Azijoje yra nepaneigiamas, tad tikrai gerai seksis įmonėms, kurių veikla yra susijusi su pagalba senstančiai visuomenei. Klimato kaita yra nuolatinis politinių diskusijų objektas ir niekas nežino, kokios priemonės bus iš tiesų veiksmingos, tačiau akivaizdu, kad mums reikia galvoti apie augančią viduriniąją vartotojų klasę, atrasti būdų, kaip kurti, saugoti ir atnaujinti energetinius išteklius, atrasti naujus atliekų perdirbimo sprendimus.
– Daug šnekame apie pokyčius. Ar yra dalykų, kurie nesikeičia?
– Vartotojai, žmonės, tokie kaip jūs ir aš, žinoma, augame, vystomės, įgauname naujų vartojimo poreikių, naudojamės internetu ir technologijomis, tačiau tai, kas daro mus laimingus iš principo nesikeičia. Yra kultūrinių skirtumų, tačiau daugelis žmonių nori būti sveiki, turėti šeimą, gerą darbą, būti saugūs ir retkarčiais pasilinksminti. Nemanau, kad šie pagrindiniai psichologiniai poreikiai kada nors pasikeis. Ir po 50 metų vis dar būsime žmogiškosios būtybės.
– Dirbote skirtingose pasaulio vietose, turbūt susidūrėte ir su kultūriniais skirtumais. Kokie jie? Ar, vis dėlto, daugiau panašumų?
– Globalioje rinkoje matyti dvi tendencijos: pirma, individualizuotas vartojimas, antra lokalizuotas vartojimas. Tai yra, turėdamas globalią įmonę ir norėdamas parduoti vienai ar kitai rinkai, turi, pirma, atkreipti dėmesį į vietinės rinkos specifiką ir antra, į specifinius individualaus vartotojo poreikius. Nemanau, kad ši tendencija per artimiausius 10 metų išnyks.
Kita vertus, aiškiai matyti, jog vertybiniame lygmenyje pasaulis juda ten pat – ilgalaikėje perspektyvoje žmonės tampa vis didesni individualistai ir jie yra vis mažiau linkę laikytis tradicijų. Jeigu esi globalios viduriniosios klasės atstovas, tavo supratimas, kas yra geras gyvenimas, grindžiamas panašiomis nuostatomis.
Egzistuoja kultūriniai skirtumai, tačiau bendrą vardiklį rasti nesunku. Pavyzdžiui, ir Japonijos, ir Lietuvos vartotojai tampa didesni individualistai, tačiau kalbėdamas apie individualizmą vienoje ar kitoje šalyje, turiu omenyje tos šalies aplinką ir kultūrą.
– Konferencija vyks viename iš moderniausių atviros prieigos tyrimų centrų Baltijos šalyse. Tai – projektas, kurį rėmė ir Europos Sąjunga, skirtas mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Ko reikėtų, kad šis bendradarbiavimas vyktų sklandžiau?
– Tokie atviros prieigos centrai yra svarbūs ir startuoliams, kurie kuriasi šalia mokslo centrų, ir seniai veikiančioms įmonėms, kurioms reikia susipažinti su naujausiais tyrimais, reaguoti į mokslo tendencijas, kuriant savo tobulėjimo strategijas.
Tačiau, remdamasis savo patirtimi Danijoje ir Norvegijoje, galiu įsivaizduoti, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas nėra lengvas uždavinys. Iš vienos pusės, tyrėjams trūksta komercinio mąstymo įgūdžių, iš kitos – įmonėms, kurios nori investuoti į ateitį ir bendradarbiauti su tyrėjais, neretai pritrūksta drąsos.
– Įmonėms trūksta drąsos keistis?
– Galbūt tai skambės šiek tiek per daug apibendrintai, bet manyčiau, kad daugelis įmonių siekia išlikti komforto zonoje. Visi esame girdėję sėkmės istorijų iš daugelį metų veikiančių įmonių vadovų lūpų: „Štai kaip mes tapome sėkmingi“, arba: „Mes žinome, kaip reikia dirbti“. Įmonės nusprendžia gaminti daugiau juodos ar žalios spalvos prekių, peržiūri tiekėjų grandinę, viešuosius ryšius. Palikti savo komforto zoną, kalbėtis su tyrėjais ir mokslininkais, jaunais žmonėmis ar ateities analitikais, kurie kelia klausimus apie rinkos tendencijas, yra sudėtinga užduotis.
Grįžtant prie ankstesnio pavyzdžio apie prekybos centrus – juk nelengva pasakyti: „Panašu, kad elektroninė prekyba kelia iššūkius mūsų verslui, galbūt reikėtų radikaliai pakeisti jo modelį?“ Būkim sąžiningi, tai padaryti tikrai sunku.
Konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė 2015: ateities gamyba 2030“ vyks trečiadienį, balandžio 22 d. KTU „Santakos“ slėnyje (K. Baršausko g. 59). Renginio pradžia 10 val. Daugiau informacijos ir konferencijos programą rasite čia.
