KTU Ekonomikos ir verslo fakultete startuoja atnaujinta magistrantūros studijų programa „Ekonomika ir analitika“, jungianti ekonomikos žinias su pažangiais duomenų analitikos metodais ir įrankiais.
KTU Ekonomikos ir verslo fakultete startuoja atnaujinta magistrantūros studijų programa „Ekonomika ir analitika“, jungianti ekonomikos žinias su pažangiais duomenų analitikos metodais ir įrankiais.
Programa sukurta atliepiant šiuolaikinio ekonomisto kompetencijas, kai sprendimai grindžiami ne tik ekonomikos supratimu, bet ir gebėjimu analizuoti didelius duomenų kiekius, taikyti pažangius modelius bei argumentuotai pagrįsti ekonomines ir verslo įžvalgas.
Apie naujos kartos ekonomistų poreikį ir jų vaidmenį darbo rinkoje kalbamės su „Danske Bank“ vykdančiuoju direktoriumi ir „Trade & Working Capital Solutions“ padalinio vienu iš vadovų Jukka Kuusala.
– Kaip per pastaruosius kelerius metus pasikeitė duomenų analitikos vaidmuo?
– Spartus verslo skaitmenizavimas, kintantys klientų lūkesčiai bei aštrėjanti makroekonominė ir geopolitinė aplinka lėmė reikšmingą ekonominių ir verslo duomenų apimties augimą, ypač finansų sektoriuje. Dėl to duomenų analitika tapo kur kas labiau orientuota į ateitį, vis daugiau dėmesio skiriama scenarijų modeliavimui, testavimui nepalankiomis sąlygomis ir rinkų bei geopolitinių procesų stebėsenai realiuoju laiku. Tuo pat metu duomenų analizė iš tradicinės ataskaitinės funkcijos virto pažangia, analitika grįsta disciplina. Bankai vis plačiau naudoja didžiuosius duomenis, mašininį mokymąsi ir automatizaciją kreditingumo vertinimui, rizikos valdymui bei klientų įsitraukimui didinti.
Ši tendencija lemia struktūrinius pokyčius darbo rinkoje: vis labiau vertinami ekonomikos specialistai, kurie ne tik išmano ekonomiką, finansus ar verslą, bet ir geba taikyti pažangius duomenų analitikos metodus. Ypač reikšmingi tampa gebėjimai dirbti su programavimo kalbomis, tokiomis kaip Python ar R, bei specializuotomis duomenų analitikos ir mašininio mokymosi aplinkomis. Praktikoje tai apima darbą su NumPy, pandas ir kt. bibliotekomis (iš anksto sukurtų programinio kodo funkcijų, modulių ir įrankių rinkinius), skirtomis duomenų apdorojimui ir modeliavimo uždaviniams spręsti. Ne mažiau svarbūs yra įgūdžiai dirbti su duomenų bazių valdymo sistemomis bei užklausų kalba SQL, leidžiančia efektyviai struktūrizuoti, filtruoti ir analizuoti didelės apimties duomenų rinkinius. Tokia kompetencijų kombinacija sudaro prielaidas taikyti pažangius kiekybinius metodus prakitnėse ekonomikos ir finansų analizės situacijose.
– Kokius strateginius ir operacinius sprendimus vis dažniau lemia šiuolaikinė duomenų analitika? Kiek šiame kontekste reikalingas ekonominis pasirengimas?
– Strateginiai ir operaciniai sprendimai viešajame ir verslo sektoriuose vis dažniau grindžiami pažangiais duomenų analitikos metodais ir įrankiais. Plačiai taikomi ekonometrijos modeliai, mašininio mokymosi algoritmai, neuroniniai tinklai, laiko eilučių prognozavimo modeliai, scenarijų analizė bei didžiųjų duomenų apdorojimo platformos. Investavimo portfelių optimizavimas, kapitalo paskirstymas, likvidumo planavimas, klientų elgsenos analizė ir segmentavimas – visa tai šiandien remiasi prognozavimo modeliais, elgsenos duomenų analize, pažangiais rizikos vertinimo metodais, jautrumo analize.
Tačiau pažangi analitika savaime negarantuoja kokybiškų sprendimų. Ekonomikos žinios leidžia modelių rezultatus interpretuoti platesniame makroekonominiame, finansiniame ir reguliaciniame kontekste, be to, tai padeda atskirti realius signalus ar šokus nuo statistinio triukšmo, suprasti struktūrines tendencijas, cikliškumą, paskatų mechanizmus ir viešosios politikos poveikį rinkoms. Derinant ekonominį mąstymą su analitiniais įgūdžiais, sprendimai tampa ne tik savalaikiai, bet ir strategiškai pagrįsti bei tvarūs ilgalaikėje perspektyvoje.
– Kokių kompetencijų dažniausiai trūksta ekonomikos specialistams?
– Kalbant apie ekonomikos specialistų kompetencijas, svarbu pabrėžti, kad dažniausiai problema nėra žinių trūkumas, o veikiau poreikis nuolat transformuotis ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios darbo rinkos. Viena iš sričių, kur dažniausiai matomas poreikis augti, tai gebėjimas integruoti teorines žinias su realiomis verslo ir viešosios politikos situacijomis. Dauguma ką tik baigusiųjų ekonomikos studijas paprastai turi konceptualių ekonomikos žinių, tačiau praktikoje tenka susidurti su daugiasluoksne realybe, kur ekonominiai modeliai, reguliaciniai sprendimai, rinkos lūkesčiai ir žmonių elgsenos veiksniai persipina. Tokiose situacijose svarbus ne tik žinojimas „kaip veikia modelis“, bet ir gebėjimas vertinti jo apribojimus, interpretuoti rezultatus.
Ne mažiau svarbu atskirti, kada modelio išvados atspindi struktūrinius ekonominius dėsningumus, o kada jos gali būti laikinos, nulemtos specifinių laikotarpio veiksnių ar pasirinktų prielaidų. Kritinis mąstymas, gebėjimas kvestionuoti prielaidas ir suvokti platesnį makroekonominį bei institucinį kontekstą šiandien tampa esminėmis ekonomisto savybėmis. Darbdaviai vis dažniau ieško ekonomikos specialistų, kurie geba savarankiškai kurti modelius, dirbti su programavimo aplinkomis, analizuoti didelius duomenų kiekius ir aiškiai komunikuoti įžvalgas sprendimų priėmėjams.
– Ir pabaigai.
– Ateities ekonomistas – tai tarpdisciplininis, analitiškai stiprus ir strategiškai mąstantis specialistas, gebantis veikti sudėtingoje, duomenimis grįstoje ir technologijų veikiamoje aplinkoje. Jo vertė slypi gebėjime ne tik modeliuoti, bet ir suprasti, kaip modeliai sąveikauja su realiu, nuolat kintančiu ekonominiu pasauliu.
Daugiau informacijos apie magistrantūros programą „Ekonomika ir analitika“: https://stojantiesiems.ktu.edu/programme/m-ekonomika-ir-analitika/
