Didžiausia šventė vaikams – Kalėdos – daugeliui suaugusiųjų asocijuojasi su galvos skausmu, sudarinėjant dovanų sąrašus, eilėmis parduotuvėse ir tuščiomis banko sąskaitomis. Kauno technologijos universiteto (KTU) Apskaitos katedros docentė Alfreda Šapkauskienė pataria šventiniais poreikiais pasirūpinti iš anksto ir artimuosius apdovanoti ne daiktais, o dėmesiu.
Naujausios apklausos atskleidė, kad eilinis JAV vartotojas kalėdinėms dovanoms kasmet vidutiniškai išleidžia apie 750 dolerių (apie 710 eurų), Jungtinės Karalystės gyventojas – beveik 500 svarų (apie 590 eurų). Tuo tarpu vidutinio Lietuvos vartotojo kalėdinės išlaidos paprastai neviršija 100 eurų.
Didieji išpardavimai daugelyje pasaulio šalių prasideda jau ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį, kuris tapo žinomas kaip „juodasis penktadienis“ (angl. black Friday) ir tęsiasi iki pat Kalėdų. Norint nepasiduoti masiniam vartojimui, neišleisti per daug pinigų ir įsigyti nereikalingų daiktų, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto tyrėja A. Šapkauskienė siūlo vengti spontaniškų kelionių į prekybos centrus bei kiekvienam kritiškai įsivertinti savo apsipirkimo įpročius.
– Kokias klaidas daro žmonės, ieškodami kalėdinių dovanų? Kokia yra šventinio apsipirkinėjimo „auksinė taisyklė“?, – paklausėme KTU docentės.
– Kalėdos – nuostabus metas, tačiau dovanų pirkimo sureikšminimas, pagalvojus apie padidėjusias išlaidas, nuolatines spūstis prekybos centruose, laiko stoką, vis iškylantį beprasmiškumo jausmą bei apmaudą, sąžinės graužatį dėl negalėjimo padovanoti artimui trokštamos dovanos, dažnam sukelia nemalonius pojūčius.
Ieškant dovanų, pagrindinė klaida yra spontaniškas dovanų pirkimas paskutinę minutę. Tuomet nupirktos dovanos dažniausiai nedžiugina nei jas išrinkusio asmens, nes dažnai pasitaiko, jog paskubomis buvo nupirktas per brangus daiktas, nei artimojo, kuris greičiausiai tikėjosi kitokios dovanos.
Siekiant patenkinti savo ar artimo žmogaus kalėdinius lūkesčius, kai kurie susigundo pasinaudoti kreditinės kortelės teikiamu limitu ar net vartojimo kreditais, ko jokiu būdu nepatartina daryti. Iš anksto nesudarius ir neapgalvojus pirkinių bei dovanų sąrašo, neretai tenka skirti pernelyg daug laiko jų paieškai, kurį būtų galima išnaudoti žymiai prasmingiau – buvimui ir bendravimui su artimaisiais.
– Kokią dalį atlyginimo patartina skirti kalėdinėms dovanoms?
– Kalėdinėms dovanoms patartina skirti tik laisvas lėšas, likusias nuo gautų pajamų ir atėmus visas pastovias bei kintamas kasmėnesines išlaidas, tokias kaip: būsto nuoma, komunalinės bei ryšio paslaugos, transporto, maisto, higienos priemonių išlaidos, medicinos paslaugos, drabužiai, avalynė bei kitos kiekvienai šeimai būtinos kasmėnesinės išlaidos.
Be to, svarbu įvertinti ir visas papildomas išlaidas, kurios yra būdingos šventiniam laikotarpiui, t.y. šventinės vakaronės darbe, mokykloje ir panašiai. Be minėtų išlaidų svarbi ir taupymo dalis, todėl šventiniu laikotarpiu nerekomenduojama nustoti taupyti, ypač jei tos lėšos vis dar kaupiamos „juodai“ dienai.
Kiekviena šeima turėtų turėti mažiausiai pusei metų šeimai reikalingų santaupų, kad dėl vienų ar kitų priežasčių nustojus gauti kasmėnesines pajamas ir nesumažinus šeimos poreikių, nepatiriant didelio streso būtų galima išgyventi iki tol, kol bus rastas kitas pajamų šaltinis. Jeigu, įvertinus šeimos kasmėnesines išlaidas, pinigų dar liko, tai ir yra ta dalis biudžeto, kurį būtų galima skirti kalėdinėms dovanoms.
Jei likusi pinigų suma jūsų netenkina, galimi du būdai: pajamų didinimas ir/ar išankstinis taupymas. Pavyzdžiui, prieš šventinį laikotarpį padidėjus masiniam vartojimui, pagausėja papildomo, terminuoto darbo pasiūlymų, kuriais pasinaudojus būtų galima padidinti savo pajamas, artėjant žiemos šventėms. Kita galimybė – išankstinis taupymas, kas mėnesį atsidedant nors simbolinę pajamų sumą numatytam tikslui.
– Artėjant šventiniam laikotarpiui, parduotuvėse paprastai prasideda įvairūs išpardavimai, skatinantys vartotojus pirkti. Ar nuolaidomis ir pasiūlymais reikia pasinaudoti ar geriau juos aplenkti, stengiantis neišleisti pinigų nereikalingiems daiktams?
– Planuojant šeimos biudžetą, t. y. pajamas ir išlaidas, visada tikslinga iš anksto apgalvoti dovanas bei joms įsigyti reikalingą pinigų sumą. Išankstinis planavimas leis ne tik sutaupyti, bet ir tikslingai pasinaudoti specialiais pasiūlymais, siekiant norimą prekę įsigyti pigiau išpardavimų ar akcijų metu. Priešingu atveju, nesuplanuotas apsipirkimas išpardavimų metu gali duoti priešingą efektą, t. y. paskatinti prisipirkti nereikalingų daiktų, neatsispiriant norui pasinaudoti suteikiamomis nuolaidomis.
Tai galioja ir maisto produktams. Kartais yra „pigiau“ už kilogramą, litrą ar vienetą produkto sumokėti brangiau, tačiau įsigyti tik tiek, kiek galime suvartoti, nei pirkti didesnį kiekį už mažesnę kainą, dėl ko likusius produktus tenka išmesti, tuo pačiu prarandant ir pinigus, išleistus tiems produktams įsigyti.
Bendros, visiems galiojančios taisyklės, pirkti išpardavimo laikotarpiu, ar ne, nėra, todėl kiekvienas žmogus turėtų asmeniškai bei kritiškai įsivertinti savo apsipirkimo įpročius. Reikalingų, suplanuotų pirkinių įsigijimas išpardavimų, akcijų metu nėra blogas savaime, tačiau jei matote, kad naujieji pirkiniai yra nenaudojami, o išleistų pinigų gailitės, tokiu atveju spontaniškų apsipirkinėjimų reiktų vengti.
– Mėgstantys išlaidauti sako, kad šventinis laikotarpis – ne tas metas, kai reiktų ypatingai taupyti. Ar pritartumėte tokiai nuomonei? Kodėl?
– Kiek išlaidavimas svarbus šventiniu laikotarpiu, atspindi kiekvieno žmogaus, šeimos įpročius ir įsitikinimus, tačiau asmeninių finansų požiūriu, svarbu, kad tenkindamas savo ir kitų poreikius, žmogus neišleistų daugiau nei gauna pajamų.
Įvykdžius visus asmeninius finansinius įsipareigojimus, investuojant į saugią senatvę, vaikų išsilavinimą, o galbūt ir dalį pinigų skiriant labdarai, toks požiūris niekam žalos nedaro. Priešingu atveju, tokiu būdu bandant pateisinti save, paėmus vartojimo kreditą ar išeikvojus kreditinę kortelę, t. y. dovanų pirkimui išleidžiant daugiau nei uždirbant, šis požiūris – sunkiai pateisinamas.
– Artėjant didžiosioms metų šventėms, leidžiant pinigus vaišėms, dovanoms, naujametiniams apdarams – kaip neišleisti viso darbo užmokesčio ir nepatirti „bankroto“?
– Išlaidų vaišėms, dovanoms, vakaronėms, naujametinei aprangai ir panašiems dalykams planavimas leidžia realiai įvertinti savo finansines galimybes. Jeigu sukauptos santaupos nepakankamos, o šventiniais poreikiais nebuvo pasirūpinta iš anksto, išlieka papildomo darbo bei uždarbio galimybė.
Tačiau, jei dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, laiko stokos, prižiūrimų asmenų, negalios, gyvenamosios vietos ir kitų, nepavyksta pasinaudoti papildomo darbo bei uždarbio galimybe, tuomet ir, žinoma, visais kitais atvejais, reiktų prisiminti tikrąją Kalėdų šventės esmę. Advento laikotarpis skirtas ne dovanų pirkimui, o atsigręžimui į save, savo tikėjimą, šeimą ir artimuosius.
Šiandien gyvename beprotiškos skubos amžiuje, todėl ne pinigai ir materialios dovanos, o laikas, skirtas sau ir artimiesiems, yra brangiausia dovana. Vargu, ar prisimename, kokias dovanas gavome pernai ar užpernai, tačiau atjautą, supratimo ir palaikymo žodžius, suteiktą ar gautą pagalbą, rūpestį, paslaugą ar smagiai praleistą laiką su šeima, draugais, pamiršti sunku.
– Galbūt kalėdinių dovanų paieškas reiktų pradėti žymiai anksčiau, nei likus mėnesiui ar keletui savaičių iki švenčių? Kada patartumėte pradėti ruoštis Kalėdoms ir Naujiesiems metams?
– Jei šventinis laikotarpis dėl išleidžiamų pinigų ar dovanų paieškų sukelia galvos skausmą, visada tikslinga šventėms ruoštis iš anksto, o dar geriau – išsiugdyti taupymo bei šeimos biudžeto planavimo įpročius.
Žiemos šventės kasmet neateina netikėtai, o suplanuotos pajamos bei išlaidos padeda išvengti šventinio streso bei nepasitenkinimo. Suformuoti taupymo ir šeimos biudžeto planavimo įpročiai turėtų būti pastovūs, todėl ruoštis įvairioms progoms ir šventėms taupant reiktų nuolat.
– Lyginant su kitomis pasaulio valstybėmis, kaip vertintumėte Lietuvos žmonių kalėdinėms dovanoms skiriamus biudžetus? Ar esame išlaidūnai ar taupuoliai?
– Remiantis įvairių šaltinių duomenimis, Jungtinės Amerikos Valstijos, Airija, Jungtinė Karalystė yra šalys, kuriose kalėdinėms dovanoms išleidžiama daugiausia pinigų. Europoje, be jau minėtų dviejų šalių, kiek mažiau kalėdinėms dovanoms išleidžiama Liuksemburge bei Prancūzijoje.
Pastebima, kad rytų ir centrinės Europos Sąjungos šalyse, tokiose kaip Rumunija, Čekija, Lietuva, išlaidos kalėdinėms dovanoms yra kur kas mažesnės, tačiau lyginant su vidutinėmis pajamomis, išlaidų dalis yra viena didžiausių bei siekia 25 proc. ir daugiau.
Išimtis yra Nyderlandų Karalystė, kurioje kalėdinėms dovanoms išleidžiama 1 proc. vidutinių mėnesinių pajamų, tačiau reikia paminėti, kad olandai dovanomis keičiasi gruodžio 5-ąją, švęsdami šv. Nikolajaus dieną.
