Skaitmenizavimo procesai sparčiai keičia visą pasaulį, o šiame kontekste tampa aišku – jei valstybė ir verslas neinvestuos į dirbtinio intelekto galimybių išnaudojimą, didžiųjų duomenų įveiklinimo sprendinius ir kitus skaitmeninius įrankius, ilgainiui didės skaitmeninė atskirtis tarp pažengusių ir pasaulyje pirmaujančių ekonomikų, o kartu ir visuomenių dėl pakitusių vertės kūrimo srautų.
Seimo Ateities komitetas ir Kauno technologijos universitetas iniciavo neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ politikų, akademikų ir verslo diskusiją, skirtą kertiniams valstybės pažangos klausimams Lietuvos vizijos 2050 siekinių kontekste.
Pasirengimas didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto realybei kelia esminius klausimus: ar esame pasirengę tvariai ir atspariai ekonominei raidai pramonės 5.0 kontekste? kaip dalyvausime platformų ekonomikoje, kaip konkuruosime ekosistemų lygmenyje? kaip įgysime kompetencijas, kurios leistų inovacijoms, produktyvumui ir gerovei pasitelkti dirbtinį intelektą? Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklausys, ar Lietuva 2050 m. taps naujos kartos gerovės valstybe, ar nutols į skaitmeninę atskirtį.
Europos inovacijų švieslentės viduryje
Viena pirmųjų problemų, išryškėjusi diskusijoje – Lietuvos ekonomikos galimybės skurti ir vystyti inovacijomis grindžiamus pridėtinės vertės kūrimo, o kartu ir augimo šaltinius. Anot Kauno technologijos universiteto prof. Monikos Petraitės, Lietuvos atotrūkis lyginant su Europos technologijų centrais išlieka santykinai didelis, kai šalies technologijų importo pridėtinė vertė yra didesnė negu technologijų eksporto pridėtinė vertė. Tokia situacija būdinga daugeliui nuo Europos industrinio centro nutolinusių valstybių, ir Lietuva – ne išimtis. Tai sąlygoja „įstrigimą“ novatorių – vidutiniokų kategorijoje pagal Europos Inovacijų Švieslentės rodiklius jau antrą dešimtmetį. Skaitmeninė transformacija greta didžiulių veiklos efektyvumo didinimo galimybių diktuoja ir naują visuomenės o kartu ir ūkinės veiklos organizavimo logiką, kuri reikalauja naujų įgūdžių ir sprendimų valstybės ir politikos formavimo, verslo organizavimo ir aukščiausio lygio specialistų rengimo lygmenyje.
„Viena iš šios problemos priežasčių – Lietuvoje dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas, o jo pajėgumai investuoti į technologinę transformaciją yra mažesni negu stambaus verslo. Privalome galvoti apie šį sektorių, jo problemas, iššūkius ir galimybes, kadangi jame dirba daugiausia darbuotojų, dominuoja pagrindiniai užimtumo parametrai bei yra sukuriama didžioji dalis bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – teigia M. Petraitė.
Profesorius Mantas Vilkas priduria, jog kalbant apie dirbtinio intelekto sprendimus įmonėse, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) įmonių vidurkio, vertinant pagal Eurostat IKT diegimo įmonėse tyrimo duomenis (2021). Vos 4,5 proc. šalies įmonių taiko bent vieną dirbtino intelekto sprendimą, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Danijoje beveik 24 proc. įmonių taiko vieną ar daugiau tokio tipo sprendimų. Kartu tai grąžina mus prie problemos esmės – gerovės kūrimo šaltinių inovacijų pagrindu, kur Danija yra ES inovacijų lyderių priešakyje, yra sukūrusi skaitmeninę visuomenę, ir toliau spartina skaitmeninės visuomenės organizavimo procesus.
„Lietuvos gamybos sektoriuje net 59 proc. įmonių neturi nei vieno IT darbuotojo, o 83 proc. įmonių – nei vieno duomenų mokslo specialisto. Dėl šios priežasties privalome skatinti tarpdisciplininių kompetencijų vystymą, kai tiek socialinių, tiek inžinerinių mokslų absolventai įgytų stiprias informatikos, dirbtinio intelekto modeliavimo (taigi matematikos) bei duomenų mokslo žinias ir įgūdžius“, – sako profesorius
Visuomenės ir viešųjų paslaugų skaitmeninimas
Prof. Asta Pundzienė diskusijoje aptarė naujausias tendencijas ir problemas skaitmeninant visuomenei svarbų viešųjų paslaugų sektorių, būtent sveikatos priežiūrą. Augant visuomenės išlaidoms sveikatos priežiūrai dėl sudėtingų lėtinių ligų skaičiaus augimo, visuomenės senėjimo, efektyviai veikiančios skaitmeninės sistemos būtų atsakymas į šios problemos sprendimą. Nors Lietuvoje turime nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą „e-sveikata“, visgi efektyvus sistemos įveiklinimas kelia tam tikrus sunkumus dėl keitimosi duomenimis platformų efektyvumo, ypač jei vertintume ir privačių sveikatos paslaugų teikėjų veiklą, kuri aprėpia platesnį sveikatos, ir ypač sveikatinimo, paslaugų spektrą negu viešosios įstaigos. Atkreiptas dėmesys, kad skaitmenizavimas įgalina sveikatos priežiūros platformų vystymąsi, kuri visi paslaugų teikėjai sudaro vientisą ekosistemą, kurios centre – pacientas bei jo sveikatos priežiūros ir sveikatinimo paslaugų ekosistema, individualūs realaus laiko būklės rodikliai, ir kt. skaitmenizavimo atveriamos galimybės savalaikei, efektyviai ir prieinamai sveikatos priežiūrai. Taigi, duomenų sistemų vientisumas, saugi prieiga ir keitimasis duomenimis tarp ekosistemos veikėjų, tai įgalinantys reglamentai būtų esminis žingsnis link efektyvios e-sveikatos sistemos kūrimo. Mokslininkė taip pat prideda, jog efektyviai sistemos veiklai trukdo reglamentavimo trūkumas, skaitmeninės sveikatos poveikio vertinimo ir socialinės-ekonominės naudos modelių bei skaitmeninės sveikatos paslaugų apmokėjimo modelio nebuvimas. „Be reglamentavimo, kompensavimo, diegimo labai trūksta ir mąstysenos keitimo, švietimo ir mokymų iniciatyvų. Rengiant sveikatos priežiūros specialistus ir susijusiąs specialybes, būtina integruoti skaitmeninių įgūdžių įgijimo modulius. Atitinkamai turėtų būti šviečiama ir visa visuomenė“, – sako prof. A. Pundzienė.
Skirtingų kompetencijų stoka
Diskutuojant apie šalies skaitmeninį paveikslą, diskusijos dalyviai atsigręžė į stipriai jaučiamą specialistų stokos problemą. Nors, lyginant su kitomis ES šalimis, esame vieni pirmaujančių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių, tik 66 proc. asmenų, įgijusių aukštąjį mokslą, yra linkę periodiškai atnaujinti žinias. Tam būtina formuoti ir skatinti kompetencijų atnaujinimo, mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas, visų pirma siekiant kad visi aukštąjį išsislavinimą įgyję specialistai reikšmingai atnaujintų žinias, o svarbiausia – įgytų skaitmeninei ekonomikai aktualių kompetencijų. Rengiant naujus aukščiausio lygio specialistus, multidisciplininis kompetencijų portfelis turėtų būti integruotas jau pačiame aukštojo mokslo standarte, kurį nusako SKVC parengti studijų krypčių aprašai, perėjimo iš vienos krypties studijų į kitas sąlygos tiek horizontaliose studijų pakopose, tiek tarp bakalauro ir magistro studijų. Pvz., dabar įgijus bakalauro laipsnį inžinerinių mokslų srityje, itin sudėtinga siekti magistro laipsnio vadybos, edukologijos ar kt. socialinių mokslų srityse, o atvirkštinė situacija išvis neįmanoma. Tuo tarpu pasak doc. Kęstučio Duobos, vakarų institucijose į mokslą žvelgiama iš kitos perspektyvos – stengiamasi ugdyti plačias kompetencijas ir įvairiapusius specialistus, kurie gebėtų lanksčiai ir greitai persiorientuoti dinamiškoje darbo rinkoje, įgytų naujų aktualių kompetencijų, įskaitant skaitmenizavimo sprendimų, didžiųjų duomenų analitikos, dirbtinio intelekto sprendinių pasitelkimą veiklos tikslams pasiekti. „Privalome greitai reaguoti, tam, kad neliktume siaurose disciplinose ir galėtumėm užtikrinti kompetencijas, kurios yra reikalingos auštąjį išsilavinimą įgijusiam žmogui. Šiandieniniai kompetencijų aprašai aukštosiose mokyklose yra parengti pagal praeities scenarijus. Siekiant, jog aukštasis mokslas greitai reaguotų į aplinkos pokyčius, būtini gerokai lankstesni reglamentai, leidžiantys įvairiomis kryptimis judėti ženkliai greičiau“, – sako prof. M. Petraitė.
Tuo tarpu pažangioji Lietuvos pramonė, pasak diskusijos dalyvio, Arginta Engineering vadovo p. Tomo Jaskelevičiaus, aktyviai ieško ir apsirūpina specialistais visame pasaulyje, o ypač žvalgosi talentų ir kaimyninėse Skandinavijos šalyse. Pridėtinės vertės kūrimas, produktyvumo skatinimas šiandien yra svarbiausi pramonės tikslai, o Pramonės 4.0 sprendimai leidžia pramonei būti itin mobiliai, transformuoti darbo vietas priklausomai nuo palankiausios tuo metu išteklių, kompetencijų ir rinkų kombinacijos. Todėl būtinas dėmesys eksportuojančiai inovatyviai pramonei, kuri jau šiandien labai aktyviai ieško skaitmenizavimo sprendimų, didinančių konkurencingumą. Būtent tos įmonės, kurios jau suprato kaip veikia Pramonė 4.0 vertės grandinės, gali sukurti ilgalaikius ekonominio augimo ir gerovės šaltinius, vystydamos į eksportą orientuotus tarptautinius gamybos klasterius, bei taip spartindamos visos šakos transformaciją. Čia vis tik svarbiausios yra vidutinių – aukštųjų technologijų šakos, inžinerinė pramonė, kuri formuoja Lietuvos eksporto pagrindą ir yra pagrindinė vertės kūrėja. Vėlgi, tam būtina ugdyti skaitmenizavimo, dirbtinio intelekto kompetencijas įgyjusius specialistus, kur kiekvienas tiek inžinerijos, tiek vadybos ar socialinių mokslų specialistas turėtų skitameninei ekonomimkai būtinus įgūdžius, teigia prof. M.Vilkas ir doc. A Grybauskas.
Galiausiai, prof. Robertas Jucevičius įvertino Lietuvos parengtį įgyvendinti Lietuvos vizija 2050 numatytus scenarijus, aptarė rizikas ir grėsmes, išryškindamas vieną esminių trūkumų – dialogo, koordinacijos ir dermės tarp politikos formuotojų, ir atskirų gairių, dokumentų, investicijų į plėtrą, o kartais ir sprendimų priėmimo argumentavimo stoką. Prof. Monika Petraitė pabrėžė, kad naujausi tyrimai ir eksperimentai politikos formavimo srityje leidžia pasitelkti dirbtinio intelekto ir kalbos analitikos modelius, skirtus tiksliai modeliuoti politikos įgyvendinimo poveikiui ex ante, nustatyti neatitiktis tarp atskirų gairių, o kartu didinti visų sprendimų tarpusavio sąsajų pagrįstumą siekiant maksimizuoti poveikio efektą.
LR Seimo Ateities komitete vykusi diskusija organizuota KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos mokslininkų vykdomų tyrimų pagrindu, taip pat ir projekto „In4Act“, finansuojamo Europos Sąjungos projekto „Horizontas 2020“. Daugiau apie „In4Act“: https://in4act.ktu.edu/
