Ekspertas: ne visi tyrimai skirti praktiniam pritaikymui

Ilanas Alonas yra strategijos ir tarptautinio marketingo profesorius (Agder universitetas, Norvegija), Kinijos Tarptautinio Verslo ir Ekonomikos Universiteto UIBE mokslinis bendradarbis, Džordžtauno universiteto (JAV) vizituojantis mokslininkas. Daugelio mokslinių publikacijų bei vadovėlių autorius ir bendraautorius vyriausiasis „International Journal of Emerging markets” redaktorius veda paskaitas apie mokslo publikacijų rengimą.

„Iš to, ką girdi, žmogus atsimena 20 proc., iš to, ką daro pats – 80 proc. Jeigu žmogus nueitų į seminarą apie komunikaciją, jis tą sritį suprastų šiek tiek geriau, nei iki tol, tačiau jeigu jam tektų pačiam parašyti straipsnį – viskas būtų gerokai sudėtingiau“, – teigia patirtinį mokymą savo paskaitose taikantis mokslininkas.

– Su kokiais iššūkiais susiduria mokslininkai, rengdami aukštos kokybės publikacijas?, – paklausėme profesoriaus I. Alono.

– Manau, kad mokslininkai iš besivystančių rinkų, tokių, kaip Baltijos valstybės, siekdami publikuoti aukšto lygio tyrimus susiduria su keliais iššūkiais. Pirmas – lingvistinis: jiems, norint parengti tikrai aukštos kokybės publikaciją, tenka įveikti kalbos barjerą. Antras – mokslinių metodų taikymas. Tie metodai, kurie yra dėstomi doktorantūros programose Baltijos šalyse, apsunkina jaunų mokslininkų publikacijų ruošimą, nors pagrindinės tyrimų idėjos yra tikrai geros.

Manau viską lemia tai, kaip autorius geba savo metodologiją apibūdinti ir pagrįsti, nors ne mažiau svarbus ir paties tyrimo išdėstymas – tai leidžia mokslininkams pasiekti kitą lygį.

– Kodėl taip svarbu publikuoti savo tyrimų rezultatus?

– Na, nesu tvirtai įsitikinęs, kad tai iš tiesų visada svarbu. Tyrimai, kuriuos mes atliekame, yra fundamentiniai, ne taikomieji. Kartais praktinių implikacijų būna, tačiau ne visada. Prisiminkime fizikos, sociologijos ar psichologijos laukus – 95 proc. juose atliekamų tyrimų neturi praktinės reikšmės.

Verslo mokyklose laikomės nuostatos, kad mūsų tyrimai yra taikomi, nes pats verslas savo esme yra praktiškas. Tačiau mes, mokslininkai, socialinių mokslų atstovai ir mėginame suprasti ryšius ir santykius tarp konstruktų, siekiame pažinti tikrąjį pasaulį tokį, koks jis yra. Todėl mūsų tyrimai ne visada pateikia rekomendacijų verslui, kaip, pavyzdžiui, uždirbti daugiau pinigų. Žinoma, kartais tiriame ir tai, tokiais atvejais pritaikomoji vertė tikrai yra.

Kartais tyrimo rezultatai aktualūs valdžiai, ne verslui. Pavyzdžiui, o kas, jeigu nustatytume korupcijos įtaką tam tikroms verslo praktikoms? O jeigu mes rastume aiškų ryšį tarp korupcijos ir ekonominio vystymosi? Kaip tai padėtų verslo pasauliui? Tai gali būti naudinga mokslui, tolesniems tyrimams. Problema yra ta, kad mes mokome būsimuosius verslininkus, tačiau mūsų pačių tyrimai yra labiau fundamentiniai moksliniai nei taikomieji.

– Jūs esate vyriausiasis „International Journal of Emerging markets” redaktorius. Ar visos jūsų gaunamos publikacijos yra aukščiausios kokybės?

– Ne, maždaug 90 proc. straipsnių, kuriuos aš gaunu, būna nepakankamos kokybės, didžiąją dalį jų atmetu. Tik apie 10 proc. publikacijų turi konkrečios mokslinės vertės.

– Kaip juos atrenkate?

– Renkuosi pagal kokybę, naudojamą metodologiją ir indėlį mokslui.

– Jūs naudojate patirtinį mokymą, kaip pritaikote šį metodą?

– Iš to, ką girdi, žmogus atsimena 20 proc. Bet iš to, ką daro pats, jis atsimena 80 proc. Jeigu žmogus nueitų į seminarą apie komunikaciją, jis tą sritį suprastų šiek tiek geriau, nei iki tol, tačiau jeigu jam tektų pačiam parašyti straipsnį – viskas būtų gerokai sudėtingiau. Todėl savo paskaitose skatinu savo studentus imtis tikrų problemų, dirbti su įmonėmis, valstybinėmis institucijomis ir per šias patirtis ugdytis reikiamus įgūdžius.

Taikau šią metodiką „Pasaulinio konsultavimo“ kurse. Įmonės, norinčios įeiti į pasaulinę rinką, dažnai susiduria su problemomis – nepažįstamomis rinkomis, ribotais resursais, žmonių trūkumu. Tada įsikiša universitetai – jie padeda verslams sudaryti detalius plėtros planus. Leidžiame savo studentams drauge su dėstytojais atlikti visus reikiamus tyrimus, sukurti tinkamus sprendimus ir parengti ataskaitą. Taip studentai įgyja labai vertingos patirties, įmonė gauna detalų ir vertingą tyrimą, o universiteto bendruomenė – turi realių pavyzdžių, aptariamų teorinių paskaitų metu su kitais studentais.

– Jūs įkūrėte ir valdėte akademinių tyrimų centrus Kinijoje ir Indijoje. Kokia yra pagrindinė jų veiklos idėja ir reikšmė?

– Šiandien aš su šiais centrais nebesusijęs. Tačiau galiu pasakyti, kad tai, jog Kinija yra antra didžiausia ekonomika pasaulyje, reiškia, kad mes privalome ugdyti pasaulinius piliečius ir lyderius. Mes turime gerai išmanyti milijardinės populiacijos šalis. Norėdami pažinti Indiją ir Kiniją, turime suprasti ir pažinti jų piliečius, jų verslo praktikas. Šie centrai skirti tyrėjų bendruomenei, studentams ir visuomenei siekiant geriau pristatyti jiems šių šalių rinkas.