Vilniuje ir Kaune balandį vyko Europos inovatyvių universitetų konsorciumo (ECIU), vienijančio universitetus iš 12 Europos šalių bei Meksikos, valdybos, mokslo prorektorių, doktorantūros mokyklų vadovų ir kitų darbo grupių susitikimai. Pirmą kartą Lietuvoje surengtame tokio dydžio ECIU renginyje buvo svarstomos vieno europinio diplomo, universitetų tinklaveikos idėjos.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) l.e.p. mokslo ir inovacijų prorektorės, ECIU viceprezidentės prof. Astos Pundzienės, konsorciumas periodiškai renkasi spręsti Europos ir Lietuvos aukštajam mokslui aktualiausių ir svarbiausių klausimų. KTU prie ECIU prisijungė 2016 metais ir yra vienintelis Lietuvos universitetas, priklausantis šiam tinklui.
Pundzienės teigimu, Europos aukštojo mokslo kontekste numatomas vis svarbesnis inovacijų ir bendruomenės įsitraukimo į mokslinius tyrimus vaidmuo – Europos komisija siekia glaudaus mokslininkų ir visuomenės bei verslo bendradarbiavimo, įtraukiant visas suinteresuotas puses į mokslinių tyrimų poreikio ir tikslų formulavimą.
„Siekiama, kad tai, ką sukuria mokslas ir universitetai, būtų kuo greičiau perduodama visuomenei ir verslui. Tokia pozicija, be abejo, KTU yra labai priimtina, nes mūsų siekiamybė – užtikrinti kuo trumpesnį laiką nuo laboratorijos iki įmonės ar įstaigos ir galutinio vartotojo“, – sako A. Pundzienė.
Žinių trikampis – pamatinė ECIU vertybė
Pasak ECIU viceprezidentės, Europoje aiškiai matomas poreikis integruoti mokslą, studijas ir verslą į taip vadinamą „žinių trikampį“. „KTU, kaip ir kitiems ECIU nariams, tai tiesiog įrašyta į „genus“, todėl mes su didžiuliu susidomėjimu sekame skirtingas universitetų partnerių praktikas, eigą ir priemones siekiant mokslu grįstu studijų formato, įtraukiant studentus į inovatyvių mokymo-mokymosi metodų kūrimą ir kita“, – teigia A. Pundzienė.
„Didžiausia ECIU vertė yra tai, jog turime 12 universitetų, 12 gerųjų praktikų, kuriomis galime dalintis. Kuriame naujas idėjas, kad galėtume patobulinti tai, ką darome šiandien. Bendri mokslinių tyrimų projektai vystomi žymiai greičiau, bendradarbiaudami galime padaryti daug daugiau nei sugebėtume vieni“, – neabejoja KTU l.e.p. mokslo ir inovacijų prorektorė.
Lietuvai reikia pereiti prie „3+2” studijų modelio
ISM Vadybos ir ekonomikos universitete susirinkusius ECIU atstovus sveikino KTU l.e.p. rektorė Jurgita Šiugždinienė, delegacija susitiko su „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“ atstovais, o susitikimus užbaigė diskusija apie Europos universitetų (angl. European universities) idėją drauge su Švietimo ir mokslo ministrės patarėju prof. Eugenijumi Butkumi.
Pasak J. Šiugždinienės, Europos universitetų tinklų iniciatyva siekiama sustiprinti studentų mobilumą Europoje, naikinti jį ribojančias kliūtis bei nuosekliai judėti vieno europinio diplomo link. Diskusijos metu aptartos ECIU tinklo galimybės aktyviai dalyvauti pirmojoje projekto fazėje.
„Tai Lietuvai labai svarbi iniciatyva, kuri galėtų reikšmingai prisidėti prie mūsų universitetų konkurencingumo bei tarptautiškumo stiprinimo. Belieka tik atlikti namų darbus, kurių vienas svarbiausių – studijų modelio pokyčiai bei perėjimas prie Europoje vyraujančių trejų metų trukmės bakalauro ir dvejų metų trukmės magistrantūros studijų, taip vadinamo „3+2” modelio“, – sako l. e. p. KTU rektorė.
Ateities universitetas – tarptautinio tinklo dalis
Pundzienės teigimu, kalbant apie „žinių trikampį“ ir vieningą Europą, aukštasis mokslas ir švietimas bendrai turi užimti svarbų vaidmenį stiprinant Europos integraciją ir ES identitetą.
„Šiandien bendras europinis diplomas tarp universitetų yra siekiamybė. Studentas, būdamas pasaulio pilietis, nori pažinti įvairias kultūras, gauti įvairiapusišką patirtį. Šio tikslo pasiekti galima tik dalyvaujant tinklinėje struktūroje, todėl ateities universitetas yra siejamas su tinklaveika, kuomet skirtingų universitetų programos ir patirtys yra apjungiamos“.
ECIU viceprezidentės teigimu, tokia patirtis labai naudinga ir žengiant į darbo rinką. Tarptautinės įmonės, turinčios padalinius skirtingose šalyse, gali priimti absolventus, kurie yra prisitaikę tiek mobilumo prasme, tiek dirbant įvairių kultūrų aplinkoje, nes šiuos įgūdžius įgytų jau studijų metu. „Tai naujas proveržis, kuris suteikia didelę pridėtinę vertę lyginant su tradiciniu mokymusi“, – sako A. Pundzienė.
Diskutavo apie bendrus doktorantų iššūkius
Viena iš ECIU suteikiamų galimybių jauniesiems tyrėjams – mobilumo ir gebėjimo dirbti multikultūrinėje aplinkoje skatinimas ECIU doktorantūros mokyklose. ECIU Doktorantūros mokyklų pogrupio tikslas – skatinti ECIU narių doktorantūros mokyklų konkurencingumą ES ir pasaulyje.
Kaune pirmą kartą susirinkę ECIU Doktorantūros mokyklų vadovai diskutavo apie iššūkius doktorantūros mokykloms, doktorantams ir jų vadovams.
KTU Tarptautinės doktorantūros mokyklos vadovo doc. dr. Leono Balaševičiaus teigimu, dalijimasis gerąja doktorantūros mokyklų patirtimi su kitais ECIU nariais yra neįkainojama vertybė.
„Doktorantų ir jų vadovų supažindinimas su ECIU tinklo partneriais, ECIU teikiamų mobilumo ir stažuočių galimybių pristatymas, ECIU mokslininkų dalyvavimas daktaro disertacijų gynimo tarybose – tai pirmi žingsniai, dėl kurių sutarta ECIU Doktorantūros mokyklų vadovų susitikime“, – sako doc. dr. L. Balaševičius.
Europos inovatyvių universitetų konsorciumas skatina inovacijas mokymo ir mokymosi srityje, aukštųjų mokyklų – ECIU narių – akademiniam personalui siūlomos galimybės mokytis, ugdyti tarptautiškumą, skatinamas darbuotojų ir studentų mobilumas.
Šiais metais ECIU įsteigto jungtinio mokslo mobilumo fondo dėka KTU tyrėjai turi galimybę teikti paraiškas ir gauti paramą bendriems tyrimams, mokslinėms publikacijoms ir mokslinių tyrimų projektams.
