2017 m. liepos 1 d.–gruodžio 15 d. KTU Ekonomikos ir verslo fakultete buvo vykdomas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro finansuojamas projektas „Ekspatriantų adaptacija Baltijos šalyse“ (projekto vadovė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė). Projektas buvo vykdomas su Dortmundo technologijos universitetu, Estijos verslo mokykla ir Latvijos universitetu. Pagrindinis projekto tikslas – atskleisti ekspatriantų adaptacijos Baltijos šalyse teigiamus ir neigiamus aspektus.
Projekto metu rugsėjo 20-22 d. vyko pirmasis projekto komandos susitikimas Kaune. Seminaro „Ekspatriantų Baltijos šalyse adaptacijos iššūkiai“ metu dalintasi mokslinių tyrimų rezultatais bei praktinėmis įžvalgomis. Diskusijoje dalyvavo akademinės bendruomenės nariai, verslo atstovai bei ekspatriantai. Užsienio partnerių universitetų atstovai skaitė paskaitas KTU: prof. Liudvika Leišytė (Dortmundo Technologijos universitetas) pranešimo tema „Žinių darbuotojų ekspatriacijos iššūkiai centrinėje ir Rytų Europoje“, Barbara Sharrer iš Latvijos universiteto, pranešime „Ekspatriacijos patirtis Kinijoje, Vokietijoje bei Austrijoje“ pasidalino savo ekspatriacijos ir vadovavimo tarptautinėms organizacijoms Azijos šalyse patirtimi, o prof. Ruth Alas iš Estijos verslo mokyklos savo daugiametės patirties įžvalgas pateikė pranešime „Kaip užkirsti kelią krizei inovacijų ir verslumo pagalba“.
Projekto metu Kaune buvo parengta tyrimo metodika, skirta ekspatriantų adaptacijos tyrimui verslo sektoriuje. Spalio – lapkričio mėnesiais interviu pagalba buvo atliktas empirinis tyrimas Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje ir Vokietijoje. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti lapkričio 27-30 d. vykusiame projekto dalyvių susitikime Dortmunde, Vokietijoje, kuriame be vokiečių partnerių dalyvavo lietuvių grupė – Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė, Kęstutis Duoba ir Jurga Duobienė. Pagrindiniai tyrimo rezultatai parodė, kad Baltijos šalys yra geranoriškos užsieniečių atžvilgiu. Neskaitant to, jog Vokietija lyginant su Baltijos šalimis, turi daugiau patirties adaptuojant ir integruojant ekspatriantus, dauguma atskleistų problemų yra panašios. Ekspatriantams neretai trūksta informacijos anglų kalba, jiems neretai trūksta pagalbos sutvarkant dokumentus bei randant gyvenamą vietą, ypač dėl kalbos barjero ir užsieniečio statuso. Jiems taip pat trūksta informacijos apie sveikatos, transporto, mokesčių sąlygas ir švietimo institucijas vaikams ekspatriacijos šalyse. Visgi, remiantis respondentų įžvalgomis, galima pastebėti, kad Baltijos šalyse lengviau susirasti vietinių draugų, o bendradarbiai yra linkę padėti ir kalbėti užsieniečiams suprantama kalba. Baltijos šalys dar nėra „persisotinusios“ užsieniečiais ir yra geranoriškos jų atžvilgiu. Taigi, padaryta išvada, jog Baltijos šalys yra palankios ekspatriantams.
Pratęsdami ekspatriantų temą EVF studentai iš Lietuvos, Indijos, Ispanijos, Kazachstano, Azerbaidžano, Nigerijos ir Prancūzijos, studijuojantys „Mokomųjų bendrovių kūrimą“ (dėst. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė) pasivadinę „LISKANF“ ir imituojantys renginių organizavimo įmonę, gruodžio 18 d. fakultete suorganizavo renginį „Kalbos ugdymas“, kuriame buvo dalinamasi patirtimi, kaip ekspatriantams įveikti kalbos iššūkius svečioje šalyje.
Šio projekto partnerių bendradarbiavimas tęsis ir toliau. Atlikto tyrimo pagrindu, tyrėjų komanda rengia bendrą mokslinę publikaciją, o Taline Europos organizacijos studijų grupės organizuojamoje konferencijoje EGOS 2018 bus vystoma sub – tema „Įtraukiančios organizacijos ir žinių darbuotojų mobilumas“, kurią koordinuoja šio projekto dalyvės profesorės Liudvika Leišytė ir Vilmantė Kumpikaitė-Vaiūnienė su kolege Christine Teelken iš VU Amsterdamo universiteto. Manome, kad pradėta partnerystė vystytis ir toliau ir leis siekti naujų projektų ir įvairių bendradarbiavimo rezultatų.
